verslininkai

Nors vasara dar nesibaigė, sinoptikai teigia, kad šiandien – viena paskutinių gražių bei saulėtų dienų pajūryje. Sinoptikai perspėja apie gausų lietų ir didžiulį vėją, kuris Lietuvą užklups jau rytoj. Vakarų Lietuvoje prognozuojami stichiniai vėjo gūsiai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Poilsiautojas Romas mėgaujasi Baltijos jūra ties Palanga. Anot sinoptikų, tai viena paskutinių saulėtų dienų šią vasarą. Tačiau lietus ryte vis tiek kurorte galingai nušniokštė. „Puikus vanduo.

Lietuvos verslininkai šiais metais planuoja žymiai labiau didinti kainas nei Latvijos ir Estijos verslininkai. Pagrindinėmis priežastimis įvardijamas bendras išlaidų ir darbo jėgos sąnaudų augimas, rodo „Luminor“ banko užsakymu „Norstat“ atlikto tyrimo rezultatai. Jie atskleidžia, kad 37 proc. Lietuvos įmonių šiais metais ketina pakelti kainas daugiau nei 5 proc. Latvijoje tokių įmonių dalis sudaro 26 proc., o Estijoje – vos 18 proc. Mažesnį kainų padidinimą – iki 5 proc.

Šaltibarščiai – neatsiejama lietuviškos vasaros dalis. Žemės ūkio duomenų centro skaičiavimai rodo, kad 2026 m. gegužę namuose gaminamų šaltibarščių porcija kainavo apie 1,47 euro ir mažiau, o miestų šventėse už ją teko mokėti 7–8 eurus. Ar dubenėlio kaina dar gali kilti? Apie tai laidoje pasakojo Žemės ūkio duomenų centro Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė dr. Irma Jankauskienė.

Buvusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sakė, kad iš verslininkų sulaukdavo skundų dėl Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT), dabar figūruojančios plataus masto korupcijos byloje. Kartu ji teigė negalėjusi įsivaizduoti, kad Lietuvoje dar galima tokia korupcija.  Nors nemažai kas apie tokią instituciją, kaip VAT, išgirdo tik paviešinus apie ikiteisminį tyrimą, A. Armonaitė sakė apie ją gerai žinojusi.

Aurimas emigranto duonos ragavo Škotijoje ir Airijoje. Pastarojoje praleido 15 metų. Jis dirbo įvairius darbus, kilo karjeros laiptais ir galiausiai tapo didelės medicinos reikmenis gaminančios įmonės tiekimo skyriaus vadovo pavaduotoju. Toje pačioje įmonėje dirbo ir Diana. Ji taip pat buvo išbandžiusi savarankišką veiklą – kartu su drauge gamino užkandžius namuose. Vis dėlto abu jautė, kad ateityje norėtų dirbti sau ir jau tuomet brandino nuosavo verslo idėją.

Verslininkų Norberto ir Kęstučio Faktorovičių valdoma nekilnojamojo turto (NT) plėtros įmonė „Kenova Group“ iš aukštųjų technologijų įmonių grupės „Teltonika“ savininko Arvydo Paukščio netiesiogiai valdomos bendrovės „Power Group Property“ įsigijo ligoninės pastatus sostinės Žvėryne, skelbia portalas „Verslo žinios“.  Registrų centro duomenimis, ligoninės teritoriją Birutės gatvėje valdančios „Power Group Property B1“ akcijos „Kenova Group“ antrinei įmonei „KNV 22“ perleistos kovo 26 dieną...

Palanga pradeda ruoštis karštajam sezonui. Pasimokę iš pernykštės vasaros, kai darbuotojų teko ieškoti net ir užplūdus poilsiautojams, šį kartą kurorto verslininkai tuo rūpinasi vos pasibaigus kalendorinei žiemai. Vis dėlto jie sako, kad specialistų labai trūksta – ypač virėjų. Nemotyvuoja net ir siūlomas iki 3000 eurų atlyginimas. Palangos kopose kaukši plaktukai. Darbininkai kurortą rengia artėjančiam vasaros sezonui – atnaujina paplūdimio takelius, pila smėlį, kala lentas.

