Lietuvos turtuoliai. Kas slepiasi už turtingiausiųjų dvidešimtuko ribos?

Prieš tai pristatytas Lietuvos milijonierių dvidešimtukas – tikrai ne pabaiga. Jų mūsų šalyje yra kur kas daugiau nei pora šimtų. Visgi šį kartą pažvelgsime, kad liko už dvidešimtuko ribos, ir ar į penkiasdešimtuką pavyko prasibrauti naujiems milijonieriams.

Visus šių milijonierių verslus sieja bendras bruožas – nei vienas neapsiriboja veikla tik Lietuvoje. ISM Executive School vyr. konsultantas, mokymo programų vadovas, ISM Inovacijų bazės vadovas Ugnius Savickas teigia, kad prie dabartinės verslo ekosistemos ir komunikacijos galimybių, negalvoti apie globalumą, būtų savižudybė.

„Lietuvoje mes turime labai lokalią rinką. Labai santūrius ir konservatyvius vartotojus, kurie ne visada išdrįsta pabandyti naujoves. Reikia ieškoti vartotojų, kurie patys yra inovatoriai. Tai yra įvairiausių priežasčių, kaip verslininkai turi mąstyti geografine prasme neribotai apie visą planetą ir, tikriausiai, tokie tik ir pasiekia rezultatų“, – sako verslo konsultantas.

Pasak jo, normalu ir tai, kad verslas apskaičiavęs pastangų ir rezultatų balansą keliasi į tas šalis, kur tą patį ar net geresnį rezultatą gali pasiekti greičiau, su mažiau žmonių. Be to gamyba, nukreipta į mastą. O Lietuvos rinka, būtent tiems stambiesiems verslininkams, per maža.

„Tai mūsų istorinė rinkos praeitis. Lietuvoje prieš dešimtų prasidėjo tokie verslai kaip statyba, gamyba. Ten sukaupėm žinių. Lazeriuose ir visur kitur mes, pasauliniu mastu žiūrint, esame pradinukai. Taip, mes tose srityse turime labai solidžių intelektinių žinių, bet neturim dar masto. Nes tas pozicijas rinkose yra užėmę jau seniau tą darantys rinkos senbuviai.

Tam tikrus verslus iš šio topo dabar išstumti neįmanoma, nebent juos kas nors nupirks ar jie susijungs. Antra vertus, tų vienadienių milijonierių gali dar išlįsti ir pasirodyti, jei koks startuolis pritrauks daug investicijų. Jog būtum milijonieriumi, reikia subręsti. Tai tas nuoseklumas arba buvimas, tegu ir turtingo ar didelio verslo savininku, nepasidaro per vieną naktį. Norėčiau manyti, kad svarstyklės kažkiek keisis ir bus judama link tų naujų industrijų, tačiau pagal vartojimo masiškumą ir visos planetos poreikius, man atrodo, kad dar ne vienas topas labai drastiškai nesikeis“, – įvertina verslo konsultantas.

REKLAMA

Viskas priklausys ar tradiciniai verslai sugebės tinkamai į savo veiklą integruoti naująsias technologijas.

Patys verslininkai pabrėžia, kad ne vien viskas priklauso nuo rinkos dydžio. Svarbu ir teisinė sistema, kuri, anot kai kurių, Lietuvoje itin prasta.

„Mokesčiai Lietuvoje aukščiausi Europoje. Valstybė visiškai nekreipia dėmesio. Tikra negerėjo sąlygos nuo 1990 metų. Aš manau, kad per tą laiką tik daugiau biurokratų atsirado daugiau. Ypatingai visos finansinės ataskaitos neadekvačios. Reikia paruošti daugybę visokių ataskaitų, o valdininkai patys sėdi ir nieko nedaro, tik tikrina ar įmonės jiems duoda ataskaitas. Mažai įmonei ir sąlygos nelygios visiškai. Vieni gali neimti PVM, kiti privalo imti PVM. Tie, kurie moka mokesčius, juos tikrina visą laiką, tie kurie nemoka, jų ir netikrina, nes patys sako, na ką tu iš jų paimsi“, – kritikos teisinei sistemai negailėjo milijonierius verslininkas Benas Gudelis.

Jis tvirtai teigia, jei dirbtų tik Lietuvoje, tikrai emigruotų. Pašnekovas sako, kad Lietuvoje vyksta genocidas, už kurį atsakinga visa valdžia – nuo prezidentės ir žemyn. Reikia tokių struktūrinių reformų kaip seimo narių skaičiaus sumažinimas, PVM atstatymas iki 18 proc.. Nes apie tai tik kalbama, žadama, bet nieko nedaroma. B. Gudelio teigimu valdžios suinteresuotumas yra gauti kyšį, o ne padėti. To kitose šalyse nėra.

„Jie žymiai kitaip bendrauja, pergyvena, kad šalyje reikia sukurti darbo vietas. Niekas nebėga iš Airijos, nes ten yra sąlygos. Į Airiją net amerikiečių kompanijos bėga, kaip „Apple“, „Google“, nes sąlygos geresnės. Tai dėl to ir prasidėjo vajus Amerikoje, kad gerintų sąlygas, jog verslas nebėgtų. O Lietuvoje niekas tuo nesirūpina, jiems labiau rūpi kokia partiją kokią ministeriją užims, o kad Seimo narių dvigubai daugiau negu turėtų būti, niekas apie tai nekalba“, – tv3.lt portalui sakė jis.

Jis kritikuoja ir tai, jog ministerijos įkurtos senamiestyje, kur yra brangus NT, kurį būtų galima išnuomoti verslui. Ir iš šios valdžios per daug nesitiki, nes visos valdžios pažada aukso kalnus, tačiau to ko reikia, neįvykdo.

REKLAMA

Apačioje pateikiamas turtingiausiųjų Lietuvos verslininkų penkiasdešimtukas. Reitingą sudarę analitikai naudojosi visais viešai prieinamais informacijos šaltiniais: Registrų centru, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis finansinėmis įmonių ataskaitomis bei asmenų pajamų ir turto deklaracijomis, kitų žiniasklaidos priemonių publikacijomis. Be to, įvertinta įmonių veiklos istorija ilgesniu periodu, suskaičiuota, kiek dividendų buvo išmokėta akcininkams ir kur šis privatus kapitalas papildomai investuotas. Šio metodo prieš tai nenaudojo joks kitas leidinys.

50. Gintautas Kūlokas, 64 mln., „Fatalitas“

Verslininkas G. Kūlokas užsiima ir visuomenine veikla, jam buvo suteiktas inovatyviausios sodybos apdovanojimas. Jis yra atstatęs savo tėvo, Sibiro tremtinio sodybą ir ten įrengęs kultūrinę erdvę kaimo gyventojams. Vidzgalių kaime esančioje sodyboje vyksta poezijos dienos. Sukviečiama daugiau kaip 600 žmonių, žinomi Lietuvos aktoriai, poezijos skaitovai muzikantas. Visą organizuoja ir finansuoja G. Kūlokas, o atvykusius dar ir vaišina elniena ar kitu naminiu maistu.

