verslininkai

Panevėžio miškų urėdijos medelyno vadovas jau kelios savaitės intensyviai ieško skubios darbo jėgos. Maždaug po mėnesio čia prasidės didieji medelių rūšiavimo darbai. Pirmiausia visus sodinukus reiks iškasti, surūšiuoti ir sandėliuoti kitų metų pavasario sodinimui. Darbai tęsis maždaug 2 mėnesius. Tokiam sezoniniam darbui reikia apie 40 žmonių. Tačiau nesėkmingos galinčių dirbti paieškos medelyno vadovą varo į neviltį.

„Štai jau metai, kaip aš gyvenu uždaroje erdvėje. Kuri yra apribota moraline, geografine ir ideologine prasme… Štai jau metai, kaip aš Donecke. Iki tol aš čia gyvenau ilgus dešimtmečius. Tačiau anksčiau tai buvo visai kitas miestas – šviesus, švelnus, pilnas perspektyvų man ir mano šeimai. Tas Doneckas tarytum išvyko, liko šis…“, – savo potyrius karo epicentre atsidūrusiame Donecke pasakoja jo gyventoja Natalija Nečajeva. Ir aš bandžiau išvykti. Praėjusią vasarą.

Turbūt dažnas šiandien ryte atsikėlęs pagalvojo: „O pagaliau penktadienis!“ ir pasvarstė, ką nuveiki šį ilgąjį savaitgalį. Pagrindinis mintyse iškylantis sprendimas – keliauti į gamtą, prie ežerų ar jūros. Tad vilniečių pamėgtuose Žaliuosiuose ežeruose verslu užsiimantys jau ruošiasi poilsiautojų antplūdžiui.

Tarptautiniu mastu mažai žinomoms Lietuvos įmonėms užsienio rinkose lengviau konkuruoti susibūrus į klasterius. Naujos galimybės didinti darbo našumą, kartu kurti bendrus produktus ar paslaugas, lengvesnis rinkodaros ir pardavimų organizavimas vis daugiau verslininkų skatina domėtis klasterių veikla ir jų teikiamomis galimybėmis. Pastaruosius keletą metų klasterizacija įgauna vis didesnį pagreitį.

 Po Europos Sąjungos sankcijų Rusijai įvedimo prekių judėjimas per Lietuvos sieną sumažėjo. Pasigirsta nuomonių, jog dėl to sumenko ir į mūsų šalį nelegaliai įvežamos produkcijos apimtys. Tačiau pasienio regionuose esančių seniūnijų vadovų teigimu, džiūgauti dar anksti. Kontrabanda – tarsi devyngalvis slibinas, kaskart atgyjantis vis naujais pavidalais. Pasienio rajonų skaudulys „Esame pasienyje, tad natūralu, kad pastebime iš kaimyninės šalies nelegaliai atgabentų akcizinių prekių.

 Viešojoje erdvėje vis pasirodo informacijos esą kontrabandos mąstai mažėja, nes gyventojai tampa labiau nepakantūs kontrabandai ir dažniau apie tai informuoja atitinkamas tarnybas. Tuo tarpu policija tapo atviresnė visuomenės pranešimams. Štai per beveik dvejus metus uždaryta apie 400 nelegalios prekybos vietų. Ar dėl to vertėtų džiaugtis? Viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ vadovo Kęstučio Kupšio manymu, išvadas daryti dar anksti.

Šeštadienį Palangoje prasideda visą savaitgalį vyksianti Stintų šventė. Organizatoriai sako, kad kurortas pasiruošęs priimti gausius svečius. Jiems žada pristatyti ne tik Žemaitijos krašto kultūrinį bei kulinarinį paveldą, bet ir naujovių. Palangos verslininkai ir žvejai pasirūpino, kad dvyliktą kartą rengiamoje Stintų šventėje, žuvies nepristigtų. Basanavičiaus gatvėje prekiautojai siūlys paskanauti šviežių, rūkytų, vytintų, keptų ar kitaip pagamintų stintų ir, žinoma, gardžios žuvienės.

