Tad ką daryti, kad balionai ar kitos piktybinių šalių provokacijos nebūtų pajėgios taip lengvai padaryti tiek daug žalos?
„Vilnius yra sostinė, todėl yra ir bus pagrindiniu taikiniu. Tokių atakų, erzinimų, mėginimų išmušti iš vėžių bus turbūt dar ne vienas ir ne du. Kodėl tiesiog nepadarius pagrindiniu Lietuvos oro uostu Kauno oro uosto?
Jis toliau nuo viso šito „karo“, bet nėra taip toli nuo sostinės, kad keliaujant būtų nepatogu ten nusileisti. Jau geriau, nei šimtai keleivių liktų be skrydžių, nuolat užstrigę lėktuvuose ir bijotų apskritai skristi dėl kažkokių balionų“, – rašė susirūpinęs vilnietis Gediminas.
Tad naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ar pagrindinis oro uostas iš Vilniaus galėtų būti perkeltas, o galbūt ateityje apskritai bus statomas naujas?
Taip didinama įtampa visuomenėje
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) pripažįsta, kad iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvą yra sistemingai siunčiami meteorologiniai balionai su kontrabandinėmis prekėmis.
„Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone aptikta apie 15 proc. visų šiemet aptiktų kontrabandai naudojamų meteorologinių balionų.
Tai yra su Baltarusijos režimo žinia vykdoma hibridinė ataka prieš Lietuvą, kuria siekiama trikdyti mūsų šalies kritinę infrastruktūrą, bandoma didinti įtampą visuomenėje“, – aiškino NKVC.
Lietuvos oro uostų komunikacijos projektų vadovė Lina Beišinė pabrėžė, kad tiek šiuo metu, tiek ateityje, esant tokioms situacijoms, prioritetas yra keleivių saugumas, patogumas ir informavimas:
„Todėl reaguodami į esamas aplinkybes, pertvarkome savo veiklą, adaptuojame procesus taip, kad galėtume veikti tokiomis aplinkybėmis ir keleiviai patirtų kiek įmanoma mažiau nepatogumų.“
Anot L. Beišinės, didžiausias dėmesys skiriamas, kad skrydžiai, kurie dėl oro erdvės ribojimo negali leistis Vilniaus oro uoste, būtų nukreipti į kitus Lietuvos oro uostus.
Pvz., spalio 26–27 d. naktį oro erdvės uždarymo metu iš 14 nukreiptų skrydžių 11 buvo nukreipti į Kauną ir po 1 į Palangą, Rygą, Varšuvą.
„Kartu su antžeminio aptarnavimo bendrovėmis rūpinamės, kad kituose Lietuvos oro uostuose nusileidę keleiviai būtų kiek įmanoma operatyviau pervežami autobusais į Vilnių.
Iš Vilniaus oro uosto išvykstantiems keleiviams stengiamės užtikrinti kuo patogesnį laukimą pasirūpindami vandeniu, papildomomis laukimo patalpomis ir nuolat teikiame informaciją“, – komentavo Lietuvos oro uostų atstovė.
Ar oro uostą būtų verta perkelti kitur?
Asociacijos „Investors' Forum“ Vykdomojo direktoriaus Vytauto Šilinsko vertinimu, siūlymai perkelti oro uostą yra suprantami emociniu požiūriu, bet tai esą būtų neteisingas signalas tiek investuotojams, tiek partneriams.
Jis pabrėžė, kad oro erdvės saugumas yra nacionalinio saugumo ir ilgalaikės valstybės ekonominės raidos klausimas.
Todėl bet kokie sprendimai, susiję su erdvės ir skrydžių sauga ar oro uostų plėtra turi būti ilgalaikiai ir strategiškai pasverti, o ne emocingi ar padiktuoti vieno incidento.
„Perkėlimas į Kauną ar visiškai naujo oro uosto statyba reikštų ne tik milžiniškas išlaidas, bet ir klaidingą žinią, kad leidžiame išorės grėsmėms diktuoti mūsų sprendimus.
Tai prieštarautų stiprios, atsparios ir patikimos valstybės įvaizdžiui, kurį Lietuva sėkmingai kūrė pastaraisiais metais“, – komentavo V. Šilinskas.
Jo nuomone, tikras atsakas – ne pasitraukti, o stiprėti.
„Lietuvai reikia spartinti skrydžių plėtrą, ypač verslo kryptimis į pagrindinius Europos centrus, ir tuo pačiu užtikrinti aukščiausius oro saugumo standartus.
Tai siųstų aiškią žinutę: mes ne reaguojame į grėsmes, o jas įveikiame“, – akcentavo vykdomasis „Investors' Forum“ direktorius.
Tuo metu NKVC atkreipė dėmesį, kad Kauno oro uostas taip pat yra susidūręs su panašaus pobūdžio iššūkiais. Pvz., atvykimai ir išvykimai buvo stabdomi naktį iš spalio 24 į spalio 25 d.