Jo įmonė „Fatalitas“ beveik 15 metų užsiima bemuite (duty free) prekyba Lietuvos pasienyje. G. Kūlokas yra vienintelis bendrovės akcininkas. 2002 m. įkurta įmonė prekiauja pasienio kontrolės postuose Kybartuose, Nidoje, Šalčininkuose, Raigarde (Druskininkuose) ir Ramoniškiuose. Bendrovė taip pat investuoja Baltarusijoje.

Nuo 2017 m. įmonei gali tekti išsikelti iš Rusijos ir Baltarusijos pasienyje veikiančias parduotuves, nes nuo sausio 1 d. bemuitės prekybos punktams nebebus taikomos mokesčių lengvatos. Skaičiuojama, kad dėl galimo parduotuvių uždarymo pasienio kontrolės punktų direkcija neteks 2 mln. eurų, kuriuos iš „Fatalito“ surinkdavo už patalpų nuomą.

49. Andrius Kiznis, 64 mln., „Lietpak“

Septyniasdešimtmetį paminėjusio „Lietpak“ įkūrėjo Prano Kiznio sūnus Andrius yra jo dešinioji ranka ir po truputį perima šeimos verslą. Tačiau jei P. Kiznis labai labai retai pamatoams viešumoje, apie Andriaus gyvenimą praktiškai iš vis nieko nežinoma.

REKLAMA

Įmonėje jis eina plėtros direktoriaus pareigas ir valdo 40 proc. akcijų. Pati įmonė „Lietpak“ taip pat slapukauja ir daug informacijos apie jos sėkmes ar nesėkmes nerasi.

Žinoma, kad yra valdant konservatorių Vyriausybei, maistui ir kitiems produktams pakuoti skirtos plėvelės gamintoja „Lietpak“ gavo valstybei svarbaus ekonominio projekto statusą. Spaudoje buvo teigiama, kad bendrovei vienu metu buvo teikiama išskirtinė valdžios globa, gaunama labai daug ES paramos.

48. Alvydas Barsteiga, 65 mln., „Nemuno vaistinė“, „CGP Management“

Farmacijos ir kailinių verslus vystantis A. Barsteiga apie asmeninį gyvenimą nekalba. Daugiausia jo pasisakymų rasite, kaip apie šinšilų ūkio puoselėtoją. Utenos rajone, buvusiame Vaikutėnų mokyklos pastate laikoma apie 2000 graužikų, vykdoma mokslinė tiriamoji veikla. Jie auginami ne tik dėl mėsos, bet svarbiausia – dėl kailio. Gyvūnėlis kainuoja 40–60 eurų, o pasiūti kailiniai – apie 30 tūkst. eurų.

A. Barsteiga yra pasakojęs, kad kailinių paklausa auga dėl to, kad žmonija gerai gyvena. Nes pirmiausia svarbiausi tokie poreikiai, kaip šeima, saugumas, meilė, o po to jau prestižas ir pripažinimo siekimas.

„Ir kuo žmonija geriau gyvens, tuo daugiau žmonių stengsis patenkinti šį poreikį. Todėl ir kailinių paklausa auga. Bet štai užeitų koks karas – niekam tų kailinių nereikėtų. Akimirksniu“, – žiniasklaidai yra pasakojęs A. Barsteiga.

Be to, jis yra pagrindinis bendrovės „CGP Management“ akcininkas (76 proc.). Pastaroji įmonė valdo „Nemuno vaistinės“ grupę, kontroliuojančią didžiausią Lietuvoje vaistinių tinklą „Camelia“. Grupei taip pat priklauso vaistus ir maisto papildus gaminančios Latvijos bendrovės „Ingen Pharma“ ir „Medigate“, reabilitacijos klinikos „MediCA“. „CGP Management“ šiemet paskelbė planuojanti įsigyti kontrolinį sveikataos paslaugų bendrovės „Kardiolita“ akcijų paketą.

47. Rolandas Vingilis, 65 mln., „MG Baltic“

Žemės ūkio universitetą baigęs R. Vingilis žiniasklaidos puslapiuose nešmėžuoja. Dariaus Mockaus koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Vingilis yra vienas įtakingiausių asmenų šioje lietuviškoje verslo imperijoje, ne tik einantis vadovaujančias pareigas, bet ir turintis kapitalo.

REKLAMA

R. Vingilio kontroliuojama bendrovė „Extera Baltic“ turi dviejų iš trijų koncernui „MG Baltic“ priklausančių įmonių grupių akcijų – 25 proc. „MG Baltic Trade“ ir 33,3 proc. „MG Valdos“.

„MG Baltic Trade“ jungia alkoholio importo, prekybos ir gamybos įmones „Mineraliniai vandenys“, „Stumbras“, „Tromina“, „Alita/Anykščių vynas“. „MG Valda“ užsiima nekilnojamojo turto plėtros projektais – stato ir valdo gyvenamuosius namus, verslo centrus, viešbučius ir kitus objektus. 2015 m. „MG Baltic Trade“ uždirbo daugiau nei 11 mln. eurų, o „MG Valda“ – 5,8 mln. eurų. „MG Baltic“ 2015 m. pasiekė rekordinį pelną per pastarąjį dešimtmetį.

