Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Smėliu pakrauti sunkvežimiai, sveriantys šimtus tonų, bandė pabaigto pirmojo tilto per Krunos upę tvirtumą. Tilto konstrukcijos išbandymą išlaikė, o „Via Lietuva“ taip ištęsi pažadą ir šventiniu laikotarpiu šiuo naujuoju tiltu autostradoje jau buvo leidžiamas ir automobilių, ir vilkikų eismas. Tačiau Krunos tilto rekonstrukcija dar tik įpusėjo.
„Tai turime vieną iš intensyviausių atkarpų Lietuvoje ir turėjome pačios blogiausios būklės tiltą, tai tiek didžiulis sunkiasvoris automobilių eismas, tiek lengvieji automobiliai, tikrai tiltas buvo kritinis“, – aiškino Martynas Gedaminskas „Via Lietuvos“ generalinis direktorius.
Teko gerokai pasukti galvą, kaip pasiruošti statybos darbams, kad pavyktų išvengti spūsčių.
„Tilto būklė buvo kritinė ir norint tuo tiltu leisti eismą reikėjo papildomų priemonių jo sustiprinimui. Buvo vienas bendras statinys, reikėjo šį statinį padalinti į dvi dalis“, – kalbėjo Justas Norbutas „Via Lietuvos“ Infrastruktūros grupės vadovas.
Tiltų būklė blogėja
Šalia pastatyti du nauji laikini tiltai, kad nesumažėtų eismo pralaidumas. Dabar jau pastačius vieną pastovų tiltą – šioje vietoje perorganizuojamas eismas, ardomas vienas iš laikinų tiltų ir ruošiamasi antrojo pastovaus tilto per Krunos upę statybai. Bendrai Krunos tilto rekonstrukcija atsieis – per 24 milijonus eurų. Ją planuojama baigti 2027 pavasarį.
„Bus užtikrintas eismo saugumas, statinys bus pritaikytas dvigubos paskirties poreikiams, atitiks visus NATO standartus ir atitiks visas keliamas apkrovas judėti net karinei technikai, esant tokiam poreikiui“, – sakė M. Gedaminskas.
O kapitalinės rekonstrukcijos reikia daugeliui Lietuvos tiltų, mat dauguma jų statyti prieš pusšimtį metų, o rimtesnio remonto iki šiol nėra sulaukę, nors išaugęs ir jais važiuojančių automobilių srautas. Tad tiltų būklė sparčiai blogėja. Gyventojai sako, kad kartais važiuoti tiltais išties baugu – byra betonas, atsiveria kiaurymės:
„Reikia prižiūrėti, o jei neprižiūri, tai ką padarysi“, – minėjo vyras.
„Jei nėra pinigų, tai nugarmėsim po tiltu... tai negerai, reikia išeičių ieškoti“, – kalbėjo moteris.
„Autostradose tai kai sunkiasvorės mašinos patirpdina asfaltą, tai mėto kai važiuoji“, – sakė gyventoja.
„Reikia, kad būtų saugu, tiek mašinoms, tiek pėstiesiems, jei yra kur eiti – būtų gerai, kad tiltai būtų kokybiški ir būtų saugu vaikščioti bei važiuoti“, – pridūrė kita gyventoja.
Planuojama sutvarkyti 3 tiltus
„Via Lietuva“ skaičiuoja, kad prastos būklės tiltų skaičius artėja prie pusantro šimto
„Šiai dienai turime Lietuvoje 140 blogos būklės tiltų ir viadukų. Iš kurių apie 40 yra apribotų, tai ką tai reiškia, tai turime tam tikrus pločio, svorio ribojimus“, – aiškino J. Norbutas.
Pastaraisiais metais, tiltų remontui skiriama vis daugiau lėšų – per paskutinius 5 metus suma išaugo beveik 5 kartus – jei 2021 buvo apie 15 milijonų, tai 2026-iesiems tiltų ir viadukų rekonstrukcijai numatyta apie 70 milijonų. Deja, ir jų nepakanka deramai sutvarkyti statinius. Kitų metų prioritetas užbaigti 3 tiltų – per Kruną autostradoje, per Nevėžį Kėdainiuose bei per Nerį Kaune vadinamojo Kleboniškio tilto paskutinės dalies rekonstrukciją. Taip pat bandoma suplanuoti bent blogiausiųjų statinių remontą.
„Tai per ateinančius 3 metus planuojame didelį kiekį jų sutvarkyti, kad tokių tiltų Lietuvoje nebūtų. Stengiamės kuo greičiau pasirašyti sutartis, kad rangovas galėtų tiek susiprojektuoti, tiek darbus atlikti. Kitiems statiniams, kurie sudėtingesni tai perkame projektavimo pirkimą, kad pasirašytumėme sutartį su projektuotojais, o po to skelbsime rangos darbų konkursą“, – „Via Lietuvos“ Infrastruktūros grupės vadovas J. Norbutas.
Preliminariais skaičiavimais, sutvarkyti blogos būklės tiltams reiktų pusės milijardo eurų. „Via Lietuvos“ žinioje iš viso yra per 1500 tiltų ir viadukų.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Monikai su 80 milijonukų slėptis.
