Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pareigūnams valandą tenka įtikinėti gyventojus, kad jie bendrauja su nusikaltėliais. Sukčiai toliau kuria netikras „Facebook“ paskyras, apsimetinėja ir teisėsauga, ir įžymybėmis.
Sukčiai naudojasi Rolando Mackevičiaus ir Lino Kojalos vardais
Renginių ir televizijos laidų vedėjas Rolandas Mackevičius į internetinių sukčių akiratį patenka ne pirmą kartą. Nusikaltėliai reguliariai naudojasi jo atvaizdu – taip siekia pasisavinti žmonių pinigus.
„Žmonės iš tikrųjų pradėjo rašyti, ar čia tiesa. „Aš jauna moteris, auginu mažą vaiką, noriu investuoti pinigų, ar čia viskas man pavyks.“ Tada aš supratau, kad čia yra rimta. Žmonės nebeskiria, kas yra tiesa, kas ne, ir parašiau pareiškimą į policiją. Kažkas bando pasipelnyti iš žmonių naivumo“, – pasakojo R. Mackevičius.
Paspaudus ant neva reklamos žmonės dažnai atsiduria sukčių puslapiuose, kur nusikaltėliai bando išvilioti pinigus – mėgina įtikinti žmones investuoti, pirkti, suvesti banko kortelių duomenis.
„Kaip supratau, iš kai kurių pasisakymų yra kalbama apie neva tai mano dalinamus finansinius patarimus, apie kažkokias platformas. prie kurių siūlo prisijungti. To tikrai nėra, jokių panašių reklamų aš nedarau“, – sakė politologas Linas Kojala.
Politologą nustebino tai, kad net pavykus pašalinti reklamas, jas vėl greitai pakeičia naujos ir nusikaltėlių apgaulingos nuorodos liejasi toliau.
„Po kelių dienų jos vėl atsirasdavo. Tai rodo sistemišką, labai nuoseklų veikimą bandant privilioti žmones paspausti tikrai pavojingas nuorodas ir tikėtina priimti sprendimus, kurie tikrai būtų apgavikų naudai. Liūdina tai, kad kovoti su tuo yra be galo sudėtinga, tai tarsi kova su vėjo malūnais“, – kalbėjo L. Kojala.
Nukentėjusieji dažniausiai nesikreipia į policiją
Kai įžymybės kreipiasi į policiją dėl neteisėto jų atvaizdo panaudojimo, dažnai bylos nutraukiamos, nes nuo sukčių nukentėję gyventojai tyli.
„Tie žmonės, kurie prisigauna, būna apgauti, dažniausiai nesikreipia į policiją, nes jiems yra gėda. Aš noriu paraginti visus, jeigu pamatėte, nukentėjot, maža to, kad reikia pranešti apie tai, būtinai prisiduokit, kad esat nukentėjęs žmogus“, – sakė R. Mackevičius.
„Yra apsimetama Europolu, Interpolu ir kitomis institucijomis Europos Sąjungoje ir pasaulyje. Leidžiamos dešimtys tūkstančių reklamų, kurios sako, kad šitos institucijos padės atgauti pinigus. Yra nukreipiama į netikras svetaines, išviliojami kontaktai, tada gaunami skambučiai ir tada išviliojami pinigai“, – pasakojo „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas.
Lietuvoje sukčiai išviliotus pinigus skaičiuoja milijonais. Per pirmus 3 šių metų mėnesius nusikaltėliai iš gyventojų ir verslų per finansų įstaigas bandė išvilioti 9,5 milijono eurų. Iš šios sumos liūto dalį sustabdė pačios finansų įstaigos dar iki pinigams patenkant į nusikaltėlių rankas. Dar 300 tūkstančių eurų jau pervestų pinigų pavyko grąžinti nukentėjusiems. Tačiau 42 procentai – 4 milijonai eurų – liko pas nusikaltėlius.
„Faktas, kai mes kalbame apie momentinius mokėjimus, kurie yra akimirkos pavedimo klausimas, tas greitis yra lemiamas veiksnys. Net jei tai nėra momentinis mokėjimas – kuo greičiau sureaguos nukentėjusysis ir praneš savo finansų įstaigai, tuo yra didesnė tikimybė tuos pinigus atgauti“, – sakė pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė.
Sukčiavimo atvejų kasmet daugėja
Policija, kuri turi ir dalį antrojo metų ketvirčio duomenų, pasakoja apie dar didesnius gyventojų patirtus nuostolius.
„Nuo COVID-19 laikų, nuo 2020-ųjų sukčiavimo atvejų kasmet daugėja apie 20 procentų. Šiemet turime apie 15 procentų, lyginant su praėjusių metų laikotarpiu. Išviliotos sumos irgi didėjančios, šiemet turim jau daugiau nei 8,5 milijono eurų išviliota iš žmonių“, – teigė policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Per vadinamąsias „fišingo“ atakas, kai nusikaltėliai SMS žinutėmis, nuorodomis ir elektroniniais laiškais žvejoja aukas, vienas gyventojas vidutiniškai netenka 350 eurų.
Kai žmogus avansu perveda pinigus už išgalvotas prekes ar paslaugas, vidutiniškai netenka beveik pusės tūkstančio eurų.
Kai gyventojas susigundo netikra investavimo platforma, jis vidutiniškai praranda 3 tūkstančius eurų.
O jei pasiseka telefoniniam sukčiui, jis vidutiniškai pasisavina 6 tūkstančius eurų. Iš populiariausių pinigų viliojimo būdų, daugiausia žalos nusikaltėliai pridaro telefonu.
„Skambina policijos, bankų atstovas, gąsdina, kad neva užgrobta banko sąskaita, „Google“ paskyra ir taip toliau. Tokie atvejai pavojingiausi“, – sakė E. Lukošienė.
„Dabar dažniausiai sako, kad yra problemų su sąskaita, kažkas bando įsilaužti, neva sukčiai, nes dabar siaučia, padiktuoja savo elektroninės bankininkystės duomenis“, – pridūrė R. Matonis.
Netiki, kad susidūrė su sukčiais
Naivūs, neatsargūs gyventojai kartais sugeba nustebinti ir visko mačiusius pareigūnus.
„Žmonės parduoda vienintelį turima butą, kad atiduotų pinigus žmogui, kuris pasaugos tau, nes banke yra nesaugu laikyti. Keistos istorijos, protu nesuvokiamos. Mes matome, kad iš žmogaus yra sukčiaujama, praneša šalia esantis žmogus, atvažiuoja policijos pareigūnai ir kokią valandą įtikinėja žmogų, kad tu kalbi su sukčiumi. Žmogus netiki, sako, ne, jūs pavydite man“, – pasakojo R. Matonis.
Policijai pavyksta ištirti apie 30 procentų visų sukčiavimo atvejų. Nusikaltėliai dažnai veikia užsienyje, Rusijoje, ar net Šiaurės Korėjoje.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