Lietuva ir toliau bejėgiškai stebi Aleksandro Lukašenkos patyčias. Savaitgalį kontrabandininkai balionus leido tokiu dažnumu, kad Vilniaus oro uostas buvo uždarytas nuo vėlaus vakaro iki ankstaus ryto. Premjerė Inga Ruginienė, vis dar laukianti A. Lukašenkos geranoriškumo, su žiniasklaida bendrauti atsisakė. Pasigirti, kad kažką daro, pabandė tik Ekonomikos ir inovacijų ministerija – pristatė 3 verslininkų idėjas, kaip būtų galima numušinėti balionus danguje.

„Vilniaus prekybos“ įkūrėjas Nerijus Numa dar kartą pasikeitė savo vardą. Dabar verslininkas yra žinomas kaip Nerius Niuma.  Apie tai pranešė naujienų portalas delfi.lt, kurie nurodė, kad žurnalo „TOP“ turtingiausiųjų Lietuvos verslininkų sąraše verslininkas buvo paminėtas jau su pakeistu vardu ir pavarde.  Anksčiau Nerius Niuma buvo Nerijus Numavičius, tačiau vėliau jis nusprendė pasikeisti savo vardą į Nerijus Numa.

Tokios blogos vasaros nebuvo jau 21 metus – skundžiasi Palangos verslininkai. Baigiantis rugsėjui, jie suskaičiavo karštojo sezono pelnus ir pamatė, kad apyvarta, palyginti su pernai, krito perpus. Oras nelepino, politikai sugrąžino ikikovidinius mokesčius, o dėl neadekvačiai išaugusių kainų poilsiautojai pakeitė įpročius ir pradėjo taupyti. Palangoje – šalta, lynoja, apsiniaukę. Tiek J. Basanavičiaus gatvėje, tiek prie jūros vidurdienį vos vienas kitas žmogus.

Žinoma verslininkė, „Newcrush“ ir „Aimx“ įkūrėja Karolina Barasnevičiūtė atšoko vestuves su vyru IT sprendimų strateginių klientų pardavimų vadovu Darraghu McCormacku. Pora pasidalino jausmingais kadrais iš vykusių vestuvių. Karolina Barasnevičiūtė, „Newcrush“ ir „Aimx“ įkūrėja, prieš savaitę atšventė vestuves su mylimuoju airiu Darraghu McCormacku. Pora socialiniuose tinkluose pasidalino jausmingais kadrais bei sutiko jais pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.

Seimui tęsiant mokestinių pakeitimų svarstymus, dalis ūkininkų bendruomenės ruošiasi protestuoti prieš politikų svarstomas mokesčių korekcijas. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos kartu su Žemės ūkio taryba ir Ūkininkų sąjunga rengiamas įspėjamasis piketas vyks ketvirtadienį prie parlamento. „Įspėjamoji protesto akcija vyks tuo pat metu, kai bus priiminėjami mokestiniai įstatymai. Norime pasisakyti, kad esame nustebinti, šokiruoti, kad su mumis vėl nesikalbama.

Rasa ir Rimandas Stoniai – sėkmingi verslininkai, kurie yra puikus pavyzdys, kaip meilė ir romantika gali išlikti stiprūs net ir po daugybės kartu praleistų metų. Pora neseniai dar kartą užkariavo internautų širdis, paviešinę vaizdo įrašą iš renginio, kuriame įamžintas jų romantiškas šokis. Įrašas sulaukė didžiulio dėmesio – daugybės peržiūrų ir komentarų vos per kelias valandas. Šiuo įrašu moteris sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.