46. Rimandas Stonys, 65 mln., „Dujotekana“

<a class='top500' href='/top500/rimandas-stonys' target='_blank'><a class='top500' href='/top500/rimandas-stonys' target='_blank'><a class='top500' href='/top500/rimandas-stonys' target='_blank'><a class='top500' href='/top500/rimandas-stonys' target='_blank'><a class='top500' href='/top500/rimandas-stonys' target='_blank'>Rimandas Stonys</a></a></a></a></a>   Mažėjant rusiškų dujų poreikiui, kai Suskystintų dujų terminalas pradėjo veiklą, pradėjo menkti ir R. Stonio įtaka šalyje. Mat jis laikomas Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ vietininko Lietuvoje.2016 m. tebesitęsė konfliktas su buvusiais verslo partneriais, mažaisiais „Dujotekanos“ akcininkais Piotru Vojeika ir Vladimiru Orechovu, kurie apkaltino R. Stonį siekiu parduoti akcijas Šveicarijoje registruotai savo įmonei. Dabar teismuose P.Vojeika ir V.Orechovas bando išreikalauti 7,655 mln. eurų iš R. Stonio už 2012 metais „Dujotekanos“ jam suteiktą paskolą bei nuo to laiko susikaupusias palūkanas ir delspinigius. Praeitų metų gruodį teismas buvo priėmęs sprendimą areštuoti 9,026 mln. eurų jo turto.Verslininkas per JAV registruotą „Clement Power Venture“ bendrovę valdo Kauno termofikacijos elektrinės kontrolinį akcijų paketą, yra bendrovių „Braitas“, „Etelipsus“ akcininkas.Ryšiais su Rusijos institucijomis ir neskaidriu Lietuvos politinių partijų finansavimu įtarinėtas R. Stonys pastaruoju metu viešojoje erdvėje beveik nesirodo.45. Virginijus Strioga, 66 mln., „E energija“  V. Striogos įkurta, du dešimtmečius valdoma „E energijos“ įmonių grupė tiekia šilumą keletui Lietuvos savivaldybių ir pramonės įmonių, verčiasi biokuro gamyba, stato katilines.Žiniasklaidai verslininkas yra pasakojęs, kad šilumos ūkio nuoma 1999–2000–aisiais nebuvo lengva.„Prisimenant tuos laikus galima pasakyti, kad situacija buvo tokia, jog beveik visos šilumos tinklų įmonės bankrutavusios, visur skolos viršija turtą ir taip toliau. Iš tiesų tada buvo nepaprasta įrodyti, kad savivaldybių šilumos ūkiuose yra vadybos problema, kad savivaldybės neturėtų dirbti ūkinio darbo, o tai turėtų daryti privati kompanija. Nors įrodyti nebuvo paprasta, dabar patirtis rodo, kad tai buvo teisingas požiūris. Bankai mumis nenusivylė“, – prieš daugiau nei dešimtmetį pasakojo verslininkas.2015 m. „E energijos“ kontroliuojama bendrovė „Pramonės energija“ atidarė biokuro katilinę Vilniuje, į kurią investuota 7 mln. eurų. Vasarą įmonių grupė už daugiau nei 2 mln. „Kauno energijai“ pardavė Petrašiūnų katilinę. „E energijos“ grupė taip pat veikia Ukmergėje.V. Strioga viešojoje erdvėje buvo dažnai matomas dėl šešerius metus besitęsiančio jo įmonių grupei priklausančios „Miesto energijos“ ir su ja šilumos tinklų nuomos sutartį nutraukusios Ukmergės savivaldybės teisminio ginčo. Teismas nustatė, kad Ukmergės valdžia sutartį nutraukė teisėtai, bet turi išmokėti verslininkams kompensaciją, dėl kurios dydžio ir nesutariama.44. Juozas Magelinskas, 67 mln., „Megrame“ Ne vieną apdovanojimą pelnęs verslininkas karjerą pradėjo įvairiose statybinėse organizacijose, kol 1992 m. ėmėsi savo verslo – „Megrame“. Manoma, kad kiauri sovietinių daugiabučių langai bei nuolat brangstantis šildymas greičiausiai ir padiktavo verslo idėją. Tad jo įkurta įmonė pirmoji pradėjo gaminti ir montuoti langus bei duris, vitrinas, įvairias konstrukcijas, teikia šių gaminių priežiūros paslaugas.Bendrovės atstovybės veikia daugelyje šalies miestų – priskaičiuojama apie 40 atstovybių ir kontroliuojamų „Megrame“ įmonių.J. Magelinskas taip pat priklauso elektros prekių gamintoja AB „Vilma“. Ši įmonė turi atstovybes Latvijoje ir Rusijoje.Vyras žiniasklaidos dėmesio tikrai nesivaiko. Susisiekus su jo kolega Juru Šiaučiūnu informacijos tv3.lt portalui daug gauti nepavyko. Tiek, kad verslas sekasi gerai, bet nei įmonė, nei pats verslininkas nemėgsta reklamuotis.43. Tadas Karosas, 69 mln., „LTk Capital“ Tadas Karosas, kažkada dirbęs Vilniaus prokuratūroje tardytoju, lietuviams geriau pažįstamas kaip verlininkas ar net „picų karalius“.Anksčiau jis buvo vienu iš „MG Baltic“ savininko Dariaus Mockaus verslo partnerių, valdė bendrovę „Minvista“. Tačiau 2000 m. įvyko didelio atgarsio sulaukusios verslo skyrybos, ir atsiriekęs savo dalį – viešojo maitinimo, kosmetikos prekybos įmones, nekilnojamojo turto, T. Karosas ėmėsi plėtoti asmeninį verslą.„Picų karaliumi“ T. Karosas vadinamas neveltui, nes jam priklauso „Čili“ restoranų tinklas. „Tačiau tuo verslininkas neapsiriboja. Jam taip pat priklauso ir bendrovė „LTk Capital“, ne tik valdanti didžiausią restoranų tinklą Lietuvoje ir Latvijoje, bet ir investuojanti į internetines parduotuves (pigu.lt, amazingsales.com, dlb.lv ir kt.). 2014 m. investavo į maisto užsakymo sistemą „FoodOut“.Yra toks terminas serijinis verslininkas, būtent taip galima apibūdinti T. Karosą. Tai verslininkas, kuris per sąlyginai trumpą laiką sukuria naują įmonę, ją išplėtoja, o po to parduoda. Tai rodo tokie pavyzdžiai, kaip Lietuvos interneto televizija CTV, ar 2013 m. įkurta elektroninė parduotuvė „sau.lt“, kuri buvo parduota elektroninės komercijos lyderiui. Taip pat įvyko ir su projektu „amazingsales.com“.Pats vilnietis jau kelis metus gyvena Pietų Afrikos Respublikoje. Ne tik dėl verslo galimybių, bet ir dėl teisinės sistemos.Pasak jo, net užsienio investuotojai nenori žengti į Lietuvą. Ir tai ne dėl rinkos dydžio, bet politinių ir teisinių procesų. Žiniasklaidai jis yra teigęs, kad įkalbinėjo į Lietuvą ateiti „Starbucks“, tačiau šie teigė, kad rinka dar tam nepasiruošusi.42. Rimas Varanauskas, 70 mln., „Freda“Yra teigiama, kad R. Varanausko valdoma įmonė „Freda“ – seniausia baldų pramonės įmonė Lietuvoje. Mat jos veikla skaičiuojama dar nuo tada, kai buvo tik lentpjūvė 1880 metais.Pats R. Varanauskas perėmė šios įmonės veiklą 2001 m., kai ją įsigijo UAB „Baltijos baldų grupė“. Verslo partneriai Rimas Varanauskas ir Kęstutis Linkus „Baltijos baldų grupę“ sukūrė palikę SBA koncerną. Įmonės tikslas buvo įsigyti baldų pramonės įmones. Taip bendrovės rankose atsidūrė „Freda“.Visgi 2011 m. verslininkų nuomonės ar tikslai pradėjo skirtis. Skyrybų detalės nežinomos, tačiau aišku tai, kad K. Linkus tapo BBG akcininku, o R. Varanauskas „Fredos“.Keletas pastarųjų metų „Fredai“ buvo itin sėkmingi, medienos paklausa ir baldų gamybos apimtis išaugo daugiau nei 15 proc. Įmonės specializacija – prieškambario ir gyvenamojo kambario baldai, komodos, batų dėžės. Jau ne vienus metus „Fredos“ strateginė partnerė yra Švedijos baldų ir namų apyvokos daiktų prekybos gigantė „Ikea“. „Fredoje“ šiuo metu dirba virš 550 darbuotojų.2015 m. projekte „Lietuvos verslo lyderiai“ „Freda“ išrinkta Lietuvos „žaliausia“ įmone.41. Jonas Tučinskas, 70 mln., „Nemuno banga“, „Dzūkijos šilas“Itin paslaptingas verslininkas, apie kurio gyvenimą sunku rasti net menkiausią detalę. Žinoma, kad jis itin gerbiamas Lentvario apylinkėse dėl sukurtų darbo vietų ir paramos vietiniams. Būtent čia ir buvo jo verslo startas.Prieš du dešimtmečmius su dviem verslo partneriais cigarečių filtrų gamybos ir tabako tiekimo verslo ėmęsis, 2003–iaisiais J. Tučinskas perėmė dalį verslo ir įsteigė bendrovę „Filtpakas“, kuri vėliau pavadinta „Nemuno banga“.Įmonė skaičiuoja savo metus nuo 1993 m., eksportuoja pasauliniu mastu. Joje dirba 357 darbuotojai. Įmonė ne tik eksportuoja pasauliniu mastu, bet ir turi fabriką ne tik Lietuvoje, o ir Bulgarijoje, netoli Varnos esančiame Topolio miestelyje. Bulgarijos skundų portaluose, lietuvių įmonė giriama už didelius atlyginimus, tačiau peikiama dėl nepagarbaus požiūrio į darbuotojus.J. Tučinskas taip pat valdo įmonę Rusijoje, Riazanės mieste, kuri gamina šiukšlių maišus ir plėvelę prekėms bei kroviniams pakuoti. Bendrovė Rusijoje irgi vadinasi “Nemuno banga”. Dar viena verslininko įmonė “Dzūkijos šilas” Lietuvoje teikia sandėliavimo paslaugas.Įmonė Lentvaryje per minutę pajėgi pagaminti 5 tūkst. cigarečių filtrų. 2015 m. „Nemuno banga“ pateko tarp 30 pelningiausių Lietuvos pramonės įmonių.40. Darius Krasaitis, 70 mln., „DK investicijos“Darius Krasaitis – vienas verslininkų, kurie pardavę didžiulį turtą, pasitraukia į nematomąją pusę. Turbūt nedaug kas ir atsimena, bet prieš dešimtmetį D. Krasaitis valdė bendrovę „Ecovalda“, kuri prisidėjo prie „Rimi“ parduotuvių tinklo atsiradimo. Prekybos centrų bumas Lietuvoje itin prisidėjo prie pradinio D. Krasaičio turto išaugimo.Visgi 2002 metais, savo akcijas jis pardavė Švedijos įmonei, o pats įkūrė investicinę bendrovę „DK Investicijos“. Tuomet įsigijo AB „Stumbro“ akcijų.Per „DK investicijas“ kontroliuojama įmonė „ADC Parking“, valdanti automobilių stovėjimo aikštelių tinklą Vilniuje, Kaune, Palangoje ir Rygoje.Pastarajai priklauso ir „ADC Fly“ interneto platforma, kurioje keliaujantys žmonės gali pirkti lėktuvų bilietus, nuomotis automobilius ir gauti kitas paslaugas.Viešai žinoma, kad su žurnalistais Darius Krasaitis bendrauti atsisako.39. Tautvydas Barštys jaunesnysis, 72 mln., „KG Group“ Roberto Dačkaus)" class="articlePhoto">

