Pvz., tarptautinis vokiečių prekybos tinklas „Aldi“ pranešė, kad atsisako savitarnos kasų daugelyje vietinių parduotuvių kai kuriuose JAV miestuose, rašoma naujienų portale „Axios“.
Šį sprendimą prekybos tinklas priėmė todėl, kad dėl savitarnos kasų padidėjo vagysčių skaičius. Dėl to savitarna reikalauja daugiau darbuotojų priežiūros, ypač tose vietose, kur kyla didžiausia vagysčių rizika.
Be to, kaip pripažino viena „Aldi“ kasininkė Čikagoje, savitarna nesutaupo tiek laiko, kiek tikėtasi, kadangi darbuotojai nespėja tvirtinti pirkėjų amžiaus, padėti dėl trikdžių ir pan.
Tad naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo prekybos tinklų Lietuvoje, ar jie įžvelgia panašias problemas ir ar nežada mažinti savitarnos kasų skaičiaus.
Savitarnos kasas prižiūri tik 1 darbuotojas
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė pripažino, kad 4–6 savitarnos kasas paprastai prižiūri vienas darbuotojas, tad likusieji gali skirti laiko kitoms užduotims.
Paklausta, ar darbuotojų prie savitarnos kasų tikrai užtenka ir ar jie suspėja padėti visiems apsiperkantiems, G. Kitovė komentavo taip:
„Nuolat peržiūrime, kur pirkėjams gali kilti nesklandumų, kada reikalingi patvirtinimai ir darbuotojo įsikišimas, siekiame kaip galima labiau palengvinti šį procesą. Būtent todėl dar vasarą pradėjome testuoti dirbtiniu intelektu grįstą amžiaus tvirtinimą savitarnoje, kuris leistų patvirtinti amžių be darbuotojo įsikišimo.“
Prekybos tinklo „Lidl“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė antrino, kad savitarnos kasų zonoje visuomet dirba darbuotojas, kuris užtikrina, kad apsipirkimai vyktų sklandžiai:
„Pirkėjai savitarnos kasas renkasi dėl greito apsipirkimo – esame paskaičiavę, kad vidutiniškai apsipirkimas savitarnos kasose trunka vos 2 minutes.“
L. Skersytė paminėjo, kad prekybos tinklas nuolat stengiasi diegti naujoves, leidžiantis savitarnos kasomis naudotis greičiau ir patogiau. Pvz., neseniai atnaujino meniu, dviejose parduotuvėse pristatė išmaniąsias svarstykles su dirbtiniu intelektu.
Įprastų kasų – 5–12 kartų mažiau, nei savitarnos?
Pasak L. Skersytės, „Lidl“ parduotuvėse viena įprasta kasa visada yra aktyvi ir paruošta aptarnauti pirkėjus, net jei joje tuo metu nėra darbuotojo:
„Tereikia informuoti darbuotoją apie norą atsiskaityti standartinėje kasoje ir savitarnoje ar kitoje parduotuvės vietoje dirbantis kolega ateis aptarnauti pirkėjų. Piko metu, esant poreikiui, visada būna atidaroma ir daugiau standartinių kasų.“
Pašnekovė įvardijo, kad šiuo metu „Lidl“ Lietuvoje turi 574 savitarnos kasas, o vienoje parduotuvėje jų veikia 5–12, kas yra 5–12 kartų daugiau, nei įprastų kasų.
Prekybos tinkle „Maxima“ kasų skaičius priklauso nuo parduotuvės dydžio. Pvz., dviejų „X“ parduotuvėse dažniausiai yra įrengtos 4 įprastos kasos ir nuo 12 iki 14 savitarnos kasų.
Tačiau visose parduotuvėse, nepriklausomai nuo jų dydžio, visada veikia bent 1 įprasta kasa, nurodė atstovas Titas Atraškevičius.
Tuo metu „Iki“ tinkle veikia virš 1 000 savitarnos kasų, tad maždaug kas antra kasa yra savitarnos kasa: „Apie 60 proc. mūsų pirkėjų atsiskaito būtent jose.“
Tačiau G. Kitovė neatskleidė, kiek paprastai vienoje parduotuvėje veikia įprastų kasų.
Į šį klausimą neatsakė ir kiti prekybos tinklai. Pvz., „Rimi“ Viešųjų ryšių ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė tik nurodė, kad šiuo metu tinkle yra apie 48 proc. savitarnos ir 52 proc. tradicinių kasų.