Palanga paskelbė penkiolika geriausių restoranų, kavinių ir barų. Juos išrinko internetu balsavę lankytojai iš visos Lietuvos. Tačiau Maisto ir veterinarijos tarnyba sako, kad paveikslas nėra toks gražus, kokį piešia. Daugumoje šiemet patikrintų maitinimo įstaigų, specialistai nustatė pažeidimų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Palangos restoraną „Žuvinė“ žmonės iš visos Lietuvos išrinko į geriausių Palangos restoranų penketuką.

Verslo atstovai kritikuoja Vidaus reikalų ministerijos (VRM) priimtą sprendimą nuo gruodžio 1 dienos sugriežtinti užsieniečių įdarbinimo tvarka. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) teigimu, tai neigiamai atsilieps įmonių veiklai ir valstybės biudžetui. Kaip nurodoma pranešime, VRM sprendimu, nuo gruodžio mėnesio įsigalios sugriežtintos sąlygos užsieniečiams pateikti prašymus leisti laikinai gyventi Lietuvoje per išorės paslaugos teikėjus.

Kur iš Estijos parduotuvių dingo sviestas? Į šį klausimą bando atsakyti estai, kurie apsilankę prekybos centruose rado pustuštes lentynas. O versijos kelios. Estų maisto pramonė teisinasi per karštais orais, dėl kurių karvės neva pradėjo duoti liesesnį pieną. Tačiau rinkos ekspertai pasakoja, kad už šių istorijų slypi godūs verslininkai, kurie galimai nusprendė pasipelnyti. Ar sviesto gali pritrūkti ir Lietuvoje – plačiau žiūrėkite TV3 Žinių siužete.

Kavinių, restoranų, valgyklų verslas skelbia pavojų. Valdžiai padidinus mokesčius verslininkai nuo naujųjų pakėlė maisto kainas: o gyventojai daugiau mokėti nenori – ėmė mažiau valgyti ir gerti, kavinių restoranų apyvartos sumažėjo 7-iais procentais. Dėl suprastėjusios ekonominės situacijos padidėjo bankrotų rizika: esą miestuose užsidarė jau ne viena maitinimo įstaiga. „Jurgis ir Drakonas“ nusprendė uždaryti vieną iš savo restoranų sostinėje.

Pernai sulaukta mažiau bankrotų, nors tikėtasi jų augimo, skelbia „Verslo žinios“. Įmonių finansų ekspertai kaip pagrindinę priežastį įvardija tai, kad mažiau nemokumo bylų pernai inicijavo „Sodra“, o į bėdą patekusios įmonės dažniau skolų klausimus su kreditoriais sprendė verslo restruktūrizavimo būdu, rašo portalas.

Per artimiausius vienerius–trejus metus nuosavą verslą steigti planuoja 19 proc. lietuvių – per pusmetį jų skaičius išaugo, rodo SEB banko atliktas tyrimas. Banko valdybos narė Eglė Dovbyšienė sako, kad pavasarį apie savo verslus galvojančių lietuvių buvo mažiau.  „Palyginti su analogišku tyrimu pavasarį, svarstančių apie savo verslo kūrimą Lietuvoje per pusmetį šiek tiek padaugėjo. Dar sudėtinga pasakyti, ar tai yra ilgalaikė teigiama tendencija“, – pranešime teigė E. Dovbyšienė.

Gulbinų kvartalą valdantys verslininkai parašė grėsmingą laišką Vilniaus miesto savivaldybei, praneša delfi. Anot leidinio, laiške teigiama, kad jei bus priimtas sprendimas atverti kvartalą visuomenei, jį valdantys verslininkai savivaldybės gali paprašyti 10 mln. eurų kompensacijos. Benkunskas: atverta Gulbino ežero pakrantė – žinia, kad vandens telkiniai yra visų Vilniuje penktadienį pristatyta visuomenei atverta Gulbino ežero pakrantė.

