Jų teigimu, prie paklausiausių automobilių prisijungė dar dvi markės. Jie papasakoja, kad vagys savo taikinius gali stebėti net socialiniuose tinkluose, o netikėtai pastebėję „saugiai“ apvagiamą automobilį, lupdami detales, gali sugadinti taip, kad žala gali siekti ir 20 tūkst. eurų.
Draudikai įspėja, kad labiausiai ilgapirščius traukia nuošalioje, tamsioje vietoje palikti automobiliai, taip pat apvogti klientai dažnai pamini, kad vagis priviliojo mašinoje palikti daiktai.
Pašnekovai pataria automobilyje nepalikti jokių daiktų, kurių turinys gali pasirodyti vertingas, taip pat nepagailėti kelių eurų saugiai automobilių aikštelei.
Populiariausi vagių taikiniai
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis įvardija, kad populiariausios detalės tarp vagių – automobilių žibintai, veidrodėliai, navigacijos, vairai ir tendencijos paprastai nesikeičia.
Draudimo kompanijos „Gjensidige“ žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė priduria, kad be žibintų ir vairų Lietuvoje dažnai vagiami ir katalizatoriai.
„Žibintai visada išlaikė pirmaujančią poziciją – jų vagystės sudaro beveik penktadalį visų atvejų. Katalizatoriai šiais metais užima antrąją vietą, apie jų vagystę praneša kas dešimtas klientas, registruodamas vagystės žalą. Esame registravę kelis atvejus, kai klientai neteko net automobilio valstybinių numerių“, – savo pastebėjimais dalinasi pašnekovė.
O draudimų bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis pastebi, kad labiausiai ilgapirščių dėmesį traukia žibintai, oro pagalvės, navigacijos sistemos, įvairūs valdymo skydeliai, apdailos ir pan.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kurių markių ir modelių automobiliams (tam tikri visureigių modeliai, mikroautobusai, kai kurie lengvieji automobiliai) vagiami katalizatoriai.
Ekspertizių skyriaus vadovas sako, kad sunku išskirti tikslų pavogtų detalių skaičių, bet pamini, kad bendrovės darbinėje praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet automobilis yra apgadinamas vagiant ir paliekamas, pavyzdžiui, išimant žibintą, jis sulaužomas ir paliekamas. Faktiškai tokia dalis nėra pavogta.
13 proc. daugiau vagysčių – taikosi į „Volvo“ ir „Lexus“
„Gjensidige“ atstovė įspėja, kad labai dažnai nusitaikoma ne į automobilio dalis, bet į salone paliktus daiktus: telefonus, pinigines, rankines, kuprines, kuriose tikimasi rasti vertingų daiktų.
Jos teigimu, automobiliai nukenčia ir dėl to, kad dalys nebūna gražiai ir tvarkingai numontuojamos, kaip autoservise.
V. Katilienė pasakoja, kad vagys paprastai skuba, vengia būti užklupti, tad gali būti išdaužiami langai (vagiant multimediją, vairą, paliktus daiktus), sugadinamas kapotas ir sparnai (išpjaunant žibintus).
„Gjensidige“ duomenimis, nuo 2019 m. Lietuvoje dažniausiai apvagiami buvo BMW markės automobiliai.
O šiemet pirmajame nukentėjusiųjų trejetuke yra BMW, „Volvo“ ir „Lexus“ automobiliai.
Draudimo bendrovės atstovė pastebi, kad bėgant metams vagių skonis nelabai keičiasi. Daugiausia nukenčia tos pačios detalės: išlupami žibintai, išpjaunami katalizatoriai, išdaužiami langai ir vagiami vairai arba mašinoje esanti įvairi multimedija.
„Nors šie metai dar nesibaigė, lygindami įvykių skaičių su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, matome 13 proc. išaugusį vagysčių skaičių. Tiesa, 2021 m. fiksavome bemaž trečdaliu sumažėjusį vagysčių skaičių, negu 2019 ir 2020 m.“, – komentuoja V. Katilienė.
Yra dvi vagių rūšys
Tačiau A. Žiukelio teigimu, taikiniai kartais keičiasi. Jis sako, kad kažkada tarp vagių itin populiarūs buvo BMW bamperiai, veidrodėlių stiklai, vieno gamintojo navigacijos. O dabar jau keleri metai, kai sunku išskirti vieną grupę automobilių ar dalių, kurias vagia labiausiai.
