verslininkai

Didieji prekybos centrai remia valdžią prie sienos ir prašo visoms viduje esančioms parduotuvėms leisti atsidaryti jau nuo pirmadienio. Asociacija tikina, kad verslas nebeturi resursų laukti dar ilgiau. Prekybos centrai demonstruoja, kokių saugumo priemonių imasi pirkėjų srautams reguliuoti – prie įėjimų žmonių kiekį skaičiuoja sensoriai, bendrose erdvėse pirkėjai turi judėti dviem kryptimis.

Turtingiausias Lietuvos verslininkas Nerijus Numa (buvęs Numavičius) gali būti apklausiamas Nyderlandų tyrėjų tyrime dėl abejonių sukėlusių bendrovės „TAF Asset 11“ turėtų maždaug 26 mln. eurų pervedimų. Amsterdamo apeliacinis teismas, pernai nutaręs pradėti su N. Numa anksčiau sietos Nyderlandų bendrovės „TAF Asset 11“ veiklos tyrimą dėl pinigų pervedimų, šių metų pradžioje patvirtino jo planą.

Šalyje dėl karantino daugelio gyvenimai sustojo arba apsivertė aukštyn kojomis. Kas neteko darbų, o kam prireikė labiau susiveržti diržus ir skaičiuoti kiekvieną išleidžiamą eurą, kad nesulystų į skolas. Dalis žmonių bandydami kiek apkarpyti išlaidas atsisako net anksčiau įprastų ir būtiniausių paslaugų. Bet yra ir gražių pavyzdžių, kai finansų prispaustiems žmonėms į pagalbą atskuba bendruomenė.

Šimtai įmonių, dėl pandemijos gaunančių valstybės paramą, jau kelia įtarimų Valstybinei mokesčių inspekcijai. Inspektoriai kaltina verslininkus, kad šie ima paramos subsidijas – atidėlioja mokesčių mokėjimą, tačiau tuo pat metu išsimoka milijoninius dividendus. Inspektoriai tokiems verslininkams jau grasina botagu – lieps grąžinti dividendus, nebeskirs paramos. Tuo metu verslo atstovai teisinasi, kad milijonai sąskaitoje ar išsimokėti dividendai dar nereiškia, kad įmonei nereikia paramos.

Vyriausybė mėgina eurais nuraminti ir nepatenkintus turgaus prekeivius. Kiekvienam žada skirti po 300 eurų turgavietės mokesčiui kompensuoti. Tiesa, išmokas skirs tik tiems, kas prekiauja ne maistu. Tai išgirdę turgaus prekeiviai priekaištauja, kad išmokos dažnam per mažos ir reikalauja verčiau skubiai panaikinti trečią mėnesį tebesitęsiančius prekybos ribojimus. Panevėžio turguje nuotaikos labai slogios.

Pirmos savaitės po atsidarymo kirpykloms grožio salonams ir parduotuvėms kelia džiaugsmą, bet ne smulkiesiems turgaus prekybininkams. Šie piktinasi, kad dėl atlaisvintų ne iki galo karantino suvaržymų dirbti gali kaip kokiame gūdžiame sovietmetyje – traukti prekes tenka iš lauko paviljonų ant stelažų ar dėžių. O ir pirkėjų bumo nėra. Panevėžietis Egidijus prasidėjus dienai skuba iš paviljono traukti lentyną su prekėmis.

Pradėdama verslo atlaisvinimus, vyriausybė žada naują paramą savarankiškai dirbantiems smulkiems verslininkams. Per pandemiją nukentėję individualią veiklą vykdantys gyventojai galės gauti subsidijas nuo 100 iki 16 tūkst. eurų per mėnesį. Išmokos tiesiogiai priklausys nuo to, kiek verslininkai sumokėjo gyventojų pajamų mokesčių. Tiesa, valdininkai pripažįsta, kad išmokas gali gauti ir nenukentėję verslininkai, mat visus tikrinti esą būtų per brangu.

Tūkstančiai pirmadienį į darbą grįžtančių kirpyklų, grožio salonų, ne maisto prekių parduotuvių darbuotojų jau skambino į karštąją koronaviruso liniją, nemokamai tirtis, ar neserga COVID-19. Karštosios linijos apkrovos padvigubėjo.