Vietname viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad šios šalies verslininkai yra laukiami Lietuvoje, o pastaroji, tikimasi, galės didinti eksportą į Vietnamą.  „Vietnamo verslininkai yra laukiami Lietuvoje savo potencialių partnerių.

Palangos verslininkai ir valdžia skaičiuoja, kokia gi buvo šiųmetė vasara. Patikėti sunku, tačiau visi karštuoju sezonu patenkinti – nors kainos viešbučiuose bei kavinėse kilo beveik penktadaliu, svečių tik daugėjo. Žmonių neatbaidė nei dvigubai išaugęs vadinamasis pagalvės mokestis, nei rekordinės patiekalų kainos ar išplėstos rinkliavos už stovėjimą zonos. Net ir eilinę ketvirtadienio popietę Palangoje žmonių Basanavičiaus gatvėje netrūksta.

Lietuvoje daugiau negu pusė (62 proc.) verslo atstovų mano, jog korupcija šalyje paplitusi, tačiau šis rodiklis per pastaruosius 10 metų gerokai sumažėjo – 2013 metais taip teigė 89 proc. respondentų, o 2022 metais – 58 proc., rodo naujausias Eurobarometro tyrimas. Vertinant korupciją kaip problemą plėtoti verslą Lietuvoje ji įvardyta paskutinėje – devintoje vietoje (17 proc.), protekcionizmas ir nepotizmas užėmė 6–7 vietas (24 proc.), pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba.  6 proc.

Lietuvos ekspertų nuomone, įtakingiausias tarp šalies ekonomistų ir verslininkų yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, rodo trečiadienį naujienų portalo „Delfi“ skelbiama apklausa.  Antroji vieta atiteko „Swedbank“ ekonomistui Nerijui Mačiuliui – pernai jis buvo pirmoje vietoje. Tuo metu trečioje vietoje buvo nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis.

68 proc. Lietuvos verslininkų mano, kad didžiausias bankų trūkumas yra per dideli paslaugų įkainiai, tuo pačiu metu 43 proc. verslininkų patvirtino, kad naudojasi tik vieno banko paslaugomis, rodo naujausia apklausa. Medicinos banko iniciatyva atlikta apklausa rodo, kad dviejų bankų paslaugomis naudojasi 36 proc. apklaustųjų, trijų – 14 proc., o daugiau nei trijų – 6 proc. smulkaus ir vidutinio šalies verslo.

Antradienį prie Seimo surengtame pikete per šimtas žmonių ragino nedrausti kalinių žvėrelių verslo. Kailinių žvėrelių fermose dirbantys žmonės sakė, jog uždarius kailinių žvėrelių ūkius praras darbą ir kito už tokį atlygį prie namų nesuras. „Gyvenam kaime, ką ten „Tušti narvai“ sako, kad dešimties kilometrų spinduliu aš rasiu darbą su tokiu atlyginimu, su tokiu darbo grafiku, tinkančiu auginant mažus vaikus – aš tiktai to neįsivaizduoju.

Penktadienį vykęs šventinis verslo klubo „BNI Gediminas“ vakaras neapsiėjo ir be gerų darbų tradicijos. Jau antrus metus iš eilės renginio metu vyksta labdaros aukcionas, kurio prizais pasirūpina patys klubo nariai, o suaukota suma atitenka portalo „Aukok.lt“ iniciatyvoms. Šiais metais dalyviai suaukojo rekordinę 22 851 Eur sumą.

Medicinos ir mokslo įrangą gaminanti įmonė „Thermo Fisher Scientific Baltics“, kurios vertė pasiekė 6,06 mlrd. eurų, laikoma vertingiausia bendrove Baltijos šalyse, nusprendė trijų šalių ekspertai.  Pasak pranešimo, bendrovės vertė per metus išaugo 39 proc., arba 1,7 mlrd. eurų. Ji aplenkė praėjusių metų lyderę „Vilniaus prekybą“, šių metų tyrime užėmusią antrą vietą – jos vertė per metus padidėjo maždaug 1 proc. – nuo 4,7 mlrd. iki beveik 4,8 mlrd. eurų.