Verslininkai, kalbėdami apie euro įvedimo įtaką jų įmonių veiklai, dažniausiai sako, kad bendroji Europos valiuta atnešė daugiau teigiamų pokyčių nei neigiamų. Be to, prekybininkai ir paslaugų teikėjai sutartinai pabrėžia, kad euro įvedimas nepakeitė jų prekių bei paslaugų kainų, nes tam įtakos turėjo kiti veiksniai, pavyzdžiui, pakitusi žaliavų kaina.

 Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Vyriausybės rūmuose dalyvavo Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų konkurso „Lietuvos eksporto prizas 2014“ laureatų apdovanojimų ceremonijoje. Premjeras verslininkus sveikino sėkmingai įveikus geopolitinių sukrėtimų kupinus praėjusius metus ir palinkėjo sėkmės šiemet. „Eksportas – tai barometras, rodantis šalies ekonomikos ir verslo gyvybingumą.

Kasmet kelionės lėktuvais vis populiarėja. Tai puikiai įrodo Tarptautinio Vilniaus oro uosto statistika: 2014 metais keleivių srautas išaugo maždaug 10 procentų. Pasak kelionių organizatorių, didžiąją dalį keleivių skaičiaus sugeneruoja verslo plėtra užsienio šalyse. Remiantis Vilniaus oro uosto duomenimis, praėjusiais metais pagrindinių krypčių penketukas nelabai skiriasi nuo 2013 metų: Frankfurtas, Londonas, Ryga, Kopenhaga, Milanas ir kt.

2015 metų pirmosiomis savaitėmis – sausio 1–15 dienomis – dar bus galima atsiskaityti ir litais, ir eurais, o grąžą iš prekybininkų ir paslaugų teikėjų gausime eurais. Tačiau bus taikomos kelios išimtys, kurios leis grąžą atiduoti ne tik eurais, bet ir litais. Šios išimtys svarbios labiau smulkiesiems verslininkams, kurie gali neturėti tiek grynųjų eurais, kiek jiems gali prireikti atiduodant grąžą.

 Nuo rugpjūčio, kai Vyriausybėje buvo pasirašytas Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumas, vis daugiau prekybininkų ir paslaugų teikėjų oficialiai pasižada kainas perskaičiuoti sąžiningai. Šiuo metu daugiau nei 4 271 Lietuvos ūkio subjektas, kuriems priklauso 12 354 prekybos ir paslaugų teikimo vietos, viešai įsipareigojo vykdyti šį pažadą.

 Viso gero litui ir labas eurui lietuviai tars jau mažiau nei po mėnesio. Vyriausybės, savivaldybių ir verslo atstovai sukirtę rankomis pasižadėjo nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu branginti prekes ir paslaugas. Vis dėlto ir patys verslininkai, ir ekonomikos ekspertai pripažįsta, kad memorandume sudėti saugikliai – nerealistiški.   Sulaužė susitarimą Viso gero litui ir labas eurui lietuviai tars jau mažiau nei po mėnesio.

Giedrė Baltrušytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šaliai rengiantis pereiti nuo lito prie euro, pasigirsta nuogąstavimų, kad apvalindami kainas, verslininkai jas kilstelės į aukštesnę pusę.

Arnas Mazėtis, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Apsaugos ir seifų gamybos įmonės skambina pavojaus varpais – esą verslininkai nesiima net minimalių saugumo priemonių, kad, keičiantis valiutai, išvengtų vagysčių. Smulkiųjų verslininkų teigimu, saugomasi pakankamai ir papildomai išlaidauti nėra reikalo. Ekspertai sako – verslininkai lūkuriuoja, nes turi tam priežasčių. Iš automobilių detalėmis prekiaujančios parduotuvės penktadienio rytą inkasatoriai išvežė nedidelę sumą.

Ketvirtadienį, lapkričio 20 d., jau dešimtus metus iš eilės Ūkio ministerija geriausiems šalies verslininkams įteikė apdovanojimus „Už nuopelnus verslui“. Apdovanojimus už sėkmingas investicijas, eksporto plėtrą, įdiegtas inovacijas, verslumą ir pasiektus rezultatus prisidedant prie šalies ekonomikos augimo įmonėms nugalėtojoms įteikė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, ūkio ministras Evaldas Gustas, žymūs verslo atstovai ir visuomenės veikėjai.

 Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje uostamiesčio verslininkas G. L. kartu su krepšinio sporto klubo pirmininku V. V. teisiami už daugiau nei 300 tūkstančių litų paramos, gautos krepšiniui remti, pasisavinimą. Teisiamiems asmenims taip pat inkriminuojamas sukčiavimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas ir neteisėta juridinio asmens veikla.

Žinių radijas Seimo ir pasaulio lietuvių bendruomenės komisija ragina užsienyje gyvenančius lietuvius skleisti žinią apie kokybiškus lietuviškus produktus ir tokiu būdu padėti atverti naujas rinkas nuo Rusijos embargo nukentėjusiems verslininkams. Taip, pristatydamas savaitę posėdžiavusios komisijos darbo rezultatus, teigė pirmininko pavaduotojas Domas Petrulis. „Mes kaip valstybė negalime sau leisti paprasčiausiai nuleisti akis ir priversti žmones bankrutuoti, bet ieškoti naujų rinkų.

Pastaruoju metu, kalbant apie artėjantį euro įvedimą, daug dėmesio skiriama sąžiningam kainų perskaičiavimui. Prekybininkai ir paslaugų teikėjai kviečiami prisijungti prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo.

Jau įpratome parduotuvėse matyti kainas skirtingomis valiutomis – litais ir eurais. Taip esame pratinami prie prekių ir paslaugų kainų mums nauja valiuta, tačiau ar prekybininkai visada tinkamai tas kainas surašo? O gal yra buvę, kad supainiojote kainą ir manėte, jog suma nurodyta litais, bet prie kasos buvote paprašyti sumokėti daugiau nei tris kartus didesnę sumą? Vilnietė Aldona Kazlauskienė pasakoja, kad jai susigaudyti su kainų etiketėmis gana sudėtinga.

Žinių radijas Vyriausybei svarstant kitų metų valstybės biudžetą, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas „Žinių radijui“ sakė, kad kitąmet sočiau gyvens tie verslininkai, kurie susiras naujų rinkų savo produkcijai, tuo metu pensininkams ir kai kuriems kitoms socialinėms grupėms liberalas nieko gera nežada: „Tas, kas bus verslesnis, susiras rinkas, kam parduoti. Jei produkcija pakankamai pelninga, tas ir gyvens geriau.

Spalio 2 d. vienintelėje Lietuvoje specialioje automobilių bei motociklų žiedinių lenktynių trasoje – Kačerginės „Nemuno žiede“ – susiburs verslo atstovai ne tik netradiciškai praleisti laisvalaikį varžantis bei tobulinant vairavimo įgūdžius, bet ir keisis įžvalgomis lyderystės tema, teigiama pranešime spaudai. „Lyderio taurė 2014“ – pirmasis, išskirtinis ir analogų neturintis sporto renginys, skirtas tik verslo sektoriui – aukščiausio lygio vadovams.

Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Likus mažiau nei ketvirčiui iki euro įvedimo, apskaičiuotas Lietuvos pasirengimo naujajai valiutai indeksas sparčiai ūgtelėjo – didėja ir gyventojų, ir verslo susidomėjimas ir informuotumas. Tiesa, verslininkai sulaukė ir perspėjimo nuo planų pereiti prie darbų, nes, jei tikrąjį pasiruošimą įmonės pradės tik paskutinį metų ketvirtį, rizikuos susidurti ir su nepatogumais, ir su didesnėmis sąnaudomis.

Žinių radijas Ekonomistas Raimondas Kuodis, vertindamas valdančiųjų sprendimą didinti minimalią mėnesio algą (MMA) 35 litais nuo spalio, „Žinių radijui“ sakė, kad didinant algas visos Lietuvos ekonominė padėtis gerėtų. „Kuo daugiau verslininkai moka darbuotojams, tuo didesnė paklausa, kuo didesnė paklausa, tuo didesnė masto ekonomija, kuo didesnė masto ekonomija, tuo kaip tik kainos linkusios mažėti. Reikia kompleksiškai žiūrėti makro lygmenyje“, - laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo R. Kuodis.

 68 proc. smulkių ir vidutinių Lietuvos įmonių ketina prisijungti prie Geros verslo praktikos įvedant eurą memorandumo ir dalyvauti sąžiningų kainų perskaičiavimo iniciatyvoje. Tokius ketinimus verslininkai išreiškė smulkių ir vidutinių įmonių tyrimo metu, kurį liepos–rugpjūčio mėn.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį viešėdama Jurbarke, sakė, kad valstybė dėl Rusijos įvestų apribojimų padės šalies ūkininkams ir perdirbėjams, tačiau šalies vadovė tikisi verslininkų pastangų pereinant į stabilias ir patikimas rinkas. Prezidentės spaudos tarnyba pranešė, kad D.Grybauskaitė Rusijos įvestų importo apribojimų poveikį aptarė su Jurbarko regiono ūkininkais bei maisto produktų gamintojais.

Inga Smalskienė Prikurta daugybė vartotojų teises ginančių valstybinių institucijų, jų išlaikymas mokesčių mokėtojams daug kainuoja, tačiau vartotojų interesai ginami prastai. Taip teigia Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos (LNVF) prezidentė Alvita Armanavičienė. A. Armanavičienė kritikuoja valdžios ketinimus atkurti per sunkmetį panaikintus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) skyrius apskrityse.

Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Po Vladimiro Putino atsako į Vakarų sankcijas, tapo aišku – diržus teks veržtis lietuviškos mėsos ir pieno produktų gamintojams, transporto įmonėms, kurios praras dalį pelno.

 Septintoji Kuršių marių regatos diena – penktadienis, ko gero, yra pati linksmiausia visiems, kurie paprastai stebi regatą nuo kranto. Sportinių varžybų šią dieną nėra, tačiau vyksta gausybė buriavimo renginių. Į Kuršių marias pasigalinėti su vėju išplaukė beveik 100 žmonių – žurnalistų, regatos rėmėjų ir jų svečių, o kapitonai savo sugebėjimus rodė plaukdami nedideliais „Optimist“ klasės laiveliais. „Šią dieną skiriame buriavimo populiarinimui.

Margarita Pūdžiuvienė Jei Tauragės mažų parduotuvių savininkai prekybos centrų atsiradimą mieste išgyveno skausmingai, tai skaudviliškiai verslininkai vieno iš prekybos centrų „atėjimo“ į miestelį, matyt, beveik nepajuto. Net priešingai – greta veikiančios parduotuvės savininkė sakė, jog prieš keletą metų šalia atidarius „Maximą“ sulaukė daugiau pirkėjų. O neseniai vos už keliolikos metrų nuo jos parduotuvės atsidarė dar viena maisto prekių parduotuvė.

Žinių radijas Lietuvos studentai sukūrė unikalią mechatroninę klimato valdymo ir energijos sąnaudų kontrolės sistemą, kurią ėmė taikyti ir verslas. VGTU profesorius Vytautas Bučinskas sakė, kad mechatroninės sistemos nuolat mus supa buityje. „Mūsų buitis apkrauta mechatroninių įrenginių. Jeigu turime spausdintuvą – tai jis yra tipinė mechatroninė sistema. Tos sistemos mus supa, nuo jų pabėgti negalime.

Žinių radijas Druskininkų savivaldybės taryba ketina artimiausiu metu priimti sprendimą, kuriuo vietinė rinkliava už nakvynės teikimo paslaugas, vadinamasis „pagalvės mokestis“, išaugs beveik 73 procentais. Mokestį planuojama pakelti nuo 2 litų iki 1 euro. Druskininkų meras Ričardas Malinauskas atmeta kaltinimus, esą tokiu būdu nepaisoma Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo.

Š. m. birželio 17 d. ūkio ministras Evaldas Gustas ir viceministras Marius Skarupskas lankėsi Utenoje, kur vietos verslininkams atsakė į rūpimus klausimus, pristatė naujojo Europos Sąjungos (ES) periodo 2014–2020 m. paramos priemones, taip pat aptarė svarbiausius euro įvedimo Lietuvoje klausimus ir kvietė Utenos apskrities verslininkus pasirašyti Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą.

Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Viltis su naujos atominės elektrinės statyba sieję Visagino verslininkai sako nusivylę – miestas tuštėja, užsakymų trūksta, o savivaldybės paramos kurti smulkųjį verslą nepakanka. Viešbučio savininko viltys nepasiteisino: nei turistų, nei naujos atominės elektrinės statybininkų – viešbutis po rekonstrukcijos tuščias. Per 20 mln.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Europos Sąjungai (ES) Rusijos agresijos akivaizdoje trūksta kalbėjimo vienu balsu, problemiškas yra ir lėšų paskirstymas, pastebi Šakių miesto verslininkai. Šakiečių teigimu, Lietuvos politikai nesugeba veiksmingai išnaudoti Europos Parlamento (EP) nario mandato. „Aš buvau iš tų optimistų, kurie manė, kad Rusija gali tapti normalia valstybe. Tačiau šių dienų įvykių akivaizdoje tenka suprasti, kad taip nėra ir nebus.

Gražvyda Grigaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vienam reklaminiam suvenyrui Lietuvos verslininkai išleidžia iki 10 litų, verslo dovanai – apie 50 litų, apžvelgdama verslo dovanų rinką sako bendrovės „RePresent“ vadovė Auksė Salemonaitė. „Tačiau įmonės, kurioms reikia tikrai gerų dovanų, kurios vertina kokybę, skiria ir šimtą, ir kelis, net tūkstantį litų dovanai“, – teigia ji. Pasak A. Salemonaitės, atsigaunant ekonomikai, dovanoms ir suvenyrams įmonės skiria vis daugiau lėšų.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnybą, LRT.lt Atsigaunant šalies ekonomikai į plėtrą vis drąsiau investuojantys mažesnių rajonų verslininkai susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Įmonių savininkai neslepia – kartais specialistus tenka vilioti ir iš kitų rajonų. Įmonė Plungės rajone, gaminanti medinius namus, įsikūrė prieš 11 metų. Namai gaminami daugiausiai Skandinavijos rinkai. Pernai į naujus įrenginius įmonė investavo apie 2 mln.

Kai verslininkai ima virkauti, kad matai jiems politikai trukdo verslauti su totalitarine valstybe ir visa Lietuva turėtų patylėti, idant verslininkas Dešrigalis geriau gyventų – mes turėtume atgręžti paprastą klausimą ponui Dešrigaliui: kur jūs dabar būtumėte, jei nebūtų buvę Sąjūdžio? Jei kažkas nebūtų aukojęs gyvybių? Ir visi būtų galvoję tik apie save? Šie klausimai skirti ne konkrečiam žmogui – dabar Lietuvoje pilna verslininkų Dešrigalių, kuriems jau nieko nereiškia nei žmonių gyvybės, ku...

LRT televizijos laida „Ekonomikos forumas“, LRT.lt Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis teigia, kad šalies verslininkai kol kas nesusiduria su jokiomis eksporto problemomis į Rusiją – transporto bei krovinių srautai esą juda ritmingai. Praėjusią savaitę Premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad vis atsiranda įvairių eksporto trikdžių. R. Dargio teigimu, kol kas situacija tokia, kokia buvo ir prieš 3-4 mėnesius.

Vakarų taikomos sankcijos Rusijai, dėl pastarosios Krymo aneksijos jau turi poveikį Rytų agresorei. Ir sankcijų poveikis ilgainiui tik stiprės, įsitikinęs cnbc.com. Pirmosios Vakarų paskelbtos sankcijos buvo skirtos 21 Rusijos piliečiui, jos buvo kritikuojamos dėl silpnumo. Vis dėlto antrasis sankcijų paketas atrodo daug griežtesnis. Mokėjimų kortelių bendrovės „Visa” ir „MasterCard“ nustojo teikti paslaugas dviems Rusijos bankams – „Rossiya“ ir SMP.

„Nėra daugiau apie ką ir šnekėti. Viską, ką norėjau, jau pasakiau. Tegul pats apie save pagalvoja, tegul mane vadina kaip tik nori. Man vienodai“, - taip sureagavo verslininkas Vilius Kaikaris į pirmadienį išsakyta konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus kritiką. Politikas pažėrė kritikos dėl prieš kelias dienas V. Kaikario raginimo iškelti baltą vėliavą prieš bet kokią Rusijos agresiją.

Savaitgalį SEB arenoje praūžė tradicinis BMW VIP teniso turnyras. Šiemet šis turnyras išsiskyrė rekordiniu dalyvių skaičiumi. Dėl garbingų turnyro trofėjų kovėsi 82 žaidėjai. Pagal pajėgumą žaidėjai buvo suskirstyti į keturias grupes. Po 9 val. trukusio turnyro buvo išaiškinti visų grupių nugalėtojai. „Iššūkio“ taurės mačuose varžėsi dalyviai, žaidžiantys tenisą iki 5 metų, teigiama pranešime spaudai.

Šiandien Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) prasideda keletą mėnesių truksiančios „Karjeros dienos‘14“. Šūkiu „Ateik ir susitik!” studentai kviečiami mokytis ne tik iš daug pasiekusių ir kompanijoms vadovaujančių verslininkų, bet ir iš charizmatiškų bei drąsių pramogų pasaulio žvaigždžių – Radistų, Tado Vidmanto, Gedimino Jauniaus ir kitų.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Susirūpinti savo karjera verslininkai ragina dar mokykloje, o baigus universitetą patariama mokėti bent dvi užsienio kalbas, gebėti greitai mokytis ir pritapti. Karjeros specialistai sako, lietuviai jau supranta, kad mokytis reikia visą gyvenimą, juolab kad daugumos ateities profesijų dar nežinome. Karjeros dienose Kauno technologijos universitete studentus daryti karjerą Lietuvoje ragino per šimtą valstybinių ir verslo įmonių.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos įkalinimo įstaigose dirba mažiau kaip trečdalis nuteistųjų, kai kitose Europos šalyse – kelis kartus daugiau. Visa bėda – dešimtmečiais neatnaujinta gamybinė įranga, tad įdarbinti daugiau nuteistųjų tiesiog nėra kur. Verslininkai sako, kad, trūkstant darbuotojų, veiklos kaliniams jie turėtų.

Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Jei Seimas pavasario sesijoje pritartų naftos ir dujų gavybos apmokestinimo tvarkos pakeitimams, jau šiemet būtų galima skelbti naują skalūnų dujų žvalgybos konkursą, sako aplinkos ministras. Mokesčiai tradiciniams angliavandeniliams, planuojama, augtų keletu procentų, tačiau verslininkai skeptiškai vertina tokius užmojus. Esą naftos gavyba kasmet mažėja, o ir dabartinių mokesčių surenkama mažiau nei planuojama.

Antradienį Alytaus miesto savivaldybėje apsilankę verslininkai iš Izraelio domėjosi investicijų galimybėmis savivaldybės valdomame miesto pramonės parke. Svečius iš Izraelio priėmė Alytaus miesto savivaldybės meras Jurgis Krasnickas. Susitikimo metu svečiams pristatytas Alytaus pramonės parkas, investavimo jame galimybės bei įvairios lengvatos, kurias savivaldybė galėtų taikyti parke vystomam vesrslui.

Inga Kontrimavičiūtė Besitrankančiais velniais kadaise garsėjęs Ramygalos g. malūnas rekonstruojamas, tačiau jį prieš porą metų įsigiję verslininkai neslepia, kad senąjį Panevėžį menantis pastatas nors ir bus gražus, tačiau taip ir liks tik vaiduoklis. Malūną atgaivinti norintys verslininkai dėl biurokratinių kliūčių mina ir teismų, ir valstybinių institucijų slenksčius.

Verslininkas Artūras Karosas, savo idėjas bandęs plėtoti Lietuvoje, o vėliau realizavęs jas užsienyje, ragina jaunus startuolius gerai susipažinti su rinka, kurioje norima verslauti, ir tik tada žengti pirmuosius žingsnius.  Lietuvoje iš 200 startuolių įkūrėjų praėjusių metų gruodžio mėn. pirmą kartą buvo išrinkti ir apdovanoti geriausieji. Knygos suasmeninimo startuolis „Zoombook“ pelnė išradingiausio startuolio nuo 40-ies metų titulą.