Centro atstovai paminėjo, kad ir Susisiekimo ministerija teigė nesvarstanti ir neplanuojanti perkelti Vilniaus oro uosto infrastruktūros į kitą vietą:
„Dėmesys šiuo metu yra sutelktas į esamų oro vartų – Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų – modernizavimą, jų infrastruktūros tobulinimą, siekiant užtikrinti patogų, saugų ir efektyvų susisiekimą oro transportu.“
Lietuvos oro uostų atstovė L. Beišinė antrino, kad šiuo metu nėra vertinamos galimybės perkelti oro uostą ar atidaryti naują: „Dirbame pagal trijų oro uostų vystymo strategiją.“
Neslepia, kad tai gali pakenkti turizmui
Viešosios įstaigos „Keliauk Lietuvoje“ direktorė Olga Gončarova tokias situacijas, kai dėl oro erdvės saugumo laikinai sustabdoma ar apribojama skrydžių veikla, vertina kaip nemalonias tiek keleiviams, tiek visam turizmo sektoriui.
Anot jos, tokie incidentai trumpuoju laikotarpiu gali sukelti nepatogumų keliautojams, tačiau kol kas reikšmingos įtakos turizmo srautams į Lietuvą jie neturi.
„Keliauk Lietuvoje“ vertinimu, svarbiausia – kad būtų užtikrintas keliautojų saugumas, o atsakingos institucijos rastų efektyvius sprendimus, leidžiančius ateityje išvengti tokių sutrikimų.
Vis tik O. Gončarova neslėpė, kad tokie incidentai gali turėti neigiamos įtakos Lietuvos, kaip saugios turizmo krypties, reputacijai.
„Jau daugelį metų kartu su strateginiais partneriais ir turizmo verslu nuosekliai dirbame stiprindami Lietuvos turizmo sektorių, didindami šalies žinomumą ir formuodami jos įvaizdį kaip saugios kelionių krypties.
Todėl svarbu, kad tokios situacijos būtų pristatomos kaip greitai ir profesionaliai suvaldytos, o ne kaip sisteminė grėsmė – tai padėtų išsaugoti pasitikėjimą Lietuva, kaip patikima ir saugia kelionių šalimi“, – pažymėjo „Keliauk Lietuvoje“ direktorė.
Kokių priemonių dėl balionų imsis Lietuva?
Pasak V. Šilinsko, pirmiausiai reikėtų stiprinti sisteminį atsparumą, o tai reiškia glaudesnį valstybės, oro uostų, kariuomenės, technologijų sektoriaus ir privačių partnerių bendradarbiavimą.
„Reikia tobulinti stebėjimo sistemas, greito reagavimo protokolus ir oro erdvės stebėjimo technologijas, kad tokie incidentai būtų neutralizuojami dar prieš sutrikdant skrydžius“, – vardijo „Investors' Forum“ atstovas.
Tuo metu NKVC patikino, kad oru gabenamos kontrabandos siuntos bus numušamos kinetinėmis priemonėmis, atsižvelgiant į situaciją ir rizikas.
„Policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba telkia jungtinę tyrimų grupę, veiksiančią pagal suderintą kovos su kontrabanda veiksmų planą.
Užsienio reikalų ministerija kartu su Europos Sąjungos (ES) partneriais derins papildomą sankcijų Baltarusijai paketą. Taip pat inicijuos ES reagavimo į hibridinius veiksmus komandos aktyvavimą“, – aiškino centro atstovai.
Jie primena, kad siena su Baltarusija reaguojant į incidentus šiuo metu yra uždaryta. O artimiausiame Vyriausybės posėdyje numatoma priimti sprendimą dėl sienos su Baltarusija uždarymo neribotam laikui (išimtys būtų taikomos Lietuvos ir ES piliečiams, keliaujantiems iš Baltarusijos į Lietuvą).
Pasak NKVC, artimiausiame Vyriausybės posėdyje taip pat numatoma priimti sprendimą dėl jau inicijuotų Baudžiamojo kodekso pakeitimų.
Siūloma išplėsti baudžiamosios atsakomybės taikymą už mažos vertės (iki 150 MGL dydžio sumos) akcizinių prekių neteisėtą disponavimą, kai gabenimui panaudojami orlaiviai (dronai) ar meteorologiniai balionai, keliantys pavojų visuomenės saugumui.
„Susisiekimo ministerija inicijavo specialius autobusų reisus keleiviams Lietuvoje, kuriems reikalinga pagalba vykstant iš vieno šalies oro uosto į kitą.
Užsienio reikalų ministerijoje pradėjo veikti pagalbos linija Lietuvos piliečiams užsienyje, kurių grįžimas sutrikdytas dėl šio pobūdžio incidentų“, – pridūrė NKVC atstovai.
