Norint suprasti, kaip galbūt ateityje galėtų pasikeisti Vilniaus miesto infrastruktūra, iš pradžių būtina įsigilinti į Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B ir C kategorijų gatvių ribų susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialųjį planą – daugiau nei 100 puslapių apimties dokumentą, kuriame aprašomas sostinės gatvių tinklas.
Pagrindinis šio plano tikslas – nustatyti ir patikslinti A, B ir C kategorijų gatvių „raudonąsias linijas“. Šios linijos apibrėžia koridorius, kuriuose ateityje galėtų būti įgyvendinami didelės apimties inžineriniai projektai. Nuo gatvių platinimo iki tunelių ir estakadų statybų.
Ambicingų pasiūlymų – netrūksta
Dokumente pateikiama ne tik esamos infrastruktūros būklės analizė, bet ir konkretūs siūlymai, kaip spręsti opiausias miesto transporto problemas.
Pavyzdžiui, plane numatyta rekonstruoti vienas judriausių Vilniaus sankryžų Kareivių gatvėje (ties Kalvarijų ir Žirmūnų g.), įrengiant tunelinius pravažiavimus.
Taip pat siūloma rezervuoti teritoriją seniai svarstomam, bet niekada nepradėtam projektui – požeminiam T. Narbuto gatvės tęsiniui iki pat Pilaitės prospekto.
Tačiau vienas kontroversiškiausių siūlymų – estakados statyba Sukilėlių gatvėje, virš istorinių Rasų kapinių, siekiant išspręsti sudėtingos sankryžos problemą.
Ypatingas dėmesys skiriamas ir ekologijai. Plane numatytas visas „žaliųjų jungčių“ tinklas, skirtas pėsčiųjų, dviratininkų ir gyvūnų migracijai.
Siūloma įrengti kelias naujas estakadas gyvūnams, pavyzdžiui, per Ozo, Ukmergės ir Ateities gatves, o po planuojama Šiaurine gatve numatyti tunelinę žaliąją jungtį.
Įdomu tai, kad, įvertinus įgyvendinimo sudėtingumą, plane rekomenduojama atsisakyti dviejų anksčiau numatytų žaliųjų jungčių – per Ukmergės gatvę ties Tarande ir per Vakarinį aplinkkelį ties Avižieniais.
Kaip nurodoma, šios jungtys nebeturi natūralaus tęsinio dėl aplinkinių teritorijų urbanizacijos ir patvirtintų detaliųjų planų, kurie numato komercinį bei gyvenamąjį užstatymą.
Dokumente taip pat sprendžiama problema dėl istoriškai susiformavusių, tokių itin siaurų gatvių, kaip Rasų, Kauno ar Geležinkelio.
Pripažįstama, kad šios gatvės, nors ir priskirtos aukštesnei B kategorijai, realybėje neatitinka net minimalių žemesnės, C kategorijos, reikalavimų.
Dėl šios priežasties siūloma formaliai keisti jų kategoriją, tačiau pripažįstama, kad ateityje, atliekant bet kokią tokių gatvių rekonstrukciją, žemės paėmimas iš privačių sklypų savininkų gali būti neišvengiamas.
Miesto savivaldybė – tarp teorinių galimybių ir kasdienių darbų
Nors plane nubraižytos vizijos atrodo įspūdingai, Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad šis dokumentas nėra konkrečių darbų planas ar finansinis įsipareigojimas.
Oficialiai teigiama, kad tai yra ilgalaikių gairių, bet ne darbų sąrašas, o jame pateikti sprendiniai tėra teorinės galimybės.
„Specialiajame plane pavaizduoti pasiūlymai nereiškia, kad būtent tokie infrastruktūros plėtojimo variantai ir būtent tokia apimtimi bus įgyvendinami.
Jei ir kai bus poreikis plėtoti infrastruktūrą, pakeitimai galės būti atliekami Specialiuoju planu nustatytose raudonosiose linijose, o konkretūs sprendiniai priklausys nuo to meto eismo srautų analizės, gyvenamųjų rajonų plėtros, finansinių galimybių, aplinkosauginių ir kultūros paveldo reikalavimų, tuo metu galiojančių teisės aktų ir pan.“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.
Vietoje plane pavaizduotų futuristinių projektų, savivaldybė akcentuoja, kad pagrindinis dėmesys šiuo metu skiriamas esamos infrastruktūros būklės gerinimui.
„Šiuo metu prioritetas skiriamas susitvarkyti su esama gatvių infrastruktūra – atnaujinti asfalto dangas, šaligatvius, kelio bortus, kad Vilniuje neliktų prastos ir avarinės būklės gatvių.
Paraleliai vykdomi didesnės apimties rekonstrukcijų ir kapitalinių remontų projektai, leidžiantys užtikrinti patogesnes eismo sąlygas visiems eismo dalyviams“, – teigiama savivaldybės komentare.
Strategiškai svarbiais objektais įvardijami tik keli projektai – Nemenčinės plento platinimas, Tarandės tunelis ir planuojamas nusukimo į A1 magistralę ties Gariūnais platinimas.
Tačiau ir čia pabrėžiama, kad tai yra bendri projektai, kuriuos derinant, finansuojant ir / ar įgyvendinant dalyvauja ir nacionalinės institucijos.
Savivaldybė taip pat atkreipia dėmesį, kad ateityje, susidūrus su kliūtimis, sprendimai gali būti ne tik naujų statinių statybos, bet ir „eismo organizavimo priemonių taikymas“.
Kaip ateities planai gali paveikti gyventojus?
Net jei dokumente nurodyti projektai yra tik teoriniai, ilgainiui jie gali paveikti tūkstančius miesto gyventojų.
Savivaldybė patvirtino, kad ateityje, esant poreikiui plėtoti infrastruktūrą, gali būti taikomos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, kurias numato teisės aktai.
„Specialiojo plano sprendiniai taptų teisiniu pagrindu esant būtinybei vykdyti analogišką procedūrą. Tačiau Specialusis planas nenustato, kada ir ar apskritai tos procedūros bus vykdomos kiekvienu atveju“, – priduria Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.
Kaip pavyzdys pateikiamos Tarandės tunelio statybos, kurioms ruošiantis, pagal trišalę sutartį tarp Vilniaus miesto, Vilniaus rajono savivaldybių ir tuometinės Kelių direkcijos (dabar – „Via Lietuva“), miestas iš privačių asmenų išpirko 6 jiems priklausiusius žemės sklypus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