REKLAMA

Verslininko, „KG Group“ valdybos pirmininko Tautvydo Barščio sūnus tikras nutrūktgalvis ir sporto entuziastas. Anskčiau žaidęs krepšinį, dabar domisi automobilių sportu, bėga maratonuose. Yra laimėjęs „Porsche Carrera Cup GB“ etapą Londone, o pernai su broliais Gelžiniais tapo 1000 km lenktynių Palangoje čempionais.

Dėl polinkio greičiui, vaikinui teko susidurti ir su pareigūnais. 2016 m. jaunasis verslininkas buvo pričiuptas už greičio viršijimą. Vairuodamas „Porsche 911 Turbo S“ vaikinas važiavo 139 km/val. greičiu, nors leistinas greitis buvo ne didesnis nei 80 km/val.

Apie jo dalyvavimą politinėje ar visuomeninėje veikloje yra nežinoma. Tačiau, tėčio įmonėje, „KG Group“, užima pirkimų grupės vadovo pareigas.

Portalui tv3.lt Tautvydas Barštys vyresnysis yra sakęs, kad dabartinė jaunoji karta auga šiltnamio sąlygomis ir į verslą žiūri kitaip. Jo nuomone, žmogaus gyvenimas per trumpas, kad sukurtų vienas verslo imperiją. Įpėdiniai turi prisidėti, tobulinti verslą toliau, tad reikia puoselėti verslo tradicijas šeimoje.

„Daug kartų diskutuojame su savo vaikais. Jiems nėra gal didelio įdomumo šiame versle. Bet savo vaikų klausiau, ar jiems padėti parduoti akcijas, ar nori padėti plėsti verslą. Jie pasirinko, kad nori turėti verslą“, – tv3.lt portalui sakė T. Barštys.

38. Jordanas Kenstavičius, 73 mln., „Norvelita“

Geografijos ir fizinio lavinimo mokytojo specialybę baigęs Jordanas Kenstavičius įkūrė „Noverlitą“, Lietuvos ir Norvegijos bendrovę užsiimančią žuvų perdirbimų ir prekyba. Be to su žmona Viktorija kartu ėmėsi verslo ir poilsio centro „Karpynės“ įsteigimo. Ten organizuojamos motociklininkų parodos ir festivaliai.

Žiniasklaidai verslininkas yra sakęs, kad žmona jam labai padeda orientuotis versle ir gyvenime: „Idėjos dažniausiai būna mano, o išbaigimas – jos”.

J. Kenstavičius yra „Norvelitos“ valdybos pirmininkas, anksčiau ėjęs generalinio direktoriaus pareigas. Verslininkas su žmona Viktorija valdo 100 proc. bendrovės akcijų.

REKLAMA

„Norvelita“ didžiąją dalį produkcijos eksportuoja į užsienį. Bendrovė kasmet perdirba apie 18 tūkst. tonų žuvų, didžiąją dalį jų sudaro lašišos. Verslas nepraslydo ir pro Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) akis. Netikėtai apsilankę STT agentai ieškojo kokybės tyrimo pažymų, kurias išdavė

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas. STT įtarė, kad pastarasis klastoja atliekamų laboratorinių tyrimų rezultatus.

J. Kenstavičius teigė, kad tai paskatino įmonė orientuotis į užsienį ir nuo šiol tyrimus daryti Vokietijos laboratorijose.

37. Ignas Staškevičius, 75 mln., VP grupė

Prieš porą metų I. Staškevičius dalyvavo TV3 laidoje „VIP“, kur pasakojo, kaip pavyko uždirbti milijoną. Jo teigimu, pavyko kaip ir daugeliui tos kartos žmonių. Pabaigęs medicinos mokslus tiesiog norėjo užsidirbti pinigų, tad ir pasuko į verslą.

„Yra tekę ir runkelius laukuose paravėti, ir statybose dirbti, ir turguje prekiauti, ir kroviku paplušėti: žmogus, neturintis įgūdžių, nepratęs dirbti − ir versle nieko nepasieks. Versle reikia ne tik galvoti, bet ir sunkiai dirbti pačiam,“ – tuomet laidoje sakė I. Staškevičius.

Laidoje jis dar tvirtino, kad niekas nėra matęs jo vilos, jachtos ar lėktuvo – tiesiog todėl, kad jis jų neturi.

Šiemet, VP grupei dar labiau byrant, verslininkas prabilo, kad, greičiausiai, ateityje neišvengiama, jog visi smulkieji akcininkai pasitrauks ir VP grupė liks tik Nerijaus Numavičiaus rankose.

Pačiam jam priklauso 2 proc. VP grupės kapitalo.

„Arba tai turės peraugti į kažkokią naują kokybę“, – prideda, paaiškindamas, kad šiuo atveju kalbėtų apie akcijų prekybą biržoje ar „kažkokią naują partnerystę“.

