verslininkai

Seimas iki 2015 metų nuo "Sodros" įmokų atleido individualių įmonių savininkus, mažųjų ir ūkinių bendrijų narius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė Asta Aranauskienė Ekonomikos komiteto posėdyje anksčiau yra teigusi neturinti statistikos, kiek mažosiose bendrijose dirba socialiai apdraustų žmonių ir kiek nemoka "Sodros" įmokų. Pasak jos, dabar jose dirba apie 3 tūkst. žmonių.

Kam išvykus palikti namų raktus? Klaipėdietė verslininkė Kristina Martinkienė, pastebėjusi, kad jos bičiuliai vis dažniau susiduria su šia problema, nusprendė įkurti įmonę, užsiimančia namų, nuomininkų priežiūra išvykus.   Pasak MB „Saugaus turto agentūros“ direktorės Kristinos Martinkienės, lietuviai neskuba naudotis būsto priežiūros paslaugomis. Pašnekovės teigimu, tai lemia ne tik nežinojimas, kad yra tokios galimybės, bet ir nenoras mokėti pinigus svetimiems asmenims.

Zigmantas Vaitkus Gruodžio 5-ąją, Vilniuje, šalies verslininkai jau devintą kartą iš eilės rinkosi į Verslo dienos renginį, kurio metu Ūkio ministerija iškilmingai apdovanojo labiausiai šalies verslui ir ūkio plėtrai nusipelniusias įmones.  Apdovanojimų ceremonijoje buvo pasirašytas Ūkio ministerijos ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos memorandumas, kuriuo susitarta bendradarbiauti skatinant verslumą ir smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą.

Verslininkai įmonių finansinę situaciją vis dar yra linkę susieti su išorės veiksniais, tačiau daugėja tokių, kurie pirmiausia priežasčių ieško įmonės vidaus procesuose bei sprendimuose. Per metus reikšmingai – nuo 9,9 proc. iki 17,9 proc. – daugėjo verslininkų, apyvartos kapitalą siejančių su gebėjimu planuoti ir jį kryptingai valdyti. Nors didžiausią reikšmę teikiančių Lietuvos ekonomikos situacijai išliko daugiausiai, taip manančių mažėjo nuo 52,4 proc. iki 44,8 procento.

Šiandien Raudondvario dvare pagerbti verslininkai, 2013 metais svariausiai prisidėję kuriant Kauno rajono gerovę. Meras Valerijus Makūnas skulptoriaus Marijaus Petrausko ir architektės Violetos Beigienės iš metalo ir akmens sukurtas skulptūrines kompozicijas ir padėkos raštus įteikė šešių įmonių vadovams. Už didžiausią indėlį į Kauno rajono biudžetą apdovanotas Kumpių kaime įsikūrusios transporto įmonės „Baltic Transline“ generalinis direktorius Mindaugas Veselis.

Per tris šių metų ketvirčius pradedantiesiems verslininkams suteikta 10,8 mln. litų paskolų iš Verslo skatinimo fondo (VSF) – 27 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai (8,5 mln. litų). Skelbia VSF paskolų išdavimą koordinuojanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU). Verslo naujokų kreditavimą dar labiau suaktyvinti turėtų atsivėrusi nauja galimybė kompensuoti dalį darbuotojų darbo užmokesčio VSF lėšomis.

Gediminas Stanišauskas Smulkieji verslininkai ir ūkininkai kategoriškai nepritaria Finansų ministerijos pasiūlytam atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimui. Vyriausybė jau paskelbė, kaip ir kokiu būdu nuo 2014 m. sausio 1 d. sieks apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Šios tvarkos nesilaikantiems bus skiriamos iki 5 tūkst. Lt baudos. Naujai tvarkai priešinasi ir žemdirbiai, ir smulkieji verslininkai, Vyriausybės iniciatyvose įžvelgiantys tik bankininkų interesus.

„Apple“ vis praleisdavo pro akis savo pagrindinius pirkėjus – verslą. Šios telefonus savo darbuotojams ir IT specialistams perka tuntais dėl to, kad šiuos produktus lengva apsaugoti ir naudoti. Birželį pristatyta naujoji operacinė sistema iOS7 dar buvo neaiški iki ketvirtadienio, kai kartu su naujais „iPhone“ modeliais buvo suteikta daugiau informacijos apie programinę platformą. Portalas „Business Insider“ išskiria jos privalumus, kurie turėtų pasitarnauti verslininkams.