Pašnekovas išskiria dvi vagysčių grupes. Viena, kai vagia nepasiruošę vagys, kurie tiesiog naudojasi proga – vagia viską, kas papuola: žibintai, grotelės, automobilių apdailos. O kartais jiems pasiseka salone išlupti ir ką nors vertingo, dažnai pavagiami ir asmeniniai daiktai.
„Aš pats stebiuosi, kiek visko brangaus žmonės palikinėja automobiliuose“, – atvirauja A. Žiukelis. Antroji jo išskirta grupė – organizuoti vagys, kurie stebi automobilius, stebi, kas ir kada jais naudojasi, kada atvažiuoja, kada išvažiuoja.
Pasak BTA atstovo, šie vagys stebi veiklą socialiniuose tinkluose, kokias nuotraukas automobilio šeimininkai kelia į „Facebook“, tuomet, kol šie atostogauja, jie ramiai vagia, o šeimininkams pastebėjus vagystę, vagių pėdos jau būna ataušusios.
Jis įspėja, kad tokie ilgapirščiai vagia tai, kas brangu, pasirūpina detalių išėmimu, žino, ką verta vogti ir ko ne.
„Pandeminiu laikotarpiu, sumažėjus bendram visuomenės judėjimui, pastabėjome smulkių vagysčių sumažėjimą. Tačiau tik smulkių, didesnės vagystės ir toliau buvo vykdomos“, – dėsto pašnekovas.
Šiemet klientui išmokėjo net 16 tūkst. eurų
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo pateiktais duomenimis, šių metų liepos mėnesį registruotos 666 vagystės iš transporto priemonių, o pernai per tą patį laikotarpį – 680.
Tačiau, R. Matonio teigimu, finansinė žala paprastai nebūna labai didelė.
V. Katilienė atskleidžia, kad vidutinė automobilio detalių vagystės žala sudaro apie 2 tūkst. eurų ir priklauso nuo automobilio markės bei amžiaus.
Kaip pavyzdį ji pateikia apvogtą „Porshe“ automobilį, kurio žala vidutiniškai sudaro apie 10 tūkst. eurų.
Draudimo bendrovės atstovė informuoja, kad kasko draudimas nepadės išvengti vagystės, tačiau gauta draudimo išmoka atlygins remonto išlaidas.
„Šiemet daugiausiai vienam klientui esame išmokėję 16 tūkst. eurų. Automobilis, kuris buvo ir apvogtas, ir apgadintas“, – pasidalina pašnekovė.
O A. Žiukelis teigia, kad žala priklauso nuo to, kas pavogta ir kiek vagystės metu apgadinta transporto priemonė: „Ji gali būti ir 300 eurų, bet automobilio savininkams gali atsieiti ir beveik 20 tūkst. eurų ar net daugiau.“
Kaip apsisaugoti?
„Gjensidige“ atstovė nurodo, kad geriausia vagysčių prevencija yra tinkamos, sumontuotos saugos priemonės, saugi kaimynystė ir asmeninis rūpestingumas.
Anot specialistės, automobilio salone nederėtų palikti vertingų daiktų, tiesą sakant, netgi bet kokių daiktų, kurie gali pasirodyti vertingi, pavyzdžiui, švarkas ar sportinis krepšys.
Pašnekovė pabrėžia, kad dažnai pranešdami apie vagystę, klientai pamini, kad vagis galėjo privilioti palikti daiktai: „Vagystės dažnai įvykdomos nakties metu, todėl patariame vengti menkai apšviestų, nuošalių vietų, kur vagiams darbuotis atrodo saugu.“
A. Žiukelis papildo, kad vagių reikia saugotis: nepalikinėti automobilio „kur papuola“ – kartais nepagailėti kelių eurų nakčiai saugomoje automobilių aikštelėje: „Na, ir žinoma, pasirūpinti transporto priemonės draudimu.“
R. Matonis irgi tikina, kad visuomet verta apsidrausti turtą – vagystės atveju bus padengti nuostoliai.
„Patariame laikytis bendrųjų saugumo taisyklių, t.y. statyti automobilį saugomoje aikštelėje, jei tokios galimybės nėra – gerai apšviestose vietose, kur yra geras matomumas. Palikus automobilį, vertėtų nepamiršti įjungti signalizacijos.
Negalima palikti atvirų langų, neužrakinto automobilio ar praverto stoglangio. Reikėtų vengti palikinėti automobilyje (gerai matomoje vietoje) vertingus daiktus, nes tai gali suvilioti ilgapirščius“, – rekomendacijomis pasidalina policijos departamento atstovas.
