Lietuvą praskriejo įspūdingas meteoras – šį savaitgalį vėl pamatysime tokį reiškinį

Kelias sekundes trukusį vaizdą antrą Kalėdų dieną, apie 18 valandą, tarp Vilniaus ir Elektrėnų, Vievio apylinkėse, pavyko užfiksuoti astrofotografui mėgėjui Alvydui Klimavičiui.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Šventės kai kuriems gyvūnams baigėsi liūdnai: „Visi atiduoda savo dovanėles“

Martynas ir Vilniuje su parašiutu šokinėja nuo aukščiausių pastatų – jau gavo 450 eurų baudą

Palangoje – stintų sezonas: pasižymėkite savaitgalį, kada vyks masinis jų valgymas

Lietuvis užfiksavo bolido sprogimą

„Pas mane teritorijoje yra kelios stebėjimo kameros. Aš, lauke matydamas, kurioje vietoje bolidas nukrito, tą kamerą namuose peržiūrėjau ir iš jos išėmiau vaizdą. Tai, aišku, nekasdienis reiškinys – gana retai tokį matome, tad labai smagu“, – sakė vilnietis A. Klimavičius.

Netrukus A. Klimavičius savo vaizdo „trofėjumi“ pasidalijo feisbuko paskyroje „Orų entuziastai“. Komentaruose atsirado ir daugiau unikalų reiškinį mačiusių žmonių – gyventojai iš įvairių šalies vietų dalijosi įspūdžiais. A. Klimavičius sako krintant žvaigždei spėjęs sugalvoti ir norą, tačiau koks jis – neišduoda.

„Šiais metais balandžio 22 dieną taip pat panašaus dydžio bolidas pateko į kadrą. Toje pačioje kameroje, toje pačioje vietoje, tik jo kryptis buvo šiek tiek kitokia“, – pasakojo vyras.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizikas patvirtina, kad prieš kelias dienas žmonės užfiksavo klasikinį bolido pavyzdį – labai ryškaus meteoro įskriejimą į Žemės atmosferą. Tokie vaizdai – atsitiktinių kosminių dalelių susidūrimas su Žeme.

Atskleidė, kada pamatysime vėl

Šiuo metu, pasak mokslininko, esame dviejų meteorų srautų laikotarpyje: vienas jau pasibaigė, piką pasiekęs gruodžio 13–14 dienomis, o kitas prognozuojamas sausio 4-ąją.

„Greičiausiai šis bolidas buvo atsitiktinis. Tai kosmose klaidžiojusi dalelė, susidūrusi su Žeme. Pagal ryškumą sprendžiant, tai galėjo būti 3–4 centimetrų dydžio akmenukas. Palyginti nedidelis, bet, nepaisant to, palikęs ryškų ir įspūdingą pėdsaką“, – teigė astrofizikas Vidas Dobrovolskas.

Moksliškai toks reiškinys – tai dideliu greičiu į Žemės atmosferą įlėkusios dulkelės garavimas, kai Žemė susiduria su dulkių debesimi. Tai, ką dažniausiai vadiname krintančia žvaigžde. Krito ji, pasak mokslininkų, greičiausiai net ne Lietuvoje.

„Ji turėjo nukristi maždaug už 100–200 kilometrų nuo tos vietos, kur buvo stebima. Kadangi galima apytiksliai įvertinti kryptį, panašu, kad tai buvo vakarai arba pietvakariai – galbūt Baltijos jūra ar net Švedijos pakrantė“, – pasakojo V. Dobrovolskas.

Subyrėjo jis, ko gero, nepalikdamas jokio pėdsako.

„Tik apytiksliai galima vertinti – tai galėjo įvykti 30–50 kilometrų aukštyje“, – pridūrė mokslininkas.

Sausio 4-ąją mokslininkai prognozuoja gausesnį žvaigždžių lietų, nors paprastai didžiausias meteorų aktyvumas būna rugpjūčio mėnesį. Jei naktis bus giedra, galima pamatyti nuo 5 iki 10 įspūdingų meteorų.

Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.