Šiuo metu iš buvusio VP dešimtuko yra likę tik penketukas: Nerijus Numavičius, Vladas Numavičius, Ignas Staškevičius, Gintaras Marcinkevičius ir Mindaugas Marcinkevičius.

Visgi nors I. Staškevičius ir pasitraukęs iš koncerno valdybos nario pareigų, jis vis dar įvardijamas bene artimiausiu Nerijaus Numavičiaus bendražygiu. Mat verslininkas tapo Kipro bendrovės „Bertona Holdings Limited“, kuri siejama su VP grupe, Lietuvos skyriaus vadovu. Po šių permainų I. Staškevičius nusprendė atsidėti verslo konsultacijoms. Spalį „Litexpo“ parodų rūmuose jis verslininkams ir startuoliams vedė autorinį seminarą „Kaip verslą kurti, plėsti ir valdyti apgalvotai?“.

REKLAMA

I. Staškevičiui priklauso apie 2 proc. VP grupės akcijų, jis yra investavęs į maisto prekių į namus pristatymo bendrovę „Barbora“. Verslo konsultantas taip pat yra investicinės grupės „NDX energija“, ieškančios investicinių projektų Rytų ir Vidurio Europoje, valdybos narys.

Be to, jis užsiima kūryba. Jam priklauso leidykla „Sofoklis“, kuriame yra išleidęs ir novelių rinkinį, ir eseistikos rinkinį.

36. Zigmas Petrauskas, 75 mln., „Klaipėdos terminalo grupė“

Klaipėdos konteinerių terminalą, Vakarų terminalą ir Malkų įlankos terminalą jungiančios grupės savininkas Z. Petrauskas verslo ėmėsi dar sovietmečiu. 1987 m. Kaune įsteigė kooperatyvą, pasinaudojo ryšiais tuometėje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, verslą tęsė ir griuvus Berlyno sienai. Verslininkas neturi aukštojo išsilavinimo, teisinasi, kad negalėjo prarasti ketverių metų, nes būtų aplenkę konkurentai.

Atsivėrus sienoms ir plėtojantis tarptautinei prekybai supratęs uosto svarbą, 1993 m. Z. Petrauskas įžengė į uostamiestį, sudaręs konsorciumą su valstybės valdoma įmone „Vakarų laivų remontas“. Jam priklausė 79 proc. konsorciumo akcijų, vėliau išpirko likusias. Tai buvo pirmoji privati krovos bendrovė Klaipėdos uoste, ji taip pat pirmoji ėmėsi krauti konteinerius. Dabar Z. Petrauskui priklauso 92 proc. grupės akcijų.

2003 metais buvo kilęs įtarimas, kad Klaipėdos uostą direkciją užvaldęs pilkasis kardinolas – t.y. į šią įmonę įdarbina tik savo statytinius, palaimina, kai kuriuos viešuosius pirkimus. Taip kalbėta apie Z. Petrauską, kuris tarsi siuntė nurodymus tuometiniam generaliniam direktoriui Sigitui Dobilinskui.

35. Gintaras Marcinkevičius, 75 mln., „Mart Inn Food“

G. Marcinkevičius – tylusis VP grupės akcininkas. G. Marcinkevičius grupėje buvo atsakingas už tarptautinę plėtrą – 2001 m. su šeima persikraustė į Latvijos sostinę Rygą, kur prižiūrėjo „Maximos“ parduotuvių tinklo veiklą šioje šalyje. Prieš tai jis dirbo Baltarusijoje.

REKLAMA

Po 2009 m., kai „VP dešimtukas“ pradėjo skirstytis, Gintaras kartu su broliu Mindaugu Baltarusijoje įkūrė prekybos tinklą Mart Inn.

Dabar vykstant teismams tarp M. Marcinkevičio ir N. Numavičiaus, Gintaras visiškai palaiko savo brolį. Kartu lankosi teismuose, duoda parodymus, viešai kalba apie VP grupės galimas mokesčių slėpimo schemas bei pripažįsta, kad pats nežinodamas prie to prisidėjo dėl to yra pasiryžęs mokėti tiek, kiek teismas priteis.

Jų vyriausias brolis Žilvinas buvusių verslo partnerių kare stengiasi likti neutralus.

Mažmeninės prekybos tinklui „Mart Inn“ priklauso 36 parduotuvės, penkios jų atidarytos 2016–aisiais. Prie brolių verslo šalyje kaimynėje neseniai prisijungė Dainius Dundulis, su „Maxima“ Lietuvoje konkuruojančio prekybos tinklo „Norfa“ akcininkas.

34. Jonas Sirvydis, 79 mln., „Achemos grupė“

Buvęs „Achemos“ generalinis direktorius, vienas įmonės kūrėjų ir ilgametis Bronislovo Lubio bendražygis. Visgi J. Sirvydis „Achemos grupėje“ yra tik smulkusis akcininkas, valdantis beveik 7 proc. koncerno akcijų.

Iš generalinio direktoriaus pareigų vyras pasitraukė po verslininko B. Lubio mirties. 2014 m. vyras paliko ir koncerno valdybos nario pareigas.

Tačiau visiškai su „Achemos grupe“ neatsisveikino. Šiuo metu J. Sirvydžio ir kitų akcininkų grupė konfliktuoja su naująja faktine vadove Lyda Lubiene ir ją kaltina neskaidriu valdymu. Verslininkas su kitais smulkiaisiais akcininkais nori parduoti savo akcijų paketą, tačiau su L. Lubiene nepavyksta susitarti, todėl šių skyrybų klausimas bus sprendžiamas teisme.

Vyras įvardijamas ne tik aktyviu verslininku, bet ir visuomenininku, dalyvaujančiu įvairių organizacijų veikloje. Už savo nuopelnus J. Sirvydis buvo išrinktas Jonavos garbės piliečiu.

33. Marija Kaminskienė, 79 mln., „Achemos grupė“

Ilgus metus kurtos Bronislovo Lubio imperijos turto pakanka, kad smulkioji akcininkė M. Kaminskienė taip pat patektų į turtingiausių Lietuvos verslininkų penkiasdešimtuką. Tiesa, beveik 7 proc. vienos galingiausių šalies įmonių grupių „Achema“ akcijų valdanti moteris ilgą laiką stengėsi tiesiogiai nesikišti nei į koncerno veiklą, nei į viešumą.

REKLAMA

2014 m. M. Kaminskienė kartu su Jūrate Žadeikiene, Jonu Sirvydžiu ir kitais smulkiaisiais akcininkais įsitraukė į teismus su Lyda Lubiene dėl tariamai neteisėto pastarosios veikimo. Vėliau ginčai pritilo ir prabilta apie paliaubas.

Tačiau 2016 m. smulkieji akcininkai pradėjo naują konfliktą su L. Lubiene. Akcininkų grupė, įskaitant ir M. Kaminskienę, siekia įpareigoti koncerną už 150 mln. eurų išpirkti 25 proc. įmonės akcijų iš dabartinių jų savininkų.

32. Kęstutis Martinkėnas, 81 mln., „Modus grupė“

Vilniečio K. Martinkėno valdomai „Modus grupei“ priklauso apie 20 įmonių, tarp kurių – automobilių pardavimo ir nuomos, atsinaujinančiosios energetikos, nekilnojamojo turto bendrovės.