Keturi Darbo partijos atstovai Seime antradienį registravo siūlymą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms pratęsti iki 2023 metų gruodžio 31-osios.  Pataisą teikia Vytautas Gapšys, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Andrius Mazuronis ir Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, nors premjerė Ingrida Šimonytė teigė, jog dabar maitinimo įmonėms iki 9 proc. sumažintas PVM tarifas nebebus taikomas ilgiau nei iki šių metų pabaigos.

Lietuvos vyriausybės atstovai didžiuojasi šiais metais pateiktu 2,26 mlrd. eurų vertės antiinfliaciniu pagalbos priemonių paketu, bet verslininkai niekaip neranda šiame pakete numatytų 120 mln. eurų, kurie turėjo pagelbėti verslui išaugus energijos išteklių kainoms. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigia niekaip negaunantis atsakymų iš Vyriausybės, nors 120 mln. eurų galėtų padengti viso Lietuvos verslo vieno mėnesio elektros energijos sąskaitas iki 24 ct/kWh.

Lietuvos verslininkams dabartinė situacija yra kritinė. Energijos kainos šienauja chemijos, plastmasės ir baldų įmones. Negana to, žmones jau atleidinėja duonos kepyklos, paukštynai ar pieno perdirbimo įmonės. Ką apie tai sako patys verslininkai? Ar įmanoma ką nors pakeisti? Apie tai – Edmundo Jakilaičio pokalbis su juodžiausią rudenį ir žiemą pasitinkančiais Lietuvos verslo lyderiais.

Vasarai besitraukiant, pajūrio verslininkai skaičiuoja pelną ir nuostolius. Šį sezoną Palanga ir Neringa ypač pasigedo užsienio turistų, kurie apsistoja ilgiau bei moka dosniau nei lietuviai. Palangiškiai tiki, kad išgyvens bet kokią artėjančią krizę, o Neringos savivaldybė užsimena, kad teks įvesti naują mokestį vairuotojams, norintiems patekti į Kuršių neriją. Šios vasaros orai diktavo ir poilsiautojų nuotaiką – lietaus prognozės mažino lietuvių norą vykti prie Baltijos jūros.

Apgyvendinimo įstaigose antrąjį šių metų ketvirtį apgyvendinta 979,9 tūkst. turistų – 2 kartus daugiau nei per tą patį 2021 metų laikotarpį. Turistų iš užsienio apgyvendinta 300 tūkst. – 4,2 karto daugiau, šalies gyventojų – 679,9 tūkst. – 1,6 karto daugiau, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Nakvynių skaičius siekė 2,06 mln. – 1,7 karto daugiau nei prieš metus. Vienas svečias apgyvendinimo įstaigoje vidutiniškai praleido 2,1 nakvynės.

Sostinės verslininkai teismuose aiškinasi, ar teisėtai privatizuota aikštelė prie buvusio taksi parko Vilniuje. Ginčas kilo dėl aplink sklypą esančios įmonės „Baltoil“ įsigytos 2,17 hektaro ploto teritorijos. Buvusio taksi parko teritorijoje įsikūrusios įmonės „T Parkas“ atstovas Alfredas Eitutis tikina, kad prie parko esančią degalinę „Alauša“ valdanti įmonė „Baltoil“ sklypą įsigijo, nepaisydama teismo draudimo. „Baltoil“ atstovai kaltinimus atmeta.

Politikai tariasi, kaip gaivinti verslą Klaipėdos krašte. Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas tikina, kad didžiausią dėmesį skirs turizmui. Tuo tarpu iš Klaipėdos kilusių Seimo narių nuomonės išsiskiria. Vieni mano, kad politikams nedera kištis į turizmo sritį, o kiti mano perspektyvas ir ragina nepamiršti uostamiesčio pramonės.  Šią savaitę ekonomikos ir inovacijų ministrė  Aušrinė Armonaitė vyko į Klaipėdą, kad aptartų vietinio verslo ateitį.

Palangos verslininkai teigia, kad šį vasaros sezoną kurorte nakvynių užsakoma apie dešimtadaliu mažiau. Teigiama, kad tam didelės įtakos turi vėsesni orai bei tai, jog nemaža dalis gyventojų renkasi atostogauti užsienyje. Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė sako, kad šiemet gegužę- birželį nakvynių skaičius Palangoje yra 10 proc. mažesnis nei pernai. „Pastarieji dveji metai, pandemijos metu rodikliai buvo kur kas aukštesni.

Girdėdami Vyriausybės pažadus mažinti PVM šildymui ir prezidento raginimus nepasiturintiems išdalyti po 100 eurų savo reikalavimus tėškia ir smulkieji verslininkai. Jie taip pat reikalauja paramos – kompensuoti pusę elektros ir šilumos sąskaitų, kurios šią žiemą esą išaugo nuo 2 iki 4 kartų. Vyriausybė ir ekonomistai ragina verslininkus nesilygiuoti į eilinius gyventojus ir pensininkus. Tačiau šie siūlo ir atsilyginti – metus nebekelti savo paslaugų ir produktų kainų.

Vasara baigiasi, bet kaimo turizmo sektoriaus atstovai sako, kad sezonas – dar ne. Vis dėlto, kuo labiau į rudenį, tuo daugiau neaiškumų – mat ir su esamais ribojimais ne visi verslininkai supranta, kaip turi dirbti, o galimybių pasui tapus privalomu, tikėtina, iškils daugiau neaiškumų. Apie tai su Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadove Agne Vaitkuviene „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ kalbėjosi žurnalistas Tomas Loiba.

Lietuvos kavinėms ir restoranams jau džiuginant terasų pasiilgusius tautiečius, suvaržymus maitinimo įstaigoms lengvina ir kitos šalys. Tarp jų ir stipriai nuo koronaviruso nukentėjusi Belgija. Šioje šalyje duris po pusės metų pertraukos vėl atvėrė ir lietuviškų patiekalų restoranas, kurio šeimininkė sutiko pasidalyti, kaip jai teko kovoti su pandemija ir ką apie lietuviškus patiekalus mano patys belgai.

Karantino ribojimų suvaržytas ir dėl prastų orų įkalintas verslas lauko kavines verčia uždarais šiltnamiais, o juos susigrūdę žmonės rizikuoja užsikrėsti koronavirusu. Maisto ir veterinarijos tarnyba fiksuoja dešimtis įvairiausių pažeidimų.

Ant kauniečių stalų metų metais galėjo keliauti pasenę maisto produktai. Policijos ir maisto veterinarijos tarnybos pareigūnai Kaune rado sandėlį, kuriame gulėjo 7 tonos maisto, viso jo galiojimas buvo pasibaigęs. Verslininkas klastojo datas ir pardavinėjo produktus kaip tinkamus vartoti. Beveik 7 tonos įvairiausių fasuotų produktų guli sandėlyje Kaune.

Matydami Lietuvoje vis daugiau veiklų atlaisvinimų, turgaus prekeiviai piktinasi, kad jie lieka tarp paskutiniųjų. Vyriausybė pažadėjo jiems leisti atsiverti jau kitą savaitę, tačiau prekeiviams nuotaikas temdo politikų svarstymai uždrausti algas mokėti grynais pinigais. Smulkieji verslininkai kategoriškai prieštarauja tokiam projektui ir ieško užtarimo Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje.