Vyriausybei planuojant su tam tikromis išlygomis leisti atnaujinti grožio salonų veiklą, Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė sako, kad išlygos yra nelogiškos. Vyriausybė teigia, kad vienu metu grožio salone turėtų būti vienas klientas, jam tektų ne mažiau nei 20 kvadratinių metrų ploto.   Jolantos Mačiulienės teigimu, didžioji dalis grožio salonų nepajėgtų užtikrinti ploto reikalavimo, todėl į darbus grįžti negalėtų apie 80 proc. specialistų.

Smulkieji verslininkai ir grožio specialistai neapsikentė – laidoja savo darbus. Perkeltine prasme – įvairiuose miestuose jie surengė protesto akciją, kurioje degė žvakeles, prie valdžios įstaigų nešė laidotuvių vainikus ir net kryžių. Taip verslininkai protestuoja prieš valdžios sprendimą ir toliau neleisti veikti kirpykloms ir smulkioms parduotuvėms. Kai kurie su ašaromis pasakoja, kad už 260 eurų išmoką neišgyvena. Visgi ekspertai atremia, kad pirmiausia reikia galvoti apie žmonių gyvybes.

Dienas leidžiant namuose, lietuviai nenori nei puoštis, nei pinigų drabužiams leisti. Uždarius drabužių parduotuves, drabužių pardavimai pernai smuko 11 procentų, o  darbiniai kostiumėliai dūla parduotuvių sandėliuose, bet visgi tautiečiai nori jaustis patogiai. Puolė pirkti sportines kelnes ir džemperius. Tiek darbui, tiek mokslams, tiek sportui, persikėlus į namus, lietuviai nemato reikalo pirkti drabužių.

Dalis smulkiųjų verslininkų regionuose susiduria su dideliais pandemijos iššūkiais – dar neatsigavusios po pirmojo karantino mažos įmonės neturi finansinių rezervų. Pasak jo, verslininkai sako, kad tikrasis ribojimų rezultatas pasirodys šiemet po karantino, kai reikės atnaujinti veiklą, tačiau nerimo kelia ir galimas trečias karantinas, rašo delfi.lt.

Vos už 260 eurų prastovose dėl karantino dienas leidžiantys tautiečiai pamažu praranda kantrybę. Dalis neslepia – nebežino, kaip toliau gyventi. Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia, kad jau kitą savaitę tikisi nuo pandemijos nukentėjusiam verslui skirti papildomus 180 milijonų eurų. Dirbantiesiems savarankiškai didesnės išmokos dar nekvepia, geriausiu atveju pinigų padaugės po mėnesio. Grožio specialistai, slidinėjimo centrai į valdžią kreipiasi jau raštu.

Suvalkiečiai laužo stereotipus apie savo šykštumą ir nenorą dalintis. Vos per porą savaičių Marijampolės miesto verslininkai ir pavieniai žmonės sukūrė tikrą stebuklą. Ligoninė išplatino prašymą, kad labai reikia vieno aparato už 5000 eurų COVID pacientams. Žinia bemat pasklido po miestą ir ligoninei gyvybiškai svarbių aparatų nupirkta ne už 5000, o už 300 000 eurų. Į pagalbą puolė ne tik didelės, bet ir mažos įmonės, kurios irgi išgyvena labai sunkų laikotarpį.

Nors prieš šventes gyventojai plūdo į prekybos centrus, nepaisydami ir koronaviruso grėsmės, prekybininkai teigia, kad pirkėjų apsilankė gerokai mažiau, nei prieš metus, tačiau iš parduotuvių jie išvyko su didesniais krepšiais. Ir jeigu didieji prekybininkai išlieka santūrūs, internetu prekiaujantys verslininkai trina rankomis –  kalėdinio laikotarpio prekybos apimtys dvigubai didesnės nei pernai.

Pradėdama visuotinį vakcinacijos nuo koronaviruso COVID-19 procesą, valstybė susiduria su daugybe iššūkių, kuriuos norint efektyviai spręsti būtinas glaudus verslo ir valdžios bendradarbiavimas, teigia Lietuvos verslo konfederacija (LVK). „Toks masinis vakcinacijos procesas – precedentas daugelio šalių gyvenimuose. Jo sėkmę užtikrinti gali tik efektyvus, sklandus ir profesionalus viešo ir privataus sektoriaus veikimas.

Proto negalią turintys Panevėžio jaunuolių dienos centro lankytojai trokšta dirbti ir įsilieti į darbo rinką, bet net ir siūlantis darbuotis už dyką darbdaviai bijo tokios darbo jėgos. Ir be reikalo, sako šio centro darbuotojos. Praktika įrodė, kad globotiniai labai darbštūs, nesiskundžia, pareigingi ir be galo kruopštūs, gebantys atlikti nesudėtingus verslininkų reikalavimus.

Nors griežtas karantinas galioja visiems lietuviams, kai kurie jaučiasi gudresni ir savo veiklą tęsia toliau, net jei ji šiuo metu ir draudžiama. Laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistams pavyko slapta kamera užfiksuoti, kaip elgiasi kai kurie sodybų savininkai. Tuo metu taisyklių besilaikantiems verslininkams tokie „kolegų“ veiksmai prasilenkia su sąžine. Įsigaliojus griežtam karantinui aktorius, renginių vedėjas ir verslininkas Gintaras Mikalauskas turi perskaičiuoti savo pinigus.

Karantinas prieš Kūčias ir Kalėdas tautiečius įkalino namie, bet ne visus virtuvėje. Kavinių ir restoranų savininkai pastebi, kad pastarosiomis dienomis daugėja žmonių, kurie Kūčių vakarienę ne ruošiasi patys, o užsako į namus. Žmonės ieško ir tradicinių, senovinių patiekalų, ir naujesnių, neįprastų senoviniam Kūčių stalui – su krevetėmis ar lašiša. Senosios kultūros žinovai gūžčioja pečiais, sako Kūčių vakarienę turėtume gaminti patys.

Prekybos centrai šiomis dienomis sulaukia padažnėjusių inspektorių vizitų. Maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai tikrina, ar parduotuvės laikosi sugriežtintų karantino taisyklių – ar riboja pirkėjų srautus, ar užtikrina, kad jie laikytųsi atstumų. Sekmadienį inspektoriai kai kurioms parduotuvėms turėjo pastabų dėl dezinfekcinio skysčio.

Kauno rajone Akademijoje bendruomenė atidarė unikalią parduotuvę. Ji vienintelė Lietuvoje, nes joje daugiausia bus parduodami vietinių verslininkų sukurti gaminiai, o dalis pelno keliaus bendruomenės kultūros renginiams. Tokiu verslo modeliu jau patikėjo keliasdešimt gamintojų. Akademijoje gyvenanti Simona rodo jau pakabintus jos sukurtus džemperius. Ji sako, kai sulaukė pasiūlymo produkciją parduoti būtent šioje parduotuvėje – net nedvejojo.

Per pandemiją nukentėjusiam smulkiam ir vidutiniam verslui Vyriausybė ruošia naują paramos paketą. Nuo Naujųjų metų žada per pusmetį išdalinti 150 mln. eurų. Subsidijų galės prašyti tos įmonės, kurių apyvarta sumažėjo bent 30 procentų. Verslininkai paramos labai laukia, tačiau jau purkštauja, kad jos esą pakaks tik komunaliniams mokesčiams padengti. Sporto klubas dėl karantino skaičiuoja 70 proc. kritusias pajamas. Grupiniai užsiėmimai draudžiami, tad apsilanko vos vienas kitas klientas.

Vilniaus miesto taryba šiandien pritarė vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose išdavimo nuostatų pakeitimams. Naujovė – rinkliavos dydis skirstomas pagal tris veiklos zonas. Pradėtos svarstyti ir patikslintos prekybos viešose vietose taisyklės, kurios padės kurti ir prižiūrėti miesto estetinio vaizdo vientisumą.

Naują karantino darbo savaitę pasitiko ir verslininkai. Klientų priimti negalinčios kavinės bei restoranai bando tiekti maistą išsinešimui, tačiau dalis verslininkų jau skundžiasi, kad jų maitinimo įstaigų dienos suskaičiuotos – veikiausiai teks užsidaryti. Keleivių drastiškai mažėja ir tarpmiestiniuose autobusuose, ir viešajame transporte. Klientai vis rečiau renkasi pavežėjų ar taksi paslaugas. Niūriomis nuotaikomis karantiną išgyventi bando ir sporto klubai.

Karantino kirtis daliai verslo gerokai praretino ir grožio paslaugų klientus. Nors kirpykloms ir grožio salonams leista dirbti, bet šie skundžiasi nebeturintys su kuo tai daryti. Ypač nubyrėjo kosmetologių ir vizažisčių klientų ratas. Žinomos panevėžietės Elonos makiažo ir grožio studijoje nuo pat ryto darbo turi manikiūrininkė ir kirpėja. Vienos klientė tvarkosi nagus, kitai – atnaujinama plaukų spalva. Abi į vizitą užsirašė iš anksto.

Alytaus rajono verslininkams, valdantiems pramogų parką „Tarzanija“, pareikšti įtarimai mokesčių slėpimu, trečiadienį pranešė Alytaus apskrities policija. Jos teigimu, įtariama, kad verslininkai galėjo nuslėpti ne mažiau nei 26 tūkst. eurų gautų pajamų ir šiuos pinigus pasisavinti. Įtarimai pareikšti įmonių vadovams – 45 ir 25 metų moterims bei 44 metų vyrui, taip pat 49, 42 ir dviem 37 metų darbuotojoms. Jiems skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Šalies valdžia nusprendė, kad nuo šiol į darbus tautiečiams nereikės eiti ir lapkričio antrąją. Esą taip žmonės galės ilgiau lankyti artimųjų kapus. Šiemet lapkričio antroji yra pirmadienis, tačiau panašu, kad ilgąjį savaitgalį dalis lietuvaičių ne žvakutes ant kapų degs. Palangos viešbučiuose Vėlinių savaitgalį jau rezervuota pusė kambarių. Verslininkai neabejoja, kad atvykėlių skaičius tik augs. Palangoje apsiniaukę ir vėjuota.

Trečiadienį buvo nutarta, kad kitais metais 35 eurais bus padidinta minimali mėnesinė alga (MMA). Darbdavių atstovai tikina, kad šis sprendimas skubotas, nes ne visi verslai turi iš ko kelti algas. Tačiau profesinių sąjungų atstovė teigia, kad sprendimas buvo būtinas, nes iš minimumo žmonės vos pragyvena. Verslo konfederacijos prezidentas, Trišalės tarybos narys Andrius Romanovskis teigė, kad šis MMA didinimas verslui kainuos apie 65 mln. eurų.

Automobilių rinkai sugrįžus iš karantininio sąstingio, transporto priemonių pardavimai taip pat atsigauna. Tiesa, susiduriama su nauja problema – nors vairuotojai ir noriai žvalgosi transporto priemonių, tačiau automobilių pasiūla sumažėjo. Dėl to vidutinė jų kaina padidėjo. Specialistai teigia, kad geriausias metas keisti automobilį yra ruduo.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame du jauni uostamiesčio verslininkai ir jų vadovauta bendrovė kaltinami apgaulingai tvarkę buhalterinę apskaitą bei teikę neteisingus duomenis apie pajamas. Valstybei padaryta žala siekia per 43 tūkst. eurų.

Vyriausybė nusprendė, kad nuo šeštadienio kaukės vėl tampa privalomos parduotuvėse, prekybos centruose ir viešajame transporte. Jų dar nereikės viešojo maitinimo vietose bei kultūros ir sporto renginiuose. Verslininkų atstovai teigia, kad grįžimas prie apribojimų kelia daug įtampos. Pasak jų, verslas dar neišlipęs iš duobės, o nauji suvaržymai stabdys žmonių judėjimą ir vartojimą.

Vienas iš labiausiai komandą formuojančių sporto užsiėmimų – irklavimas. Šiuo sportu biržiečiai Justina ir Aurimas Tuomai neužsiima, tačiau per gyvenimą iriasi „vienoje valtyje“. Dar mokykloje prasidėjusi, iki šeimos užaugusi poros draugystė virto ir verslo santykiais. Juose, kaip ir irkluotojų tandeme, labai svarbu partnerio jutimas ir bendras tikslas – pasiekti santykių sinchroniją, padedančią įveikti kliūtis bei irtis pirmyn.

Jei vis dar manote, kad agurkas labiausiai tinka tik salotoms ar užkandžiams – sukluskite. Štai agurkų sostine vadinamų Kėdainių verslininkai iš šios daržovės gamina tokius produktus, kad sunku patikėti. Agurkiniai ledai, agurkų džemas ar saldainiai su agurkais. Per metus nustebina bent dviem naujais, o šiemet smaližių širdis nusprendė užkariauti zefyrais iš agurkų. Jau nuo pavasario Kėdainių krašte šitaip pakelėse surikiuoti agurkų maišai – įprastas vaizdas. Perka juos gausiai.

Rinkimų kampanija įsibėgėja – iki Seimo rinkimų liko trys mėnesiai, o į partijų ir savarankiškų kandidatų rinkimines sąskaitas gausiai pildo įvairiausi aukotojai nuo verslininkų ir politikų iki žinomų visuomenės veikėjų. Tiesa, ne visų sąskaitos pilnėja vienodai sparčiai, kai kurios partijos ir kandidatai vis dar negali pasigirti pritraukę aukų. Iki liepos vidurio spalio 11 dieną vykstančiose Seimo rinkimuose registravosi aštuoniolika partijų ir keturiolika savarankiškų dalyvių.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) antradienį pranešė apie baigtą ikiteisminį tyrimą, kuriame išaiškinta beveik 400 tūkst. eurų mokesčių nuslėpusi Vilniaus verslininkų grupė.  Pasak FNTT, aštuonių įvairių sričių verslininkų grupė 2012–2017 metais sukūrė keturias sukčiavimui nuslėpti skirtas įmones, klastojo sąskaitas-faktūras, vykdė netikrus sandorius ir tokiu būdu išvengė prievolės sumokėti pridėtinės vertės bei pelno mokesčius.

Paskelbus karantiną ir institucijoms sulėtinus tempus, pažeidėjai suįžūlėjo. Trakų kibininės pašonėje prieš pat pilį – išskirtinai saugomame Trakų senamiestyje žalią pievą verslininkai išklojo trinkelėmis. Paprašius ją panaikinti, sklypo savininkai betoną užvertė žemėmis, o inspektoriai patikrinti objekto per mėnesį nespėjo – patikrinimai karantino metu neva nevyksta. Idiliškai sklype priešais Trakų salos pilį ganydavosi avys ir žaliavo žolė.

Dėl koronaviruso sustojęs Lietuvos verslas skundžiasi, kad vis dar negauna taip skambiai išreklamuotos paramos iš valstybės. Verslininkai piktinasi, kad sąžiningai dirbantiems žmonėms atėjus sunkmečiui valdžia tiesiog atsuka nugarą. Tačiau premjeras atkerta, kad verslininkai patys kalti, jei sugeba kalbėti tik apie besiartinantį bankrotą. Ekonomistai tvirtina, kad tai tik iliustruoja netinkamą valdžios požiūrį į verslą, nuo kurio didžiąja dalimi ir priklauso ekonomikos stabilumas.

Vilniaus savivaldybė primena, kad dar kovo mėnesį pasirūpinta, kad vilniečiai karantino laikotarpiu būtų atleisti nuo nekilnojamojo turto nuomos mokesčių mokėjimo: tai galioja ir turintiems nekilnojamojo turto ar žemės sklypus, taip pat valstybinės žemės nuomininkams, vykdantiems kultūros, laisvalaikio, maitinimo įstaigų ir kitas veiklas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Koronavirusas paveikė visus. Dar prieš prasidedant karantinui buvo galima stebėti, kaip viruso stabdymo priemonės paveikė ir verslo sritis – labiausiai turizmą, pervežimą, viešbučių verslą. Jau praėjusią savaitę buvo pastebima, kad šių sričių apyvartos sumažėjo. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus praėjusią savaitę teigė, kad apyvartos yra sumažėjusios. Labiausiai tai pastebima turizmo sektoriuje, čia užsakymai buvo sumažėję 20-30 proc.

Globalios ekonomikos bėdos Kinijoje atsiliepia ir Lietuvoje. Kol kinų valstybę vis dar krečia susirgimai pavojinguoju koronavirusu, sunkiai valdomos ligos pasekmes pajuto ir mūsų šalies verslas. Kai kuriems šalies verslininkams stringa įmonių užsakymai iš Kinijos: atšaukiami sutarti užsakymai, ištisos parodos, tarptautiniai susitikimai ir trūkinėja verslo ryšiai su potencialiais partneriais. Dėl siaučiančio koronaviruso kamuojasi ne tik kinai, bet ir Lietuvos verslas.

Valdininkams niekaip nepavyksta išguiti iš Vilniaus automatų, kurie visą parą išduoda alkoholinius gėrimus. Tokį verslo modelį sugalvoję verslininkai aiškina, neva automatai – tik svaigalų pasaugojimo vieta, bet jokiu būdu ne prekybos, todėl yra teisėti. Tuo metu valdininkai iki šiol nesėkmingai mėgina įrodyti atvirkščiai. Naujas ekonomikos ministerijos siūlymas – nebedrausti pačių saugojimo automatų, o drausti išduoti neva skolintą alkoholį tada, kada jo neparduoda parduotuvės.

Neįprastas reginys sostinėje – statybvietėje, kur netrukus turėtų išdygti verslo centras, gyventojai užfiksavo į gilią duobę sumestus, savų vairuotojų laukiančius  automobilius. Vilniečių pranešimai apie tai pasiekė ir Vilniaus savivaldybę. Viešosios tvarkos pareigūnai puolė aiškintis, ar statybos darbus pradėję verslininkai tik neplanuoja slapta svetimo, jiems trukdančio turto užkasti. Vienuolikta ryto, Laisvės prospekto atkarpoje verda statybų darbai.

Didelius kiekius klastotų prekių pardavę „verslininkai“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi lieka pripažinti kaltais, jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės, jų vykdymą atidedant. Nuteistieji turės atlyginti ir tūkstantinius nuostolius, kuriuos dėl jų padarytų nusikaltimų patyrė įmonės bei valstybė.

Verslininkai sako, kad Lietuvoje iš korupcinių praktikų yra labiausiai paplitęs nepotizmas ir nesąžiningas partijų finansavimas. Tai parodė gruodį paskelbta Eurobarometro apklausa. Į klausimą, kurios iš nurodytų praktikų yra labiausiai paplitusios Lietuvoje, 46 proc. šalies verslininkų nurodė, jog tai yra palankumas draugams ar šeimos nariams viešosiose institucijose. Tai yra kiek daugiau nei visose ES šalyse apklaustų verslininkų vidurkis. Kaip vieną labiausiai paplitusių praktikų 32 proc.

Planas Nemuną prikelti naujam gyvenimui ir paversti vandens autostrada gali kainuoti apie 30 milijonų eurų. Tiek Susisiekimo ministerija skiria upių tėvo gilinimo ir platinimo darbams. Verslininkai trina rankomis – kasmet vandeniu galėtų plukdyti šimtus tūkstančių tonų grūdų, gelžbetonio ar kitų statybinių medžiagų. O prie Nemuno vingių gyvenantys tautiečiai pirmiausia lauktų pramogų –  pasiplaukiojimų laivais vaizdingomis vietovėmis, kavinių, viešbučių pakrantėse.

Tikra aukso gysla – dvaro ant ežero kranto statybos ir dar ne už savo, o už europinius pinigus. Aiškėja schema, kaip dešimtys Lietuvos verslininkų, pažeisdami taisykles, pasisavino šimtus tūkstančių eurų Europos paramos, skirtos kaimo turizmui. Didžiulius namus už šimtus tūkstančių svetimų eurų verslininkai statėsi sau, o ne poilsio kaimo sodyboje ieškantiems turistams, tačiau tai apmokėjo Europa.

Limfomą besigydantis Saulius Skvernelis abejoja, ar kitąmet vyriausybei baigus kadenciją, tęs politinę karjerą. Kartu premjeras „pramušusiais dugną” vadina apžvalgininkus, aiškinančius, kad jis neturėtų eiti pareigų, nes kovoja su limfoma ir dėl to kai kurias dienas nepasirodo darbe. Tuo metu stambieji verslininkai didina premjerui spaudimą ir grasina artėjant rinkimams neremti valdančiųjų ir nutraukti vyriausybės reformų susitarimą.

Ko tik verslininkai nesiima, norėdami privilioti daugiau klientų – pavyzdžiui, yra kavinė, kurioje slampinėja ir su klientais žaidžia visame pasaulyje itin saugomos pandos. Tiesa, ne viskas taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Neįprasta povyza, ilgos uodegos… Dar labiau įsižiūrėjus tampa visiškai akivaizdu, kad tai tik pandomis prisidengę šunys slampinėja ir su klientais pramogauja Kinijos pietvakariuose esančioje kavinėje. „Tai mūsų nacionalinis turtas – panda.

Paplūdimio kavinėms sužibo išlikimo viltys. Premjero Sauliaus Skvernelio vyriausybė siūlo atšaukti Seimo priimtus naujus draudimus prekiauti alkoholiu lauko kavinėse. Ne įstatymai, o pačios savivaldybės, anot premjero, turi nustatinėti, kur lauke alkoholis bus pardavinėjamas, o kur – ne. Taigi tiek paplūdimiuose, tiek parkuose ir miestų centruose, alkoholio prekyba kitais metais gali būti pratęsta.