Vilnius, 2013 m. rugsėjo 9 d. — Verslo reikalais keliaujantys europiečiai yra tie, kuriems neišvengiamai tenka dirbti tiesiog kelyje: „čia ir dabar“. Nauja HP apklausa parodė, kad net 93 proc. keliaujančių verslininkų galutinai pasiruošia susitikimams kelionės metu. Apklausus nuolat verslo reikalais keliaujančius darbuotojus1 iš devynių Europos šalių paaiškėjo, kad 54 proc. jų bent pusę kelionės laiko praleidžia tvarkydami darbo reikalus. Daugiausiai dirbančių „čia ir dabar“ (67 proc.

Irma Janauskaitė, Marija Gabrienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Nors naujausi pakeitimai nurodo, kad antspaudas privačioms įmonėms jau tikrai neprivalomas, verslininkai mano, kad labai greitai iš įmonių jis neišnyks. Ramūs ir antspaudų gamintojai, anot kurių, šis dokumentų patvirtinimo įrankis Lietuvoje tebėra svarbus psichologiškai, nes įvaizdžiui suteikia solidumo. Įmonėje „Mylida“ kasdien pagaminama apie 60–70 antspaudų.

Simona PUŽAITĖ Šiaulių prekybos ir laisvalaikio centras „Tilžė“ nuo pat įsikūrimo pradžios ieško būdų, kaip kovoti su paukščių atakomis. Ant stogo pasišildyti besirenkantys sparnuočiai dergia, mėto plunksnas, gadina techniką. Būdų, kaip gintis nuo paukščių, ieško ir Karinių oro pajėgų aviacijos bazė. Papildomos išlaidos Į redakciją paskambinęs „Šiaulių krašto“ skaitytojas stebėjosi vaizdu prie prekybos centro: „Gal į ventiliatorius pakliūva paukščiai? Toks triukšmas, cypimas, aplink plunksnos.

Vis daugiau tautiečių išmėgina apsipirkimą elektroninėje erdvėje, tik toli gražu ne visiems tokia pirkimo forma tampa priimtina – ir tam yra priežasčių. Elektroninė prekyba pamažu atsikrato stereotipų, tačiau ne taip paprasta lietuvius priversti atsikratyti giliai šaknis suleidusių baimių: būti apgautiems, gauti nekokybišką gaminį ar visai ne tai, ką užsakė.

Pradedantieji verslininkai, kurie pasinaudojo ar dar pasinaudos palankiu Verslumo skatinimo fondo kreditu verslui plėtoti ar įkurti, jau gali kreiptis dėl papildomos paramos. Jų darbuotojams bus iš dalies kompensuojamos darbo užmokesčio išlaidos. „Ši Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva įgyvendinama priemonė sudarys palankesnes sąlygas jaunam verslui įsitvirtinti rinkoje ir saugiai įsibėgėti.

Vilmantė Lokcikaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šiaurės ir Pietų Korėja susitarė vėl atnaujinti veiklą Kesongo pramonės komplekse. Šalių bendradarbiavimas nutrūko balandžio mėnesį Pchenjanui pradėjus branduolinius bandymus. Kesongo parkas, tai Šiaurės Korėjoje esanti teritorijoje, kurioje pietų korėjiečiams leista vystyti verslą. [parke veikė daugiau nei šimtas gamyklų, kuriose dirbo 50 tūkst. Šiaurės Korėjos darbininkų.

Daiva Savickienė Statistika rodo, kad šalyje mažėja didiesiems tinklams nepriklausančių įvairaus profilio mažesnių parduotuvių, vaistinių, o jų vietą užkariauja prekybos tinklai. Jau ne vienerius metus aštriai konkuruojantys verslininkai mano, kad sunkumų kelia ir gerokai sumažėjęs žmonių skaičius. Kokia ateitis laukia smulkiųjų verslininkų, domėjosi Daiva Savickienė.

Jaunimo užimtumo programos ir padidintas dėmesys jaunų žmonių įdarbinimui nemažą būrį vyresnių paliko tiesiog ant ledo. Pirmosiose dviejose šio straipsnio dalyse rašėme, kad 50-mečių bedarbių nuomone darbdaviams jie jau seniai neįdomūs – jie renkasi jaunus, net jei pastariesiems gerokai trūksta patirties. Visa paslaptis – jaunuolių iki 29-erių metų įdarbinimas subsidijuojamas, o juos dirbti priėmusiems darbdaviams siūlomos įvairios lengvatos. Didžiąja dalimi tai lemia ES politika.

Kitaip nei pasaulyje, kai šalies darbuotojai į bendrovių veiklą įtraukiami, suteikiant jiems galimybę įgyti akcijų, Lietuvoje tai dar yra reta skatinimo priemonė. Tiesa, tokiu principu kuriami dauguma pradedančiųjų verslų, tačiau iš esmės šalies verslo kultūroje tai yra daugiau išimtis nei taisyklė. Darbuotojų skatinimas akcijomis arba opcionais yra dažna motyvacijos priemonė Vakarų verslo kultūroje. Tokia praktika taikoma ne tik vadovams, bet ir kitiems bendrovių darbuotojams.

Klaivas Palmeris (Clive Palmer), milijardierius, kuris kėlė iš numirusiųjų dinozaurus Kas: anglies pramonės magnatas, kompanijos „Mineralogy“ savininkas Turtas: 0,9 mlrd. dolerių Pernai vasarą australietis anglies pramonės magnatas Klaivas Palmeris pareiškė apie savo ketinimus pastatyti Brisbeno apylinkėse tikrų tikriausią Juros periodo parką, apgyvendintą tiranozaurais, triceratopsais ir kitokiais išmirusių rūšių gyvūnais.

Verslininkai skirtingai vertina Seimo priimtas įstatymo pataisas, pagal kurias nuosavybės teise draudžiama valdyti daugiau kaip 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės, trečiadienį rašo „Verslo žinios“. „Teigiamas įstatymo dalykas, kad aiškiai išdėstyta, kas yra 500 ha žemės ir kas juos valdo. Įvardijami susiję asmenys. Gerai, kad dings ūkininkų ir valdininkų baimė dėl nacionalinio saugumo, teritorijų saugumo.

Nepaisant eilinės krizės, antroji praėjusio dešimtmečio pusė jauniems verslininkams suteikė nemažai galimybių augimui. „Forbes“ išskyrė 9 jaunus Rusijos verslininkus, kurie iki 33 metų sukūrė rimtą verslą ir tapo milijonieriais. Nepaisant eilinės krizės, antroji praėjusio dešimtmečio pusė jauniems verslininkams suteikė nemažai galimybių augimui. „Forbes“ išskyrė 9 jaunus Rusijos verslininkus, kurie iki 33 metų sukūrė rimtą verslą ir tapo milijonieriais.

Gegužės 28 dieną įvyko Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Absolventų ir bičiulių klubo valdybos ir prezidento rinkimai. Juo tapo LTL Kredito unijos valdybos pirmininkas Rimantas Busila, o į klubo valdybą išrinkti vienų didžiausių pramonės, transporto, statybų įmonių vadovai ir specialistai. Naujai išrinktas klubo prezidentas Rimantas Busila sakė, kad dalyvavimas tokioje veikloje visiems absolventams suteikia galimybę susigrąžinti studentiško gyvenimo akimirkas.

Verslo atstovai dirbę su valstybės agentūromis VšĮ „Versli Lietuva” ir „Investuok Lietuvoje” piktinasi Ūkio ministerijos (ŪM) sprendimu keisti jų vadovybę ir įvardija nerimą keliančius ženklus dėl naujosios vyriausybės formuojamos verslo aplinkos ir verslumo skatinimo politikos. Investicijos – nebėra prioritetas „Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė susitikime su žiniasklaida svarstė, jog pastarųjų dienų įvykiai rodo, kad galbūt keičiasi politika verslo atžvilgiu.

Kiekvieno verslo esmė – gera idėja. Kai kurios jų atrodo tokios paprastos, kad sunku suprasti, kaip apie jas niekas nepagalvojo anksčiau. Kitos yra tokios revoliucingos, kad sunkus suvokti, kaip kam nors jos sugebėjo šauti į galvą. Tačiau šios idėjos neateina tiesiog panorėjus.

Verslo įmonių vadovai ir smulkūs verslininkai dėl savo gyvybės jaučiasi kur kas saugiau nei kiti Lietuvos gyventojai. Jie turi daugiau stabilių pajamų ir gali pasirūpinti savo gyvybės ir šeimos apsauga. Tokias tendencijas parodė „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Vertinant visos Lietuvos gyventojų saugumo dėl savo gyvybės jausmą, paaiškėjo, kad dėl gyvybės žmonės jaučia kur kas mažiau nerimo nei dėl sveikatos, pinigų ar turimo turto. 59 proc.

Šis pavasaris įsimins ne tik tuo, kad balandžio pradžioje vis dar yra gausybė sniego, o per pilkus debesis neprasiskverbia saulės spinduliai. Veikiausiai 2013-ųjų pavasarį galima vadinti juoduoju ir dėl kitos priežasties – vienas po kito į viešumą plūsta pranešimai apie savižudybių atvejus. Ketvirtadienį spaudoje pasirodė žinia, kad savo namuose iš gyvenimo pasitraukė Kėdainių savivaldybės tarybos narys Viktoras Gaižauskas.

Šių metų kovo mėn. 21 d. Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) ir aviacijos personalo paieškos ir valdymo bendrovė „AviationCV.com“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Šios sutarties pagrindu abi ją pasirašiusios šalys įsipareigojo bendradarbiauti studentų praktikų organizavimo srityje, plėtoti tęstinį mokymąsi ir kvalifikacijos kėlimą aviacijos personalo įdarbinimo srityje bei įtraukti praktinių įgūdžių lavinimą į bendrą studijų procesą.

Noras matyti aiškesnę savojo miesto viziją, galimybė padiskutuoti, išsakyti problemas ir bendrai ieškoti jų sprendimo paskatino Garliavos verslininkus susiburti į klubą. Jau surengtas pirmasis naujojo klubo organizuotas susitikimas su rajono valdžios atstovais. Trylika tūkstančių gyventojų turinčioje Garliavoje ir jos apylinkėse (Kauno rajone) veikia apie 40 pramonės įmonių bei dar keliasdešimt mažesnių verslo subjektų.

Tarp neapdraustų “Ūkio banko indėlių” gausu Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos verslininkų, registravusių verslus lengvatinio apmokestinimo zonose (pvz. Kipre ar Belize), turto, informuoja TV3 „Savaitės komentarai“. Pasak TV3, nemažos dalies iš 800 stambiausių klientų lėktuvai leidosi Kauno tarptautiniame oro uoste ir atvykę verslininkai, tikėtina, bandė išsiaiškinti, kas nutiko jų pinigams.

Smulkios ir vidutinės įmonės norėtų pritraukti papildomo finansavimo, tačiau reta jo paieškai pasitelktų rizikos fondų investicijas. Taip yra todėl, kad informacijos apie juos verslininkams dar trūksta, atskleidžia Lietuvos rizikos kapitalo asociacijos (LRKA) atlikta apklausa.

 Amerikiečio koledžo tyrimas rodo, jog trys ketvirtadaliai visų verslininkų neturi sukūrę formalaus išėjimo į pensiją plano. JAV tai yra šokas. Kita vertus, Lietuvoje dar visai nėra susiformavusi kultūra, kurioje vyresnio amžiaus verslininkai galvotų apie atsistatydinimą ir tai, ką veiks atsistatydinus. Vyrauja tokia mąstysena: pasirūpink verslu šiandien, o verslas pasirūpins tavimi rytoj. Neprarask koncentracijos.

 Baltijos šalyse veikiančių švediškų įmonių atstovai mano, kad Baltijos valstybės yra tinkamas regionas verslo plėtrai. Estija įvertinta kaip siūlanti palankiausias sąlygas, atskleidžia Švedijos prekybos ir investicijų tarybos „Business Sweden“ atliktas tyrimas. „Baltijos šalys – geras regionas verslo plėtrai.

 Respublikos gatvės 7-ajame name – vadinamame bendrabučiu – pirmąjį aukštą seniai „okupavo“ verslininkai. Visos ten buvusios gyvenamosios patalpos yra virtusios komercinėmis. Kiekvienos jų savininkas įsirengė atskirą įėjimą, įsirengė savo komunikacijas. Tačiau praėjusių metų pabaigoje verslininkai, gavę paskutiniųjų dviejų mėnesių sąskaitas, švelniai tariant, žagtelėjo: namą administruojančio Tauragės butų ūkio įvardinta paslaugų suma šoktelėjo kone dvigubai.

Ekonomika.lt domisi, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: [email protected], (8 5) 203 1086. Kelios kepuraitės draugams, vėliau per pusšimtį marškinėlių, o praėjus 2 metams pagaliau pelnas ir planai „Labàdienà“ sakyti užsienio rinkoms – sako „Labàdienà“ sumanytojų duetas – grafikos dizaineriai Rapolas Vosylius ir Petras Navickas.

„Šiaurės rytų“ skaitytojus sudomino informacija, kuria Biržų savivaldybė pranešė, kad gruodžio 28 dieną rajono vadovai susitiko su iškiliausiais Biržų krašto verslininkais palydėti senųjų metų. Biržiečiams įdomu, kokius verslininkus Biržų valdžia laiko iškiliausiais. Kas vertas sėdėti prie vieno stalo su rajono vadovais ir kokiais kriterijais nustatomas vadinamasis iškilumas? Šį klausimą peradresavome mero patarėjui Eividui Šernui.

Algirdas Igorius, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuo šių metų padidinus minimalią mėnesio algą (MMA), individualią veiklą vykdantys smulkieji verslininkai kreipiasi į Vyriausybę, kad jiems būtų peržiūrėti mokesčių dydžiai. Mat jie susieti su minimalia mėnesio alga. Smulkieji verslininkai ir prekybininkai skundžiasi, kad didinat minimalią mėnesio algą, su jos dydžiu susieti dirbančiųjų su verslo liudijimais mokami sveikatos draudimo ir pajamų mokesčiai taip pat didėja.

Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos laida Saulės jėgainių plėtros bumą Atsinaujinančios energijos gamintojų asociacija vadina popieriniu. Anot jų, nors pernai atitinkamų leidimų prašė per 7 tūkst. įmonių ar pavienių asmenų, tačiau tai dar nereiškia, jog šie norai tikrai virs elektrinėmis.

Ugnė Galadauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Glaudesni Baltijos jūros regiono šalių verslininkų santykiai – tai kūrybinių dirbtuvių Stokholme tikslas. Jauni ir perspektyvūs verslininkai iš keturių šalių, tarp kurių ir lietuviai, sakė renginyje ne tik įgiję naujos patirties, pasisėmę idėjų, bet ir užmezgę reikalingų pažinčių, galbūt – radę ir verslo partnerių.

  Vyriausybei pritarus siūlymui nuo sausio 1 d. minimalią mėnesinę algą (MMA) didinti iki 1 tūkst. litų, Premjeras Algirdas Butkevičius tvirtina, kad šalyje vergavimo laikotarpis turi pasibaigti. „Žinote, Lietuvoje vergavimo laikotarpis turi pasibaigti. Žmonės nėra vergai, o kada jie gaus nors truputį didesnes pajamas, jas išleis vidaus vartojimui.

Į Kalėdų Senelio vaidmenį įsijautusio premjero A.Butkevičiaus juokeliai verčia už galvos susiimti ir verslininkus, ir ekonomikos ekspertus. Nuo sausio 1-osios didėsiantis minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) pradžiugins šimtus tūkstančių Lietuvos piliečių, bet taps papildomu galvos skausmu regionuose dirbantiems verslininkams. Regionų verslininkai šiurpsta Nuo sausio 1 d. MMA Lietuvoje bus jau 1 000 Lt.

 Kartais atrodo, jog ant stambiausių rizikos kapitalo fondų paradinių durų norima uždėti įrašą: „Vyresni kaip trisdešimties metų žmonės – neįleidžiami.“ Nesunku suprasti, kodėl. Investuotojai ieško revoliucinių iniciatyvų. Bilas Geitsas, Styvas Džobsas, Markas Zukerbergas ir kiti verslus įkūrė būdami 18–25 metų amžiaus.

Antradienio popietę Lietuvos verslo konfederacija (LVK) Seimo pirmininkui Vydui Gedvilui ketina įteikė pasiūlymų paketą, kaip sumažinus valstybės konkuravimą su verslu galima sukurti naujų darbo vietų ir papildyti valstybės biudžetą. Šiam memorandumui „Dėl valstybės ir verslo santykių“ pritarė LVK inicijuotos tarptautinės konferencijos „Valstybė ir verslas: konkurentai ar partneriai?” dalyviai – įvairių Lietuvos ūkio šakų atstovai.

Grafinas subrandinto konjako, vienetinis grafiko darbas, puošiantis sieną, ar rašiklis ir puodelis: patarlė įtikina – geriau maža dovanėlė, negu nuoširdžiai ačiū. Lietuvos verslininkai jau dairosi dovanų partneriams ir klientams, o jų pagalbininkai tikina: būtina pagalvoti, kokia dovana tinka. Išreikšti padėką, solidarumą ar pagarbą ypač dera tarpušvenčiu.

Šiau­liuo­se gruo­džio 7 die­ną at­si­da­ry­sian­čio Ka­lė­dų mies­te­lio vers­li­nin­kus nu­ma­to­ma at­leis­ti nuo rink­lia­vos už pre­ky­bos vie­tas. Taip ti­ki­ma­si pri­trauk­ti vers­lą į mies­te­lį, ku­ris tap­tų ka­lė­di­nių ren­gi­nių cent­ru.

Pakruojo rajone baigia išsekti vertingos uolienos – dolomito – atsargos, o pataisytas Miškų įstatymas neleidžia kasti po miškais. Verslininkai sako nebegalintys planuoti verslo. O jeigu uolienos pritrūktų, tektų stabdyti gamybą ir atleisti darbuotojus. Lietuvos auksu vadinamo dolomito daugiausiai randama Biržų ir Pakruojo rajonuose.

Šiandien neįvertiname daugelio dalykų kuriuos laikome savaime suprantamais. 8 valandų darbo savaitė, draudimas gamyklose išnaudoti vaikus, vergovės draudimas ar saugos diržų naudojimas atrodo natūralūs dalykai, kuriuos padiktavo sveikas protas. Vis dėlto dar visai neseniai darbdaviai iki pamėlynavimo bandė įtikinti, kad šie sprendimai sunaikins verslą.

Penktadienio vakarą į pasikeitusias Šiuolaikinio meno centro erdves pažymėti 20-ąjį bendrovės „Mineraliniai vandenys“ (MV) jubiliejų rinkosi didžiųjų Lietuvos bendrovių ir garsių užsienio gėrimų kompanijų savininkai bei atstovai. Kostiumuotus ir santūriam stiliui prijaučiančius ponus lydėjo elegantiškos viešnios. Dauguma vakaro viešnių rinkosi tamsesnių spalvų, lengvai kretančias dailaus silueto ilgas sukneles, o prie subtilių apdarų skoningai derino aksesuarus.

„Vieni vadovai būna autokratai, kiti demokratiški, o aš esu komandos žmogus, man aplinkui reikia vienminčių, kurie supranta, ką sakai, ir tiki tuo, ką mes darome“, – taip save ir požiūrį į vadovo darbą pristato „Lietuva Statoil“ generalinis direktorius Giedrius Bandzevičius.

Kauno statybos įmonių atstovai pabrėžia, kad viešuosiuose pirkimuose lemiamas kriterijus - mažiausia kaina - sudaro nevienodas konkurencines sąlygas. Įmonės, mokančios atlyginimus vokeliuose, įgauna pranašumą, prieš tas, kurios laikosi įstatymų. Vadovaujantis mažiausios kainos kriterijumi, sužlugdomi ištisi projektai.

Egipto pareigūnai iš nušalinto buvusio prezidento Hosnio Mubarako sąjungininkų konfiskavo daugiau nei 2 milijardus JAV dolerių, pranešė „RIA Novosti“, remdamasi laikraščiu „Al Ahram“. Pranešama, kad pinigai buvo konfiskuoti, nes jie buvo įgyti per neteisėtus politikų ir verslininkų sandorius. Grynuosius ir kitą turtą valstybei grąžinti turėjo H. Mubarako Nacionalinės demokratinės partijos nariai, buvę ministrų kabineto nariai ir verslininkai.