Bendrovė itin daug investuoja į Baltarusiją. Jai priklausanti atsinaujinančiosios energetikos įmonė „Modus energija“ 2016 m. Baltarusijoje pastatė didžiausią saulės energijos jėgainę visame regione. „Modus energijos“ planuose – ir biodujų jėgainių statyba Baltarusijoje. Per artimiausius dvejus metus jų planuojama pastatyti bent aštuonias. Numatoma, jog įmonės investicijos į energetiką pasieks 100 mln. eurų.

Pats K. Martinkėnas viešai nei savo gyvenimo, nei verslo nekomentuoja. Spaudoje žinoma tiek, kad jis yra vienas iš akcininkų prabangaus gyvenamųjų namų kvartalo Vilniuje, kuris pastatytas rekreacinėje parko teritorijoje. Ja turėtų galėti naudotis visi, tačiau stūksanti tvora byloja kitaip.

„Modus grupė“ buvo įsteigta 2012 metais su tikslu koncentruoti visus K. Martinkėnui priklausančius verslus.

Pernai „Modus grupė“ gavo apie 179 mln. eurų pajamų, šiemet jas tikimasi padidinti iki 220 mln. eurų. Įmonės plėtrą atspindi ir augantis darbuotojų skaičius – 2014 m. turėjusi 451 darbo vietą, šiandien bendrovė yra įkūrusi 580.

31. Martinas Gusiatinas, 87 mln., „Stemma Group“, „Amberwind“

Buvęs „Klaipėdos Smeltės“ ir „Klaipėdos naftos“ vadovas M. Gusiatinas, kaip ir daugelis kitų šiame tope esančių asmenybių, žiniasklaidos dėmesio sūkuryje tikrai nesisuka. Vienintelė informacija apie jį ta, kad prieš keletą metų verslininkas buvo nesusimokėjęs komunalinių mokesčių ir 9 tūkst. litų iš jo turėjo išieškoti teismas.

REKLAMA

Visgi apie jo sėkmingą verslą informacijos rasti įmanoma. Jis pradėjo veiklą plėtoti atsinaujinančiosios energetikos sektoriuje. Vasarį veiklą pradėjo šiuo metu didžiausias Baltijos šalyse vėjo parkas Pagėgių savivaldybėje, į 30 jėgainių investuota 110 mln. eurų. M. Gusiatinas su dukra Inga kontroliuoja 70 proc. bendrovės „Amberwind“ akcijų. Pastaroji valdo naująjį jėgainių parką, taip pat vėjo jėgainių įmones „Vėjo gūsis“ ir „Vėjo ratas“.

M. Gusiatino kontroliuojama bendrovė „Stemma Group“ spalį pranešė apie ketinimus investuoti 40 mln. eurų į pramoninės teritorijos plėtrą uostamiestyje. Buvusioje „Klaipėdos kranų“ teritorijoje planuojama statyti pramogų ir laisvalaikio centrus.

Verslininkas prieš daugiau nei 15 metų buvo Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos dalininkas kartu su Antanu Bosu, Sigitu Paulausku ir Rimandu Stoniu.

M. Gusiatinas suko ir politikos keliu. 2001 metais įstojo į socialdemokratų partiją.

30. Benas Gudelis, 87 mln., „Fragnance International“

Priešingai nei dauguma šio topo veikėjų, verslininkas Benas Gudelis žiniasklaidos akiratyje atsiranda dažnai ir nevengia išsakyti savo nuomonės. Dar nuo jaunystės vyras buvo veiklus: būdamas studentu investavo į auksą, sidabrą, varį. Pasak jo, būtent iš metalų ir užsidirbo savo pirmąjį milijoną.

Vėliau, gyvendamas JAV, pasinėrė į parfumerijos verslą.

Tai ne vienintelė verslo sfera, kurioje save išbandė B. Gudelis. Jis taip pat ėmėsi ir didmeninės bei mažmeninės alkoholinių gėrimų prekybos, 1991 m. kartu su R. Jasinavičiumi įkūrė „Bennet Distributors“. Įmonė tapo viena didžiausių Lietuvos alkoholio ir tabako gaminių importuotojų, tačiau 2005 m. B. Gudelis nusprendė įmonę parduoti. Jo partneris spaudai pasakojo, kad pardavimo pasiūlymas buvo itin patrauklus.

Pats B. Gudelis „Veidui“ pasakoja, kad svarbu jog verslo sritis patiktų, o alkoholio versle jis gerai nesijautė.

„Alkoholio verslas yra labai sudėtingas, nes su kiekvienu klientu reikia išgerti“, – žurnalistams yra sakęs B.Gudelis.

REKLAMA

B. Gudeliui priklausanti bendrovė „Fragrances International“ valdo mažmeninės prekybos tinklus „KristiAna“ ir „Kosmada“ bei 34 proc. „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės akcijų. Verslininkui taip pat priklauso nekilnojamojo turto bei statybos bendrovės JAV, Skandinavijos ir Baltijos valstybėse.

B. Gudelis šiek tiek griežia dantį ant Lietuvos. Pats vienoje laidoje yra sakęs, kad sumokėjo valstybei 2 mlrd. eurų mokesčių, bet niekas net ačiū nepasakė. Šiemet jis į Europos Žmogaus Teisių Teismą padavė Lietuvą dėl to, kad, jo nuomone, valstybė nori nacionalizuoti jo nuosavybę. Prieš 16 metų jis įsigijo sklypų su sandėliais Juodkrantėje, tačiau negali ten vykdyti planuotų statybų, nes Juodkrantės miškų teritorijoje dėl šios unikalios geografinės padėties jos yra draudžiamos.

„KristiAna“ šiemet taip pat sulaukė audringo visuomenės dėmesio, kai iš šio tinklo parduotuvės buvo išprašyti protinę negalią turintys jaunuoliai, kuriuos pardavėja palaikė juos potencialiais nusikaltėliais. Pasirodo, tuo pat metu buvo apiplėštas pats B. Gudelis. Pavogtos rankinės už maždaug 30 tūkst. eurų.

Portalui tv3.lt verslininkas teigė, kad jei būtų dabar jauans, jokiu būdu nepradėtų verslo Lietuvoje.

29. Irena Ona Mišeikienė, 90 mln., „Invalda“

I. O. Mišeikienė viena turtingiausių Lietuvos moterų tapo 2010 m. mirus sutuoktiniui, didžiausiam tuometės „Invaldos“ akcininkui Dailiui Juozapui Mišeikiui. Ji ne tik „Invaldos“ akcininkė, bet ir „Grigeo Grigiškių“. Pastarosios kompanijos ji valdo 11,4 proc. akcijų.

Jokių interviu žiniasklaidai moteris nėra davusi. Jos gyvenimas itin privatus.

Tačiau iš bendrovės veiklos ataskaitų žinoma, kad kompanija toliau sėkmingai veikia. 2015 m. bendrovės „Invalda INVL“ pelnas siekė 4,5 mln. eurų.

Šiemet ji įsigijo 36,5 proc. Informacinio verslo paslaugų įmonės akcijų.

Pastaroji administruoja energetinių ir komunalinių paslaugų mokesčius, taip pat šalies įstaigoms teikia IT paslaugas. Šiais metais kita grupės įmonė „Invalda privatus kapitalas“ įsigijo metalo apdirbimo bendrovės „Švytėjimas“, kurios pajamos pernai siekė 5,4 mln. eurų, kontrolinį akcijų paketą.

