Finansų ministras Rimantas Šadžius tikina, kad grindimis siekia apsaugoti gyventojus nuo galimo savivaldybių politikų godumo, tačiau opozicijos atstovai grindis vadina nelogiškomis. Tiesa, iš naujojo nekilnojamojo turto mokesčio už ne pirmą būstą finansų ministras tikisi surinkti vos 9 milijonus eurų, kuriuos skirs gynybai.
Antradienį pritrūkus valdančiųjų balsų pradėti svarstyti naują nekilnojamojo turto mokestį, ketvirtadienį finansų ministras Rimantas Šadžius nuo ankstyvo ryto demokratų ir „aušriečių“ frakcijoms pristatė naujausią Vyriausybės patvirtintą mokesčio projektą. Pagrindiniam gyvenamajam būstui ministras siūlo 10 tūkstančių eurų neapmokestinamąjį dydį.
„Grindys, mūsų nuomone, yra esminis mokesčio elementas net ir savivaldoje, kad negalėtų būti žemiau 10 tūkstančių eurų“, – sakė R. Šadžius.
Antrajam būstui ir kitam nekilnojamajam turtui ministras siūlo 50 tūkstančių eurų grindis. Tačiau ir šį mokesčio projektą gyventojai peikia:
„Jei žmogaus mažos pajamos, bus sunku pragyventi, o jei ligonis, tai išvis.“
„Žmogus pasistatė namą savo pinigais ir prakaitu, o dabar apmokestina – atėmimas, pasinaudojimas.“
„Taip mažai žmonės uždirba ir dar didžiuliai mokesčiai, nesuprantu.“
Paprašė atidėti keliones ir darbus
Premjeras Gintautas Paluckas pripažino koalicijos kolegas ir ministrus paprašęs dėl balsavimo atidėti visas keliones ir darbus.
„Manau, kad mūsų šalyje mokesčių mokėtojų pinigai yra svarbiausi klausimai. Kiti susitikimai, formatai gali luktelėti“, – teigė Ministras Pirmininkas.
Balsavimas Seime dėl nekilnojamojo turto mokesčio pateikimo valdantiesiems pavyko – už balsavo 72 valdančiosios koalicijos parlamentarai, keleto salėje nebuvo ir du turėjo kitokią poziciją. Vienas jų – susilaikęs buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, reikalaujantis aukštesnių neapmokestinamosios vertės grindų pirmajam būstui ir mokesčio nuolaidų turintiems būsto paskolas.
Opozicijos atstovai ir naujajam mokesčio projektui nepritarė, peikdami skirtingas mokesčio grindis pirmajam ir kitam turtui.
„Žmogui labiau apsimoka deklaruoti gyvenamą vietą sandėliuke ir mokėti mažiau už pirmą būstą. Iš 6 versijų įstatymas tapo nelogiškas“, – sakė konservatorė Gintarė Skaistė.
„Jie sudaro galimybę apmokestinti pigiausią turtą nuo 10 tūkstančių eurų. Kaip tas dera su kairiąja politika?“ – klausė liberalas Eugenijus Gentvilas.
Projektą dar koreguos
Finansų ministro pateiktą naujausią mokesčio projektą Seimas planuoja dar apie mėnesį koreguoti. Pavyzdžiui, savivaldybes ruošiasi įpareigoti mokesčio grindis nustatyti bent 2 kartus per kadenciją, taip pat siūlys žmonėms, gyvenantiems vieninteliame turimame būste – pavyzdžiui, kurortuose – kuris yra ne gyvenamosios, o poilsio paskirties, mokestį mokėti kaip už gyvenamąjį, o ne kitą turtą, mat antraip grėstų keliskart didesnis mokestis – pavyzdžiui, 3 tūkstančiai eurų vietoje 600 eurų.
„Poilsinės paskirties pastatai, namai, butai būtų priskirti prie gyvenamosios. Turėjome problemą Palangoje, Šventojoje, Druskininkuose, Birštone, Nidoje – labai daug žmonių gyvena poilsio paskirties žemėje“, – sakė „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Iš naujojo nekilnojamojo turto mokesčio už ne pirmąjį būstą finansų ministras tikisi surinkti 9 milijonus eurų ir juos skirti gynybai, o mokestį prognozuoja mokėsiant 90 tūkstančių gyventojų. Kiek bus pagrindinio būsto mokesčio mokėtojų ir kokias jie mokės sumas, savivaldybės turės nuspręsti iki lapkričio pabaigos.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