Tačiau tikslaus kasininkų darbo vietų skaičiaus ji išskirti negalėjo – esą kiekvienos parduotuvės modelis ir srautai yra skirtingi:
„Esant poreikiui, diegiame pokyčius tiek didindami savitarnos galimybes, tiek stiprindami tradicinį aptarnavimą.“
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis neslėpė, kad beveik visose naujai atidaromose parduotuvėse savitarnos kasos dominuoja. O šiuo metu iš viso veikia apie 850 savitarnos kasų, t. y. daugiau nei pusė visų kasų.
Vagystės savitarnoje prekybininkų negąsdina?
G. Kitovė pastebi, kad didžiausius nuostolius daro grupinės vagystės, kai pro kasas net nesivarginama eiti, o ne pavieniai sukčiavimai savitarnoje.
„Paprastai pasitaiko klaidų, kai pirkėjas neteisingai identifikuoja, pvz., obuolių veislę ar bandelės rūšį. Tačiau tai – daugiau skubėjimo ar neatidumo pasekmė“, – komentavo „Iki“ komunikacijos vadovė.
Anot jos, jei klientai tikrai sumaišo prekes, tokie atvejai išsprendžiami draugiškai. O, jei pirkėjas bando sukčiauti, apie tai visada yra pranešama policijai.
Tuo metu „Maximose“ Lietuvoje per 2024 m. 9 mėn. buvo įvykdyta per 13 tūkst. vagysčių – šiemet šis skaičius išlieka panašus.
Pasak T. Atraškevičiaus, vagystes lemia įvairios priežastys. Pvz., parduotuvės lokacijos kriminogeninė situacija arba tai, kad anksčiau vagystės iš parduotuvių, nesiekdavusios 150 eurų, buvo laikomos administraciniu nusižengimu:
„Todėl dešimtis kartų už vagystes parduotuvėse teisti asmenys grįždavo tęsti savo veikos. Tačiau daug ką iš esmės pakeitė Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria nustatyta, kad sisteminių vagysčių vertė – sumuojama. Jai viršijus 150 eurų, veika laikoma tęstine nusikalstama – tai šiek tiek įbaugino sisteminius vagis.“
L. Lesauskaitė-Remeikė neslėpė, kad vagystės prekybos sektoriuje pastaraisiais metais didėja apskritai, nepriklausomai nuo atsiskaitymo formato. Anot jos, tai – bendra rinkos tendencija.
„Vis dėlto savitarnos kasos nėra pagrindinė šios tendencijos priežastis. Turime įvairių prevencinių sprendimų – tiek programinių funkcijų, tiek procesų, kurie padeda atpažinti rizikingas situacijas ir jas valdyti.
Nuolat tobuliname tiek technologinius sprendimus, tiek personalo mokymus, todėl ši sritis yra aktyviai kontroliuojama“, – patikino „Rimi“ atstovė.
Ar parduotuvės Lietuvoje atsisakys savitarnos kasų?
Prekybininkai pabrėžia, kad atsisakyti savitarnos kasų tikrai neplanuoja. Priešingai – daugelis jų žada toliau plėsti savitarnos kasų tinklą.
„Savitarnos kasų plėtrą, atsižvelgiant į pirkėjų poreikius, planuojame ir toliau, jos bus diegiamos visose naujose parduotuvėse, taip pat tam tikrose parduotuvėse pagal poreikį savitarnos kasų zonos yra plečiamos“, – nurodė „Lidl“ viešųjų ryšių vadovė.
„Iki“ komunikacijos vadovė teigė, kad savitarnos kasų tinklas plečiamas ten, kur statomos naujos ar rekonstruojamos senos parduotuvės:
„Savitarnos kasos kuria abipusę naudą: užtikrina gerą apsipirkimo patirtį klientams, kuriems naudotis tokiomis kasomis yra paprasta, saugu ir greita, o verslui padeda valdyti parduotuvės lankytojų srautus.“
„Maximos“ atstovas patikino, kad mažinti savitarnos kasų skaičiaus neplanuojama, kaip ir neplanuojama turėti parduotuvių vien tik su savitarnos kasomis.
L. Lesauskaitė-Remeikė tikino, kad pirkėjai vis dažniau renkasi savitarną, siekdami apsipirkti greitai.
„Sprendimus priimame pagal konkrečios lokacijos poreikį, pirkėjų įpročius ir saugumo aspektus. Ten, kur savitarna veikia efektyviai ir yra patogi klientams, planuojame ją ir toliau plėtoti“, – kalbėjo „Rimi“ atstovė.
D. Ryliškis aiškino, kad „Norfa“ derinasi prie įvairių pirkėjų poreikių, todėl diegia miršrią sistemą, kai šalia savitarnos kasų yra statomos ir įprastinės kasos.