REKLAMA

28. Julius Numavičius, 91 mln., „Mart Management“

Jei jaunėlio brolio Vlado Numavičiaus santykiai su pagrindiniu VP grupės akcininku ir broliumi Nerijumi Numavičiumi yra geri, to negalima pasakyti apie trečiąjį brolį Julių Numavičių. Šiuo metu jis gyvena JAV, ir kaip spaudoje rašoma, metų pradžioje artimesnius santykius iš buvusio VP dešimtuko palaikė tik su Žilvinu bei Gintaru Marcinkevičiais.

Iki 2010 m. jis valdė 7 proc. akcijų, tačiau vėliau jas perleido tėvui, o šis – broliui ir didžiausiam akcininkui Nerijui Numavičiui. Tai papiktino Julių.

2013 m. jis kreipėsi į teismą dėl dovanojimo sandorių – teigė, kad akcijos buvo perleistos laikinai saugoti tėčiui, ir reikalavo jas grąžinti arba sumokėti 115 mln. eurų kompensaciją. Po metų ginčas buvo užbaigtas taikiai, tačiau sutarties detalės viešai neskelbiamos.

Visgi tuo brolių nesantaika nesibaigė. Šiemet Julius vėl stojo prieš brolį Nerijų teigdamas, kad jo ketinimas išpirkti i vieno VP grupės kūrėjų Žilvino Marcinkevičiaus akcijas gali būti neteisėtas. Akcijas rinkos kaina norėjo įsigyti ir pats Julius, tačiau Žilvinas atsisakė net įvardinti sumą. Buvo paskelbta, kad su Nerijumi Žilvinas sudaro „socialinį sandorį“. Julius Numavičius „Verslo žinioms“ tai įvardijo kaip apsimestinį sandorį.

Tiesa, jis ragina visus akcininkus vėl susirinkti ir išspręsti kilusias problemas.

Šiuo metu J. Numavičius gyvena Floridos valstijoje JAV, kur užsiima investicine veikla ir vadovauja bendrovei „Mart Management“. Investuojama į komercinės paskirties turtą, medicinos komponentų ir preparatų pramonę. Lietuvis yra daugiau nei 10 JAV įmonių valdybų narys.

27. Kęstutis Juščius, 92 mln., „Baltic Champs Group“ ir „AUGA“

Grybų karaliumi tituluojamas K. Juščius išskirtinį verslą pradėjo prieš 20 metų. Šiaulietis pievagrybius eksportuoja ne tik į kaimynes, bet ir į Skandinavijos valstybes.

tv3.lt portalui jis pasakojo, kad jam kuriant grybų verslą buvo sugriuvęs visas žemės ūkis. Už kv. metro kainą mokėjo po 3 lt..

„Tai buvo tokie laikai. Tais laikais kažkokia nedidelę prekybą padarius buvo galima nebrangiai nusipirkti pastatų. Šiandien nebėra tokių galimybių nebrangiai gauti pastatų, dėl to ir sudėtingiau startuoti, nesreikia daug investicijų į kapitalą. Jei dabar kas sumanytų pradėti grybų verslą, turėtų 5 metus dirbti vien tam, kad atsipirktų pradiniai nuostoliai. Su pramonės ūkio šakomis šiai dienai žmogui nuo nulio pradėti yra sudėtinga, bet nebūtina startuoti į pramonę investuoti. Manau, kad šiandien galimybės verslą pradėti yra neblogesnės nei buvo anais laikais“, – pasakojo verslininkas.

Šiais metais K. Juščius nusprendė dar labiau padidinti įtaką „Agrowill Group“. Jam priklausanti pagrindinė „Agrowill Group“ akcininkė „Baltic Champs Group“ iš smulkiųjų partnerių nori nupirkti likusius 37 proc. įmonės kapitalo ir šiuos sandorius įgyvendins opciono sutartimis.

Verslininko iniciatyva įmonė pasinėrė į ekologišką veiklą. Rugsėjo pabaigoje pristatytas ekologiškas maisto prekės ženklas „Auga“. Taip pervadinta ir visa įmonė. Verslininkas siekia ekologišką maistą padaryti kuo labiau prieinamą plačiam vartotojų ratui.

26. Pranas Kiznis, 96 mln., „Lietpak“

Apie savo asmeninį gyvenimą P. Kiznis viešai nekalba. Detalių galima sužinoti tik iš jo atsiminimų apie Baltijos kelią publikacijos. Keturių brolių netektis, tremtis – visa tai įkvėpė laisvės noro.

Valstybei svarbaus ekonominio projekto statusą gavusi polimerinių plėvelių gamybos bendrovė „Lietpak“, buvo įkurta būtent P. Kiznio, žymaus mokslininko. Įmonė įkurta 1991 m. Šiandien ji eksportuoja produkciją į 33 pasaulio šalis.

2016 m. viduryje įmonė baigė vykdyti savo įsipareigojimą iki 2017 m. investuoti beveik 22 mln. eurų į naujų darbo vietų kūrimą ir gamybos plėtrą.. Verslininkas yra sakęs, kad įmonėje darbuotojai yra užsauginami, nes iš profesinių mokyklų pagalbos menka nauda.

25. Liudas Skierus, 98 mln., „Vičiūnai“

<a class='top500' href='/top500/liudas-skierus' target='_blank'><a class='top500' href='/top500/liudas-skierus' target='_blank'><a class='top500' href='/top500/liudas-skierus' target='_blank'><a class='top500' href='/top500/liudas-skierus' target='_blank'><a class='top500' href='/top500/liudas-skierus' target='_blank'><a class='top500' href='/top500/liudas-skierus' target='_blank'>Liudas Skierus</a></a></a></a></a></a> Liudas Skierus (nuotr. Fotodiena.lt) 

Penkių vaikų šeimoje užaugęs plungiškis L. Skierus apie savo šeimą žiniasklaidai per daug nepasakoja. Žinoma, kad su žmona Regina susilaukė keturių vaikų – trijų sūnų ir dukters.

Kalbėdamas apie verslą jis tvirtina, kad vienas tikrai nieko nebūtų padaręs. Žemaičių laikraščiui L. Skierus pasakoja, kad verslą pradėjo su Visvaldu Matijošaičiu, po pažinties institute. Jie buvo grupiokai.

„Pradžia buvo nelengva. Tačiau viską dariau ne vienas. Buvo sunku pasakyti, kas bus po penkerių metų, bet turėjome tikslą – viską daryti kuo geriau ir pagaminti daugiau. Noriu pabrėžti, kad be prekybos nieko nepasieksi. Gali gaminti pačią geriausią produkciją, bet jeigu neturi, kur ją parduoti, visas darbas nueis niekais“, – laikraščiui teigė verslininkas

Plungiškis pristatomas, kaip artimiausias bendrovės savininko verslo partneris. Pats daugiausia koncentruojasi ties įmonės veikla ir plėtra jo gimtajame mieste Plungėje. „Vičiūnai“ šiemet planuoja užbaigti 6,5 mln. eurų investicijas savo lašišų perdirbimo įmonėje Plungėje – šios pajėgumas turėtų padvigubėti.

