verslininkai

Kaune penktadienį šurmuliavo tradicinė paroda „Rinkis prekę lietuvišką“, kurioje savo produkciją pasiūlė bemaž 300 mūsų gamintojų. Pasirinkimas milžiniškas, tad mūsų žurnalistai domisi, ar tautiečiams vis dar svarbu, kad prekė būtų pagaminta Lietuvoje, ir kodėl lietuviškos prekės, nors ir brangesnės, vis tiek yra pačios populiariausios. Šurmulys darbo dieną Kaune „Žalgirio“ arenoje. Čia prasideda paroda „Rinkis prekę lietuvišką“. Renginyje – minios pirkėjų.

Kol didžioji dauguma lietuviųi vargsta gyvendami nuo algos iki algos arba nuo pensijos iki pensijos, Lietuvos turtingiausieji milijonieriai toliau didina savo turtus ir juo sskaičiuoja milijardais arba šimtais milijonų eurų. Tarp turtingiausių lietuvių ypač daug prekybininkų. Tad valdantieji vis garsiau grasina jiems nauju apyvartos mokesčiu. Tačiau skeptikai įspėja, kad naują mokestį galiausiai susimokės eiliniai pirkėjai.

Panevėžyje vieno daugiabučio namo gyventojus pribloškė draudimo bendrovės užmojai – vienam butui atlygintą žalą po užliejimo verslininkai sumanė solidariai išsieškoti ne iš kaltininko, o iš iš visų daugiabučio gyventojų. Sąskaitas gavę gyventojai įsiutę, verslą kaltina nesąžiningumu, mat neradęs kaltininko, kas užliejo apdraustą butą pirmame aukšte, draudimas skolą permetė visiems. Panevėžyje šio Nendrės gatvėje esančio 2 namo gyventojai išties ūžia iš pykčio.

Sukti Vilniaus verslininkai sugalvojo būdą kaip pasipelnyti iš alkoholio pardavimo draudimų. Sostinėje jie pastatė specialius aparatus – stipriųjų alkoholinių gėrimų saugyklas, kuriose kiaurą parą žmonės gali pasiimti arba pasiskolinti neva kitų žmonių jame paliktus alkoholinius gėrimus. Tiesa, valdininkai verslininkams jau žada liūdną tokio verslo saulėlydį ir tokią neva įstatymus pažeidžianžią prekybą grąsina uždrausti.

Dažniausiai pradedantys verslininkai daugiausiai dėmesio skiria verslo plano kūrimui ir investicijų paieškoms. Tačiau teisės specialistai pataria visų pirma pasirūpinti savo intelektinės nuosavybės apsauga ir tik tada toliau vystyti veiklą. „Tam yra dvi priežastys: apsaugoti savo būsimą verslą nuo kopijavo, o taip pat įsitikinti, kad patys esate originalūs ir tikrai nemėgdžiojate nieko kito.

Visi norime gyventi gerovės valstybėje, bet turbūt ne visi vienodai ją įsivaizduojame, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Lietuvos verslininkai, mokslininkai ir valdžia toliau ginčijasi, dėl alkoholio kiekio, kurį išgeria šalies gyventojai. Kol valdžia džiaugiasi, kad legalaus alkoholio Lietuvoje suvartojama mažiau, Vilniaus universiteto mokslininkai kartu su verslininkai skelbia, kad lietuviai vis daugiau alkoholio įsiveža iš užsienio. O kadangi šiandien Latvijoje alkoholis dar labiau atpigo, specialistai prognozuoja, kad ši tendencija tik stiprės.

Tikimasi, kad šiais metais Lietuvą aplankys bent dešimtadaliu daugiau svečių iš užsienio nei pernai. Visgi, ne visi paliekantys Lietuvą svečiai džiūgauja aplankę mūsų kraštą. Įspėjimų turi ir ekspertai, kurie sako, kad turistų galėtų būti gerokai daugiau. Srautą esą padidintų organizuojamos konferencijos ir medicininis turizmas. O štai verslininkai su nerimu žvelgia į ateinančius metus – ar liks turistų, kai valdžios sprendimai iš lauko kavinių išguis alaus bokalus.

Išbandyti Birštone pastatytą aukščiausią apžvalgos bokštą Lietuvoje nekantrauja daugelis smalsuolių. Visgi, miesto verslininkai nuogąstauja, kad dėl didelio svečių srauto ir netinkamų kelių privažiavimui gali kilti daugybė problemų. 2015 metais Anykščių regioniniame parke atidarytas Medžių lajų takas tąkart susilaukė didelio žmonių antplūdžio – žmonės laukdavo ilgose eilėse ne tik bilietų, bet maisto ir gėrimų, nes daugelis įstaigų buvo sausakimšos.

Verslininkai trina rankas – šylantys orai vis labiau įsuka prekybos arbūzais sezoną. Karštesnę dieną vienas prekybos tinklų jų parduoda nuo kelių iki keliolikos tonų. Tiesa, pardavėjai neslepia, kol kas arbūzus dažniausiai graibsto šventėms, ir net dovanoms. O štai paprastai ant pietų ar pusryčių stalo ši uoga populiaresnė būna liepą ar rugpjūtį. Medikai ragina valgyti arbūzus, tačiau pastebi, kad šis produktas itin pavojingas sergantiems cukriniu diabetu.

Kauno Žemųjų Šančių bendruomenei piktinantis planuojama nauja gatve, merui Visvaldui Matijošaičiui ir jo sūnui Šarūnui Matijošaičiui artimi verslininkai čia rengiasi intensyvioms statyboms, ketvirtadienį pranešė Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, greta planuojamos gatvės statyti daugiabučius rengiasi buvęs mero patarėjas Antanas Etneris, jis – tarybos nario Šarūno Matijošaičio verslo partneris.

Paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (VPK KPONTV) ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2018 m. gruodį teismui perduotoje baudžiamojoje byloje dėl narkotinės medžiagos – kokaino platinimo.

Trišalei tarybai antradienį ketinant galutinai apsispręsti, kiek nuo kitų metų didinti minimalų darbo užmokestį (MMA), darbdaviai teikia naują pasiūlymą – nustatyti skirtingą MMA dydį Vilniuje ir regionuose, proporcingai vidutiniam darbo užmokesčiui.

Verslas inicijuoja pataisas, kad būtų atšaukti du alkoholio prekybos draudimai. Vienas – jau galiojanti prievolė: tomis valandomis, kai alkoholio neparduoda parduotuvėse, jį kavinėse, baruose ir restoranuose parduoti tik išpilstytą, kad, nespėjus išgerti, nebūtų galima išsinešti. Kita verslo siekiama įteisinti pataisa – atšaukti nuo 2020-ųjų turintį įsigalioti draudimą prekiauti alkoholiu tose lauko kavinėse, kurios su alkoholio licencija veikia tik vasarą, skelbia lrt.lt.

Vyksta pirmieji savanorių mokymai, tvarkomos miestų gatvės bei tapomi Šventojo Tėvo paveikslai. Nors visi nemokami kvietimai į renginius jau išgraibstyti, susitikimų organizatoriai ir verslininkai pasakoja, kad vykti į Vilnių bei Kauną tikrai verta. Esą tiek viešbučiuose, tiek renginių prieigose laisvos vietos daug, todėl kiekvienas tIkintysis turi galimybė išvysti Šventąjį Tėvą savo akimis, o gal net ir gauti jo palaiminimą.

Viešojoje erdvėje sklandančius verslo atstovų perspėjimus apie neva sparčiai augsiančias maisto produktų kainas premjeras Saulius Skvernelis vertina kritiškai, teigdamas, kad augant žaliavų kainoms verslininkai kainas didina, bet žaliavoms pingant, mažėjančių maisto kainų nematome. „Pastarosiomis dienomis jau nebe pirmą kartą tenka girdėti kai kurių verslo atstovų perspėjimus dėl galimo maisto produktų kainų augimo.

Sostinėje vyksta atkakli kova tarp miesto savivaldybės ir būstų administratorių. Paaiškėjo, kad namus prižiūrintys verslininkai net perka įžymybių paslaugas, kad šie viešai kritikuotų Vilniaus miesto savivaldybę ir jos vykdomą politiką. Už pinigus viešai, taip kaip reikia administratoriams feisbuke piktinosi net garsus apžvalgininkas Andrius Užkalnis. Sostinėje šiuo metu pats rinkimų įkarštis. Tiesa, miestiečiai renka ne tautos atstovus, o savo daugiabučių administratorius.

Skaičiuojama, kad per kelis šių metų mėnesius, maitinimo įstaigų savininkai jau nuslėpė apie 2 milijonus eurų. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), įvertinusi surinktus duomenis, preliminariai teigia, jog verslininkų nustatytas prekių ir patiekalų antkainis siekia 200 procentų. Tuo metu VMI deklaruojama vos 50 procentų. Štai pavyzdys. Palangos kavinėje patiekalas parduodamas už 12 Eur, o VMI deklaruodamas pajamas verslininkas nurodo, jog patiekalas kainavo vos 3 Eur.

Savaitgalių, kuriuos pratęsia papildoma laisva diena, ypač laukia dirbantieji. Ne ką mažiau ir verslininkai. Mat būtent per ilguosius savaitgalius užsipildo dauguma apgyvendinimo įstaigų. Palangos verslininkai jau trina rankomis ir sako, kad ši vasara – puiki. Poilsiautojų netrūksta, o jų skaičių ypač didina šventinės, nedarbo dienos. Liepos 6-ąją kurorto svečiams ir palangiškiams ruošiama ir ypatinga šventinė programa.

Seimui šeštadienį pradedant pavasario sesiją, BNS pateikia verslui svarbius sprendimus, kurie, tikimasi, bus priimti iki liepos pradžios. Pensijų kaupimo sistemos reforma. Ketinama patvirtinti naują pensijų kaupimo antros ir trečios pakopos fonduose tvarką. Tikėtina, kad bus atsisakyta pervedimų iš „Sodros“ į privačius pensijų fondus, o kaupimas bus skatinamas mokestinėmis lengvatomis gyventojams ir įmonėms, jeigu pastarosios prisidės prie darbuotojų įmokų.

Lietuva – lyderė Europoje pagal kylančias kainas. Dažniausiai komentuojant kainų didėjimą analitikai nurodo objektyvias priežastis, kas tai lėmė, tačiau dabar dalinamasi ir pamąstymais, kad verslininkai kainas padidina labiau nei turėtų. Štai SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad pasiklausius kai kurių verslininkų susidaro įspūdis, jog didėjantis darbo užmokestis ir kitos sąnaudos visa suma perkeliamos ir į galutinę produkto kainą. O taip būti neturėtų.

Didžiosios Britanijos policija sulaikė šešis lietuvių gaujos, žiniasklaidoje skambiai pavadintos „Lietuvių vergvaldžių gauja“, narius, įtariamus laikiusius žmones vergijos sąlygomis ir verčiant juos rinkti aukojamų drabužių maišus. Pareigūnai įtariamus lietuvių nusikaltėlius Niukasle ir Geitšede užklupo ankstyvą pirmadienio rytą, rašoma „Daily Mail“. Manoma, kad šių vyrų išnaudojimo aukomis tapo dvylika žmonių, kurie taip pat buvo išlaisvinti policijos reido metu.

Lietuvoje spartės leidimų laikinai gyventi šalyje bei vizų išdavimas užsienio verslininkams. Registrų centro ir Migracijos departamento susitarimas leis mažinti administracinę naštą užsieniečiams. „Kalbama apie žmones, kurie užsiima ir toliau ketina užsiimti verslu, atvažiuoja investuoti į Lietuvą.

Didelius kiekius cukraus iš Lenkijos ir brangią elektroninę įrangą iš Latvijos pirkę verslininkai įtariami sukūrę sukčiavimo schemas ir nesumokėję daugiau nei 360 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovas sako, jog tokių nusikaltimų daugėja, prekiaujant cukrumi, aliejumi ir kitomis paklausomiomis maisto bei elektronikos prekėmis, taip pat kuru.

Trims ne pagal paskirtį iš Darbo biržos gautas tikslines subsidijas panaudojusiems Žemaitijos verslininkams ir jiems talkinusiam buvusiam Plungės darbo biržos darbuotojui penktadienį Kretingos rajono apylinkės teismas paskelbė nuosprendį.

Kibernetinis darbuotojų ir verslininkų mulkinimas yra itin kokybiškas ir retas, patyręs tokio tipo psichologinį spaudimą, sugebėtų jį atskirti. Šie būdai iš įmonių išvilioja milijardus siekiančias sumas visame pasaulyje. Tai konferencijoje „LOGIN“ pasakojo SEB banko atstovas Andrius Varnelis. Jis pateikė ir tris populiariausius sukčiavimo atvejus, dėl kurių įmantrumo pasaulio įmonės praranda milijardus.

Tolėliau nuo Vilniaus centro, akylai apsaugos darbuotojų nuo pašalinių saugomas, stūkso Laurų kvartalas. Jis tituluotas prestižiškiausiu rajonu Lietuvoje suteikusiu prieglobstį ne vienam žinomam verslininkui. Kadaise šis kvartalas buvo žinomas kaip „Vilniaus prekybos“ dešimtuko narių namais. Po truputį gyvenvietė plėtėsi, o patys gyventojai keitėsi. Ir dabar norintieji čia gali įsigyti būstą. Tačiau prireiks ne tik 1,5-2 mln. eurų, bet ir geros reputacijos.

Dar niekur prieš tai neskelbtas Lietuvos milijonierių šimtukas parodo, kad sunkiu darbu ir strateginiu vadovavimu verslą Lietuvoje įmanoma taip išvystyti, kad užsidirbtum ne vieną milijoną. Kol vieni milijonieriai su žiniasklaida bendrauti atsisako, kiti mielai dalinasi savo istorijomis kuriant verslą bei negaili patarimų. Štai „Topo grupės“ įkūrėjas Aurelijus Rusteika atsako, jog žmogui sukti į verslą ar ne, parodo asmeninės savybės.

Lietuvos įmonių vadovai kur kas santūriau nei prieš pusmetį vertina ekonominę šalies padėtį bei verslo augimo perspektyvas. Iš visų verslo sričių tik statybų sektorius nusiteikęs optimistiškai, o niūriausiomis nuotaikomis išsiskiria prekybininkai, rodo „Citadele“ banko antrąsyk Lietuvoje atliktas verslo nuotaikų ir pasitikėjimo indekso tyrimas. Naujausiais tyrimo duomenimis, Lietuvos statybos sektoriuje pasitikėjimo indeksas rugsėjo mėnesį siekė 51,44 punkto.

Plintant „Manekenų iššūkiui“, juo užsikrėtė ir „Finnair“. Tiesioginiame reise iš Helsinio į San Franciską po „Slush“ renginio A350 lėktuve Silicio slėnio įžymybės bei garsūs verslininkai ir tokių įmonių kaip „Skype“, „Twitter“, „Spotify“ savininkai bei steigėjai nusifilmavo „Manekenų iššūkio“ vaizdo klipe. Kai žiemą oras lauke nedžiugina, inovatyviausius pasaulio verslininkus į vieną vietą suburia renginys „Slush“, vykstantis pasaulinių technologijų centre Helsinkyje.

Prieš tai pristatytas Lietuvos milijonierių dvidešimtukas – tikrai ne pabaiga. Jų mūsų šalyje yra kur kas daugiau nei pora šimtų. Visgi šį kartą pažvelgsime, kad liko už dvidešimtuko ribos, ir ar į penkiasdešimtuką pavyko prasibrauti naujiems milijonieriams. Visus šių milijonierių verslus sieja bendras bruožas – nei vienas neapsiriboja veikla tik Lietuvoje. ISM Executive School vyr.

Lietuvos žemė gali būti tikra aukso kasykla. Laiku investavę ir pradėję vystyti ūkinę veiklą, šiandien ne vienas lietuvis sukaupė milijoninius turtus. Tokius, kad šiandien jauniesiems ūkininkams pavyti šiuos verslininkus – beveik neįmanoma. Štai grybų auginimo verslą įkūręs, o šiuo metu ekologinių produktų rinką atrandantis verslininkas Kęstutis Juščius įsitikinęs, norint būti sėkmingu, į žemės ūkį sukti nebūtina. Dabar galimybės atsiveria visai kitoje rinkoje nei nepriklausomybės laikais.

Naujienų portalas tv3.lt ir žurnalas TOP 500 pristato išskirtinį projektą - Lietuvos turtingiausiųjų žmonių sąrašą. Jį pradedame nuo daugiausiai turto susikrovusių ir didžiausius verslus turinčių lietuvių dvidešimtuko. Pažvelgę į pirmąjį sąrašą dvidešimtuką pamatytume įvairių verslo šakų atstovus - nuo žemės ūkio ar nekilnojamojo turto iki mažmeninės prekybos.

Naujienų portalas tv3.lt kartu su žurnalu TOP500 skelbia ne tik turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą, bet ir Lietuvos multimilijonierių turtų paveldėtojus.  Šeimų verslo tradicija pasaulyje skaičiuojama dešimtmečiais, o kai kur net šimtmečiais. Tačiau Lietuvoje, kuri gyvena tik 25–uosius laisvės metus, ši tradicija – visiška naujovė. Atžalos, kurios galbūt nebūtų pasukusios į verslą, šiandien skaičiuojama milijonus vien už turimas akcijas.

Šilta ir saulėta rugsėjo pradžia į pajūrį sugrąžino vasarą. Tiesa, poilsiautojų nors ir nėra labai daug, tačiau ir tie patys jaučiasi nebelaukiami. Klientų stoka skundęsi verslininkai sezoną jau baigė: užsivėrė kai kurios kavinės, kioskai. Tad dabar prie jūros džiaugiasi tik ramaus poilsio ir švaraus oro išsiilgę lietuviai ir svečiai.

 Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį spręs, ar pradėti tyrimą dėl Panevėžio rajone vykusios vakarienės ir medžioklės. Joje dalyvavo Lietuvos ir Latvijos už žemės ūkį atsakingi politikai ir valstybės tarnautojai bei du verslininkai.

Trisdešimties turtingiausių Lietuvos verslininkų bendra turto vertė šiandien jau didesnė už Kirgizijos, Moldovos ar Mauritanijos metinį bendrąjį vidaus produktą, rašoma žurnale „Veidas“, kuris jau dvyliktą kartą skelbia Lietuvos turtingiausiųjų sąrašą. Jame ir vienintelis Lietuvos milijardierius – Nerijus Numavičius. Bendras žurnalo „Veidas“ turtuolių sąraše esančių verslininkų turtas sudaro 4,8 mlrd. eurų.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) paskelbus politikų, valstybės tarnautojų bei jų sutuoktinių turto deklaracijas paaiškėjo, kad Lietuvoje milijonierių – ne vienas. Tačiau daugumos turtas viršija milijoną tik priskaičiavus nekilnojamojo turto ir žemės sklypų vertę. Portalas tv3.lt šį kartą apžvelgia tuos, kurie deklaravo turintys daugiausia grynųjų pinigų. Šis turtas deklaruotas kaip kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma.

Lietuvos didmiesčiuose bei užmiestyje dirbantys verslininkai dėl netolimos ateities yra nusiteikę optimistiškai, tačiau ekonominis pesimizmas neapleidžia mažesnių šalies miestų ir miestelių, rodo pirmą kartą Lietuvoje atliktas „Citadele“ banko verslo nuotaikų ir pasitikėjimo indekso tyrimas. Šiemet kovą šis indeksas siekė 51,15 punkto, o bendra Lietuvos įmonių nuotaika buvo nuosaikiai optimistinė.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija išaiškino verslininkų porą, kurie negautomis dovanomis ir paskolomis bandė pagrįsti neaiškios kilmės pajamas – apie 400 tūkst. eurų. Pora teigė, neva slėptuvėje po bulvėmis rado močiutės palikimą. Mokesčių inspektoriai priskaičiavo verslininkams sumokėti į valstybės biudžetą beveik 100 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio, delspinigių ir baudų.

Verslininkai sveikina Vyriausybės siūlymą palengvinti užsieniečių priėmimą į Lietuvą, bet ragina šiomis pataisomis neapsiriboti. Ministrų kabinetas šią savaitę pateikė Seimui pataisas, kurios leistų greičiau leidimus laikinai gyventi Lietuvoje gauti vadinamųjų startuolių kūrėjams, aukštos kvalifikacijos darbuotojams. „Tai yra geras žingsnis į priekį ir precedentas pradedant aktyviau kelti migracijos klausimus bei spręsti Lietuvos ekonomikos iššūkius.

Nutekinti „Panamos popieriai“ bei viešinamos įtakingų asmenų pavardės sukelia atgarsius visame pasaulyje. Islandijos ministras pirmininkas buvo priverstas atsistatydinti, o lietuvis, buvęs bankininkas Liutauras Varanavičius, atsidūrė po padidinamuoju stiklu. Vis dėlto, ne visi tokie įsitikinę, kad šie viešinami dokumentai turės kokią reikšmę ir ką pakeis. Naujienų portalas tv3.lt domisi, ar viešinami dokumentai paskatins žmones tapti sąžiningesniais mokesčių mokėtojais.

Forumo „Laisva Rusija“ dalyviai ketvirtadienį Vilniuje sprendė klausimą dėl jų gimtosios šalies visuomenės ateities – „ar yra galimybė pasveikti?“. Vyravo nuomonė, kad itin svarbu nepasiduoti „vatnikams“, spausti Rusijos aukščiausiųjų valdžios asmenų sankcijų klausimą. Daugelį dalyvių itin piktina faktas, kad Rusijoje prisivogę ir nusikalstamus įstatymus tvirtinantys atstovai laisvai keliauja po Europą, o jų šeimos – naudojasi europiečių gerbūviu.

VMI 2016 metais įveda nemažai deklaravimo prievolių: bankai turės teikti informaciją apie gyventojų sąskaitas, įmonės – sąskaitų faktūrų registrus ir kt. Verslininkai už Europos Sąjungos pinigus diegiamų deklaravimo sistemų naudos neįžvelgia ir vadina tai administracinės naštos didinimu bei kaltumo prezumpcijos taikymu.

 Pasaulinėje įmonių įsigijimų ir susijungimų rinkoje susidarė palankios sąlygos perspektyvioms pradedančiosioms Lietuvos įmonėms sulaukti savo investuotojo, sako audito, mokesčių ir konsultavimo paslaugų bendrovės „KPMG Baltics“ Įmonių finansų skyriaus vadovas Darius Klimašauskas.

Didžiausi Holivudo žvaigždžių gerbėjai pasirengę mokėti ne tik šimtus, bet net ir tūkstančius JAV dolerių už garsenybių panaudotus ar jų liestus daiktus. Prakąstas sumuštinis, panaudota nosinaitė ar oras, kuriuo kvėpavo žvaigždė – tai aukščiausios „prabos“ daiktai, dėl kurių gerbėjai net pešasi. Scarlett Johansson Viena seksualiausių aktorių pramogų pasaulyje laikoma Scarlett Johansson televizijos laidoje „Tonight Show“ pasirodė gerokai peršalusi.

Šventinis laikotarpis – darbymetis ne tik sąžiningiems prekybininkams, bet ir sukčiams, kurie pasinaudodami itin įtemptu metu gali bandyti išvilioti pinigus arba produkciją. Verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ praktikoje yra ne vienas atvejis, kai pasinaudoję didžiausiomis metų šventėmis sukčiai iš įmonių išvilioja dideles pinigų sumas. Vienas Didžiojoje Britanijoje užfiksuotas atvejis atskleidžia, kaip nusikaltėliai veikia ir kaip būtų galima nuo jų apsisaugoti.

Vidutiniškai apie 1,2 - 1,5 proc. kiekvieno pirkinio sumos už kliento brūkštelėjimą kortele bankams mokėję smulkieji verslininkai gali lengviau atsikvėpti, rašo „Verslo žinios“. Nuo gruodžio 9-osios tarpbankinis mokestis, atsiskaitant debeto kortelėmis, negali būti didesnis kaip 0,2 proc., o kredito kortelėmis - ne didesnis kaip 0,3 proc. operacijos vertės.

Talentingiausių žmonių biografijos rodo, kad nėra dviejų vienodų kelių į sėkmę. Vieniems reikia sunkiai dirbti, kitiems tiesiog užtenka gimti turtingoje šeimoje, o dar kitiems likimas pakiša gerą progą, kuria belieka pasinaudoti. Taigi, kaip klostėsi sėkmingų verslininkų karjera, kai šiems tebuvo 25-eri? 1. Warrenas Buffetas Šiandien jis yra legendinis investuotojas, kurį daugelis vadina „Omaho išminčiumi“. Tačiau turtingiausiu žmogumi pasaulyje jis akimirksniu netapo.