Pasisėdėjimas lauko Kauno kavinėje virto vakarėliu. Policija pradėjo administracinę teiseną dėl karantino taisyklių nepaisymo. Kol galimai nusižengusio baro savininkai bado pirštais į balių užkūrusius studentus iš užsienio, kitiems verslininkams pikta, kad pavienės įstaigos teršia viso sektoriaus vardą. Barai, restoranai prašo, kad Vyriausybė leistų jiems dirbti ir viduje: esą, prastu oru lauko kavinės neišsilaikys.

Lietuvoje vėl veikti pradėjo lauko kavinės, barai, restoranai. Nors šaltas oras atbaido dalį klientų, ištikimiausi įstaigų lankytojai prie staliukų sėdo jau nuo ankstyvo ryto. Dirbti pradėjo ne visi verslininkai. Kol vieni atsidaro negalvodami apie pelną, kiti laukia geresnio oro ir švelnesnių karantino sąlygų, leidimo klientus aptarnauti ir patalpose. Lietuvoje nuo ketvirtadienio vėl pradeda veikti lauko kavinės, barai, restoranai.

Lietuva ruošiasi lauko kavinių, barų, restoranų atidarymui. Nors sinoptikai gero oro savaitgalį nežada, gyventojai graibsto ir rezervuoja laisvus staliukus. Tiesa, lauko kavinių, barų, restoranų terasų atidarymą temdo patobulinti karantino ribojimai – rytoj duris atvers ne visi verslininkai, o tie, kurie ryžtasi, dalį taisyklių vadina perteklinėmis ir pasakoja, kad užsidirbti bus sudėtinga, gėrimai ir maistas dėl išaugusių kaštų gali brangti.

Atsidarius parduotuvėms didžiuose prekybos centruose minios žmonių plūsta į parduotuves apsipirkti – kai kur jau nuo ryto prie parduotuvių nusidriekė eilės. Prekybininkai ir toliau turi skaičiuoti pirkėjus ir per daug jų neįsileisti. Stambesni centrai įsirengė net išmanias sistemas, kurios skaičiuos kiekvieną pirkėją. Išsiilgę gyvo bendravimo pardavėjai ir pirkėjai džiaugiasi, kad prekyba pamažu grįžta į ankstesnes vėžes. Tačiau ne visos parduotuvės dar veikia.

Miestų suoliukai pilni valgančių bei gurkšnojančių žmonių, o lauko kavinės ir barai atsidaryti ir toliau negali. Maitinimo įstaigos tikėjosi staliukus išsinešti jau pirmadienį, tačiau valdžia ir toliau tyli. Kavinių savininkai skaičiuoja jau dešimtis tūkstančių eurų siekiančias skolas ir nesupranta, kur valdžia mato grėsmę, jei žmonės valgytų gryname ore. Pasiilgę lauko kavinių ir kultūringo maitinimosi tikina ir patys miestiečiai.

Aukštaitijos krašto sraigių augintoja entuziastė nepasidavė per karantiną. Prarastas edukacijas ir susitikimus su netradicinio ūkio lankytojais iškeitė į gurmaniškų receptų kūrimą iš sraigių. Versli moteris per žiemą ne tik atidarė naują augintinių fermą, bet paruoštus šaldytus produktus išdrįso pasiūlyti ir vietinei rinkai. O kaimo gyventojai į burgundiškai paruoštas sraiges nosies nerauko, kaimo parduotuvėje perka net pyragėlius su sraigiena.

Lengvatas žadanti naikinti valdžia pasiūlė įvesti dar vieną papildomą lengvatą. Tokiu keliu eina valdantieji konservatoriai su Ingrida Šimonyte priešakyje. Jie siūlo įvesti lengvatinį, devynių procentų pridėtinės vertės mokestį kavinėse ir restoranuose pagamintam maistui. Tiesa, konservatoriai nė nežada, kad dėl to naudą pajus klientai ir mažės patiekalų kainos – lengvata, tarsi subsidija, gelbėtų tik patį verslą. Opozicija siūlymo palaikyti nežada, kritikuoja jį ir ekonomistai.