24. Artūras Rakauskas, 104 mln., „Kesko Senukai“

Augustino Rakausko sūnus Artūras yra vienas pirmųjų Lietuvos istorijoje, po truputį perimantis tėvo verslą. Jam 34 proc. bendrovės akcijų priklauso dar nuo 1995 metų.

Šiuo metu jis yra UAB „Senukų prekybos centro“ prezidentas, įmonės Kesko Senukai Lithuania vadovas bei „Zabolis Partners“, užsiimančios verslo plėtros konsultacijomis partneris.

Žiniasklaidai apie asmeninį savo gyvenimą A. Rakauskas atvirauti nelinkęs. Visgi 2010 metais išlindo istorija, kad A. Rakauskas Palangoje, paveldosaugos teritorijoje, kur ribojama namo statyba, plėtoja savo namų projektą nesant patvirtintam dalies sklypo detaliajam plnnui.

Metų pradžioje „Senukų prekybos centras“ perėmė viso prekybos tinklo valdymą Baltarusijoje ir Baltijos šalyse iš strateginio Skandinavijos partnerio „Kesko“. Parduotuvių tinklas nuo šiol vadinasi „Kesko Senukai“. Koncerno valdyba taip pat įsigijo 100 proc. partnerių parduotuves Latvijoje ir Estijoje valdžiusių bendrovių akcijų. Artimiausiu metu ketinama investuoti apie 100 mln. eurų naujoms parduotuvėms Minske, Taline ir Rygoje įkurti. Gegužę prekybos slėnyje „Nordika“ Vilniuje atidaryta nauja moderniausia „Kesko Senukų“ parduotuvė.

Šeimai taip pat priklauso žiniasklaidos priemonė „Žinių radijas“, investicijų bendrovė „RAZ“.

23. Vladas Numavičius, 115 mln., „Vilniaus prekyba“

V. Numavičius, jauniausias iš VP grupę įkūrusių trijų brolių. Apie jį kaip verslininką – žinoma labai mažai, o dar mažiau apie jo asmeninį gyvenimą. Jauniausiasis brolis vadinamas tyliuoju „Vilniaus prekybos“ vadovo pagalbininku.

Visgi vykstant VP grupės skyryboms, ir jo vardas pradėjo šmėžuoti žiniasklaidoje. Buvusio „VP dešimtuko“ narys Mindaugas Marcinkevičius siekia įrodyti, kad N. Numavičius neteisėtai perėmė savo brolių Juliaus ir Vlado akcijas. Marcinkevičiaus teigimu, už VP grupės akcijų perleidimą, V. Numavičiui atiteko kontrolines „Eva Grupės“ akcijų paketas.

Tačiau pats vyras tikina, kad akcijų perleidimas buvo susijęs su šeimyninėmis aplinkybėmis.

V. Numavičius 2000 m. tapo „Eurofarmacijos vaistinės“ vadovu, 2003 m. – „Delano“ valdybos nariu. Iki 2014 m. jis iš viso vadovavo trims įmonėms ir buvo bent vienuolikos bendrovių valdybos nariu.

Šiuo metu jis valdo „EVA grupę“, kuri atsakinga už investicijas su pagrindiniais VP grupės verslais tiesiogiai nesusijusiose srityse. Bendrovė valdo įvairias įmones, tarp jų – konditerijos fabrikus Lietuvoje ir Lenkijoje.

Dar pernai V. Numavičius buvo ketvirtas turtingiausias lietuvis.

22. Stanislawas Michniewiczius, 115 mln., „Sanitex“

Iš Lenkijos kilęs ir žiniasklaidos akiratyje neatsiduriantis Stanislawas Michniewiczius yra didžiausias Lietuvos didmeninės prekybos ir logistikos milžinės „Sanitex“ akcininkas.

S. Michniewiczius turėtų būti patenkintas pastarųjų metų rezultatais. Verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ sudarytame didžiausių Vidurio ir Rytų Europos įmonių 500–tuke „Sanitex“ šiemet iš 204 vietos pakilo į 168–ą.

Įmonė veikia nuo 1992 m. ir savo veiklos sferoje yra lyderė Lietuvoje ir Latvijoje, be to, aktyviai plėtoja veiklą Estijoje ir Lenkijoje. Logistikos paslaugas teikia ne tik tokioms tarptautinėms kompanijoms kaip „Philip Morris International“, bet ir turi savo didmeninį prekybos tinklą „Cash&Carry”. Tai, kad „Sanitex“ nemažina veiklos apsukų, rodo ir jos valdomos įmonės bei nauji pirkiniai – 2014 m. įsigytas didžiausias biuro prekių aprūpinimo tinklas Baltijos šalyse „Officeday“, o birželį „Sanitex“ užbaigė sandorį ir įsigijo Estijos sandėliavimo ir transportavimo paslaugų įmonę „Agora DC OÜ“.

Tačiau ne viskas versle sekdavosi sėkmingai. Bendrovė bandė žengti į elektroninės prekybos sritį, tačiau ten lyderės pozicijų įmonė nepasiekė. Įtarimų neskaidrumu šleifas krito ant „Sanitex“ ir po šių metų vadinamųjų auksinių miltų istorijos. Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros (ŽŪMPRRA) skurdžiai gyvenantiems pirko ne tik miltus dvigubau brangiau, bet ir kitus maisto produktus. O didžioji dalis šio pirkimo konkurso atiteko „Sanitex“.

Praeitais metais S. Michniewiczius dar priklausė turtingiausiųjų dvidešimtukui.

21. Gintautas Jaugielavičius, 120 mln. eur., įmonių grupės „Icor“ valdybos narys

Vienas iš trijų „Icor“ muškietininkų. Kaip ir Lino Samuolio bei Andriaus Janukonio, jo turtas įvertintas 120 mln. eurų. Įmonė, anksčiau žinoma kaip „Rubikon“, o dabar kaip koncernas „Icor“ nuolat atsiduria teisėsaugos akiratyje. Tačiau G. Jaugielavičius iš šių trijų vyrų, tarsi tikras sėkmės vaikas.

Mat nemalonumai su teisėsauga užgriūna jo partnerius, bet ne jį patį.

Žinaisklaidoje vyro pavardė dažnai nešmėžuoja. Visgi internete šmėžuoja ne viena publikacija, apie statomąjį G. Jaugielavičiaus dvarą. Pasirodo, Pavilnių regioniniame parke, beveik hektaras valstybinės žemės, atrėžtas G. Jaugielavičiaus namui.

Nors pats G. Jaugielavičius viešojoje politikoje nepastebimas, koncernui ne kartą mesti kaltinimai dėl ryšių su Vilniaus miesto politikais, konkrečiai, buvusiu meru Artūru Zuoku.


Rašyti komentarą...
b
bandom
2016-12-15 08:28:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kita karta isspausdinkite ubagu 20 tuka
Atsakyti
-4

J
Je
2016-12-15 09:15:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
O ubagų mat bus virš milijono, netilps ir į el. puslapį...
Atsakyti
0

v
valdas69
2016-12-16 19:47:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
per zmoniu juoda prakaita ir krauja jie milijonieriai o ar nors vienas ka nors savo kazka yra sukures, neskaitant sportininku. Vagys daugiau nieko, per tokius milijonierius Lietuva -
subineje
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (13)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų