verslininkai

Krašto apsaugos ministerijoje šį penktadienį įvyks 12–ieji  Nacionaliniai Maldos pusryčiai tema  „Palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais“ (Mt 5,9), kuriuose dalyvaus Vyriausybės, Seimo nariai, krašto apsaugos sistemos vadovybė, dvasininkijos atstovai, užsienio šalių ambasadoriai, kt. „Įtampų pasaulyje ne mažėja, o daugėja, todėl manome, kad šiandien prasminga kalbėti apie taikdarystės misiją.

Viena seniausių Nepriklausomybę atgavusios mūsų šalies profesinių gildijų – Lietuvos autoverslininkų asociacija (LAA) – spalio 26-ąją vykusiame visuotiniame savo narių susirinkime priėmė sprendimą atverti duris dar trims šio verslo atstovams. LAA vienbalsiai pritarė bendrovės „Fakto“ autocentras, importuojančios „Nissan“ ir „Hyundai“ automobilius, prisijungimui prie bendros veiklos.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai  jau sulaikė kelias dešimtys įtariamųjų. Po skandalo, kuris pernai sukrėtė sostinės Gariūnų turgavietę, FNTT ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai vėl apsilankė pas prekeivius gavus informacijos, kad ten prekiaujama klastotėmis iš Kinijos. Pareigūnai sulaikė maždaug dvidešimt verslininkų, kelis jų, anot Vilniaus apygardos prokuratūros atstovų, ketinama suimti. Kol kas niekas neteikia išsamesnės informacijos.

Nuo rugsėjo 1-osios leidus Lietuvoje steigti mažąsias bendrijas, Alytaus regione jų atsirado jau dešimt. Galimybe palengvinti administracinę naštą savo verslui dažniausiai pasinaudoja pradedantys jauni verslininkai arba studentai. Steigti mažąją bendriją galima ir internetu. Alytiškis Dovydas Černiauskas apie nuosavą verslą – kavinę jaunimui – svajojo penkerius metus. Vaikinas, pats gaminsiantis maistą, sako mažąją bendriją įsteigęs drauge su mama ir tiki verslo projekto sėkme.

Milijardierius, buvęs kandidatas į Rusijos prezidentus Michailas Prochorovas šeštadienį sakė, kad trauksis iš verslo ir visą savo laiką skirs politikai, pranešė AP. M. Prochorovas, kurio turtas vertas apie 13 milijardų JAV dolerių, kovo mėnesį per Rusijos prezidento rinkimus užėmė trečią vietą. Buvo spėliojama, kad jis kandidatuoja, nes to nori Kremlius. Nors M. Prochorovas tai neigė, jis nesirodė viešumoje, kai pavasarį Rusijos vyriausybė ėmėsi griežtomis priemonėmis slopinti opoziciją.

Graikijos vyriausybei sprendžiant ekonomines problemas šalyje netyla kalbos dėl vadinamojo Lagarde sąrašo, kuriame atsidūrė beveik du tūkstančiai turtingų graikų, įtariamų korupcija ir mokesčių vengimu. Tarptautiniai Graikijos kreditoriai, vadinamoji troika, kurią sudaro Europos Sąjunga (ES), Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos centrinis bankas (ECB), teigiamai įvertino pastarąsias šalies pastangas reformuoti šalies finansus.

Kauno apygardos teismas spalio 22 d., pirmadienį, skelbs nuosprendį byloje dėl internetiniame aukcione Lietuvos bendrovės įsigyto vikšrinio šarvuočio. Jis į Lietuvą buvo atgabentas per Pasienio tarnybos kontroliuojamą uostą ir, praleidęs muitinės pašonėje kelias dienas, nekliudomai įleistas į šalį.

Ketvirtadienio vakarą Vilniaus rotušėje Ūkio ministerijos įsteigtais prizais „Už nuopelnus verslui“ pagerbti Lietuvos verslo plėtrai nusipelnę asmenys ir įmonės. Nominacijoje „Drąsios investicijos“ prizas įteiktas UAB „Aurika“ – sparčiai augančiai pakuočių ir etikečių gamintojai Baltijos šalyse.

Vilniuje, pirmajame iš Baltijos jūros regionų, vasarį vyks specializuota konferencijų turizmo kontaktų mugė CONVENE, kurioje dalyvaus apie 120 užsienio įmonių, kurios domisi tarptautinių renginių organizavimo galimybėmis.

Tarp gyventojų Lietuvoje aukščiausią reputaciją turi mobiliojo ryšio bendrovės. Tačiau per septynerius metus smuktelėjo prekybos centrų ir finansines paslaugas teikiančių bendrovių reputacija. Tokius rezultatus atskleidė bendrovės TNS LT atliktas tyrimas, kuriuo buvo analizuojama keturių verslo sektorių, kurių paslaugomis dažniausiai naudojasi gyventojai, reputacija visuomenėje ir jos pokyčiai nuo 2005 metų. „Verslo atstovų reputacija mūsų šalyje neretai tapatinama su jų įvaizdžiu.

Vakar, rugsėjo 26 d., Vilniaus Rotušėje vykusioje franšizių mugėje „Brand4Baltic 2012" Vilniaus franšizavimo diena, lietuvių verslininkams prisistatė net septyniolikos prekinių ženklų atstovai. Užsieniečiai neslėpė – turintys planų plėsti verslą šiame regione ir atvykę su tikslu ieškoti naujų partnerių ir galimybių. „Šiemet į franšizių mugę atvykę atstovai atsivežė tikrai įdomių verslų modelių. Praktiškai visi jie pritaikyti nedidelei rinkai ir galėtų sėkmingai prigyti mūsų šalyje.

Artėjant Seimo rinkimams, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) visuomenei pristatė pasiūlymus politinėms jėgoms. 10-yje skyrių išdėstyti aktualiausi, LVK atstovų nuomone, verslui dalykai. Tarp jų – verslo ir valstybės partnerystė, finansų tvarumas ir mokesčių pagrįstumas, užimtumas, elektroninės paslaugos, eksporto skatinimas.

„Ši vyriausybė nebuvo pati blogiausia, bet didesnės dalies visuomenės lūkesčių nepateisino. Premjeras Andrius Kubilius bene labiausiai iš visų buvusių premjerų stengėsi, bet jam daugiau dalykų nepasisekė, negu pasisekė“, – paklaustas, kaip vertina darbą baigiančios vyriausybės veiklą, Balsas.lt sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. Anot jo, ši valdžia per daug giriasi, kad ji susitvarkė su krize.

Gyvulininkyste užsiimantys ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės svarstė galimybes statyti biojėgaines, tačiau užšaldė planus, nes įstatymuose atsirado netikėtų kliūčių. Žemdirbiai kyla į kovą ir prašo nesupančioti jų, o leisti uždirbti sau ir valstybei. Ūkininkai nesutinka tapti tik žaliavų biojėgainėms ti ekėjais, nes tada šio verslo grieti nėlę nugriebtų tarpininkai.

Verslo bylų Lietuvos teismuose mažėja, praneša advokatų profesinė bendrija Judickienė, Greičius ir partneriai JUREX. Nors prognozuojama, kad ir šiemet bylų bus nežymiai mažiau, verslas esą ginčysis jau dėl didesnių sumų, o tai kelia grėsmę jo tęstinumui. Praėjusiais metais, bylų sumažėjo 15 proc. Šių metų prognozė siekia 6 proc. „Siūlau neapsigauti pagalvojus, kad atėjo ta diena, kai verslas jau nebesikreipia į teismą“, - sakė JUREX advocate Jurgita Judickienė.

Kinijoje su darbo vizitu viešintis Premjeras Andrius Kubilius pakvietė Kinijos verslą aktyviau investuoti į Lietuvos laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) ir taip sukurti placdarmą Kinijos verslo plėtrai Lietuvoje ir Šiaures Baltijos regione. Kinijos Premjeras pažadėjo paraginti kinų verslininkus investuoti į LEZ.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės, vertindamos nelaimių sukeltus nuostolius, po kurių būtų sunku ar neįmanoma atnaujinti įprastos įmonės veiklos, pražūtingiausia įvardija tokią žalą, nuo kurios nukentėtų įmonėje dirbantys darbuotojai (žalos įvertinimo vidurkis - 4,05 balo iš 5 galimų). Tačiau pripažindamos, kad didžiausias jų turtas - darbuotojai, jais kaip turtu nepakankamai rūpinasi, tik 29 proc. draudžia darbuotojus nelaimingų atsitikimų draudimu.

Skirdami visą laiką darbui ir stengdamiesi užsitikrinti stabilų finansinį gyvenimą dažnai pamirštame asmeninę laimę ir sveikatą. Prarandame gyvenimo pusiausvyrą. Skaitome daug knygų, kurios padeda tobulėti karjeroje, dalyvaujame įvairiuose profesiniuose mokymuose, tačiau visai nesistengiame įgyti daugiau kompetencijos asmeninės laimės srityje.

Didieji prekybos tinklai Mokslo ir žinių dieną įveikė gėlių turgelius ir gatvės prekeivius mažesnėmis kainomis. „Pernai pirkdavo pluoštus gėlių, šįmet – vos po vieną žiedą“, – vakar sakė Vilniaus centre įsikūrusios gėlių turgavietės prekeivės. Vilniuje mokslo metų pradžia paskelbta rugsėjo 3-oji, bet pirkėjų antplūdžio turgaus prekeiviai sulaukė ir šventės išvakarėse, rašo „Lietuvos rytas“. Monopolininkai tradiciškai nugalėjo smulkųjį verslą.

Pasibaigus vasaros sezonui, pajūrio verslininkai skaičiuoja pelną ir nuostolius. Nors turistų būta nemažai, verslui šis sezonas buvo prastesnis nei pernai. Neringa rezultatais nusivylė Nidos turizmo ir informacijos centro „Agila“ direktorė Neringa Gecevičiūtė „Balsas.lt Savaitei“ teigė, kad nors šių metų vasaros rezultatai dar nėra susumuoti, bendra tendencija nuvylė – pajūryje trūko saulės, dėl to sulaukta ir mažiau poilsiautojų.

Jungtinių Valstijų milijardierius Warrenas Buffettas, ko gero, yra vienas žinomiausių visų laikų investuotojų. Jo valdomo turto vertė, žurnalo „Forbes“ duomenimis, siekia 44 mlrd. JAV dolerių. Šiuo metu jis yra „Berkshire Hathaway“ investicijų bendrovės vadovas ir pagrindinis jos akcininkas. „Business Insider“ pateikia 15 geriausių investavimo guru vadinamo W. Buffetto patarimų apie pinigus ir investavimą. 1. Taisyklė numeris vienas – niekada nepraraskite pinigų.

Dauguma verslininkų stengiasi konkuruoti kaina. Mano nuomone, tai viena didžiausių klaidų, kokią tik galima padaryti versle. Taip prasideda kainų karai, kurie niekam nėra naudingi. Toks verslas nėra ilgalaikis, nes visuomet bus priklausomas nuo konkurentų akcijų ir specialių pasiūlymų. Jame pabrėžiama kaina, o ne vertė. Pasielkite atvirkščiai – padidinkite savo produkto kainas. Jeigu norite uždirbti papildomą milijoną litų šiais metais, jūs galite parduoti 20 tūkst. produkto kopijų po 50 Lt.

Po krizės 2009 m. sumažėjęs į rankas gaunamas vidutinis darbo užmokestis dabar nesiekia nė 1700-ų litų, o jo didėjimas vis nepaveja bendro šalies ūkio augimo. Ekspertų teigimu, algų kėlimą galbūt suaktyvintų tokios valdžios priemonės, kaip mažesnis darbo jėgos apmokestinimas. Subalansuoti mokesčius ragina ir smulkusis verslas. Anot jo, kad ir kiek džiugina eksporto laimėjimai, tikrasis atsigavimas, o kartu ir didesnis darbo užmokestis, ateis tada, kai suklestės vidaus vartojimas.

Kas turi nutikti, kad iš pirmo žvilgsnio jokių nepriteklių nepatiriantys, sėkmingai veikiančių didelių įmonių vadovai ryžtųsi kelti prieš save ranką? Žinomų verslininkų savižudybių skaičiai glumina – per pastaruosius metus Lietuvoje mįslingomis aplinkybėmis iš gyvenimo išėjo daugiau nei dešimt įmonių vadovų, kai kurių jų mirtis tebegaubia paslaptys. Vieni savo artimiesiems paliko atsisveikinimo laiškus, kiti – dar daugiau neatsakytų klausimų.

Įkūręs įmonę, verslininkas vienoje vietoje sukoncentruoja darbo priemones, materialinius ir kitus išteklius, reikalingus gaminiams pagaminti ar paslaugoms teikti. Tolimesni verslininko veiksmai turi būti nukreipti kuo efektyvesniam darbo priemonių ir visų rūšių išteklių panaudojimui. Įmonės veikla susideda iš atskirų operacijų, kurios vykdomos tam tikra tvarka. Kiekvienas verslininkas eikvoja laiką ir pinigus organizuodamas nuosavą verslą, tikėdamasis gauti naudos ar pelno.

„Lietuva – patraukli šalis Švedijos verslui“, – teigia Švedijos ambasadorė Cecilia Ruthström-Ruin. Iš Švedijos ambasados atlikto tyrimo matyti, kad švediško kapitalo įmonės Lietuvoje labiausiai giria kvalifikuotus darbuotojus, puikią mobiliojo ryšio ir telekomunikacijų infrastruktūrą, sąlyginai mažas veiklos sąnaudas ir patogią geografinę padėtį. Tarp Lietuvos trūkumų tyrimo respondentai įvardijo uždelstus mokėjimus, susisiekimą oro keliais ir nepasitikėjimą vietos žiniasklaida.

Didžiosios ES verslo įmonės tikisi investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą 2012–2014 m. kasmet padidinti vidutiniškai 4 %; tai atskleidė Europos Komisijos atlikta daugiausiai į mokslinius tyrimus investuojančių Europos bendrovių apklausa. Apklausa rodo, kad šios įmonės mokslinius tyrimus vertina kaip svarbų savo būsimo augimo ir klestėjimo veiksnį, nepaisant dabartinių ekonominių sunkumų.

Gyventojų skundais dėl naktimis iš barų sklindančio triukšmo užversti Klaipėdos valdininkai žada griežčiau žaboti miesto širdyje įsikūrusius verslininkus. Pastarieji skundžiasi per dideliais suvaržymais ir sako, kad Klaipėdos senamiestis pasmerktas mirti. Uostamiesčio kavinės vakarėjant rengiasi klientų antplūdžiui. Tai į neviltį varo kai kuriuos senamiesčio gyventojus. „Praktiškai nuo 10 val. vakaro iki 10 val. ryto vyksta žemų dažnių maratonas.

Šiandien beveik bet kuris nors truputį žinių IT srityje turintis žmogus gali susikurti patrauklią internetinę parduotuvę. Deja, ne visada tai, kas patrauklu pačiam svetainės savininkui, būna naudinga ir patogu lankytojams. Dažnai dėl grožio paaukojamas funkcionalumas. Nepatogi svetainė erzina vartotojus, tad šie į ją nebegrįžta – taip prarandami potencialūs klientai.

Teks didinti kainas, nes nuo rugpjūčio reikia pakelti atlyginimus. Tokią žinią gyventojams ir verslo klientams pranešė kai kurios bendrovės. Daugiausia tos, kurios savo darbuotojams moka minimalią algą. Nuo rugpjūčio didėsianti minimali alga nuo 800 iki 850 litų pakeis paslaugų kainas, rašo „Lietuvos rytas“. Kai kurios namų administravimo arba valymo bendrovės jau paskelbė, jog, išaugus atlyginimams, teks didinti ir sąskaitas.

Londono olimpinių žaidynių organizatoriai sugriežino taisykles, reglamentuojančias oficialiųjų prekinių ženklų naudojimą. 250 uniformuotų „prekinių ženklų policijos“ pareigūnų vaikštinėja gatvėmis, kur netrukus šurmuliuos olimpinės žaidynės, tam, kad užtikrintų, jog smulkusis verslas neleistinai nesipelnytų iš didžiausio pasaulyje sporto įvykio ir jo simbolių.

Kaip ir kiekviename žaidime, pardavimų žaidime egzistuoja tam tikros taisyklės. Ypač jeigu kalbame apie pardavimo pabaigą – sandorio sudarymą. Tam, kad užtikrintume pardavimų sėkmę savo versle, privalome laikytis dvylikos žemiau aprašytų taisyklių ir patarimų. Derėkitės atsisėdęs. Pristatykite produktą, paslaugą arba idėją stovėdami, tačiau derybos visada privalo vykti atsisėdus. Net jei jūsų pašnekovas stovi, jūs sėdėkite.

Verslu besidomintys žmonės ir pradantys jauni verslininkai visą liepos mėnesį turės galimybę nemokamai užmegzti naudingus kontaktus ir gauti patarimus įvairiais klausimais Vilniuje vykstančiame susitikimų su patyrusiais verslininkais cikle „Startup Nitro Academy“. Kiekvieno susitikimo metu pradedančių verslų – vadinamųjų „startup’ų“ – nariai ir visi kiti, besidomintys verslumo tendencijomis, turės progą bendrauti su būriu patyrusių verslininkų.

Verslininkai ir politikai vokiečių mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ Lietuvoje atstovams siūlo laikytis mieste galiojančių taisyklių. Panevėžio miesto savivaldybėje vakar posėdžiavusi darbo grupė verslo plėtros, miesto Savivaldybės ir verslo bendradarbiavimo klausimams nagrinėti pasakė griežtą „ne“ ir nesutiko keisti 2006 metais patvirtinto miesto didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo specialiojo plano.

Daugelio užsienio šalių gyventojai užsikrėtę ekologijos bacila, nes tai madinga. O lietuviai ekologinį turizmą kol kas dar tik jaukinasi. Ekologiškai nusiteikę prancūzai didžiuojasi 358 Mėlynosios vėliavos paplūdimiais. Tokį įvertinimą yra pelnę trys paplūdimiai Lietuvoje - vienas Nidoje, vienas Juodkrantėje ir vienas Palangoje, rašo „Lietuvos rytas“. Kaimynai latviai turi gerokai ilgesnį pajūrio ruožą, tad ir tokių paplūdimių daugiau - net dešimt.

Dirbti ieškomi tik pensininkai. Šitokio turinio skelbimais apklijuoti net keli sostinėje esančių gatvės ledų prekiautojų šaldytuvai su ratukais. Šitaip apsukrūs verslininkai taupo mokesčius. Dalijo telefono numerį Net keliose sostinės vietose ant ledais prekiaujančių moteriškių šaldytuvų puikuojasi ant A4 formato lapo užrašytas skelbimas: „Reikalingos pardavėjos pensijos amžiaus.

Nepalo verslininkai domisi Lietuvos rinka ir norėtų čia surasti potencialų bendradarbiavimo partnerių tiek importuojant produktus, tiek ir atstovaujant Nepalo turizmo agentūroms Lietuvoje. Tokią žinią paskleidė į Lietuvą atvykusi 18 Nepalo verslininkų delegacija ketvirtadienį surengusi Nepalo verslo ir turizmo forumą. Vartai į 600 mln. rinką „Per pastaruosius dešimtmečius globalizacija smarkiai pakeitė mūsų pasaulį.

„Mes turime dar tiek daug ko pasimokyti iš gamtos“, – sako  verslo konsultantas ir knygų autorius, Stefanas Engesetas. Žmonijos evoliucija nėra tokia žavi, kaip manėme iki šiol. Evoliucijos tyrinėtojai pastebėjo, kad mūsų vystymasis yra neįtikėtinai lėtas ir ilgas. Leiskite pridurti, kad žmonija egzistuoja daug trumpiau negu, tarkim, rykliai. Manoma, kad plėšriausia, didžiausia ir labiausiai prisitaikiusi žuvis yra Didysis Baltasis ryklys.

Panevėžio smulkieji verslininkai priešinasi vokiečių prekybos tinklo „Lidl“ užmačioms statyti dvigubai didesnę nei leistina parduotuvę ties Smėlynės ir Varpo gatvių sankirta. Karas dėl rinkos Statyti pirmąjį „Lidl“ prekybos centrą ties Smėlynės ir Varpo gatvių sankirta ketinančius garsaus vokiečių prekybos tinklo atstovus stabdo Panevėžio smulkieji verslininkai.

Liepos 14 dieną 23 didžiausios Lietuvoje veikiančios įmonės lauks gyvenimo aprašymais nešinų lietuvių. Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime veiks Karjeros mugė, kurioje jaunų, į karjeros aukštumas Lietuvoje pasiryžusių kopti specialistų tikisi sulaukti įvairiausia veikla užsiimančios įmonės – bankai, geležinkeliai, maisto pramonės įmonės, universitetai, teisininkų kontoros, valstybinės ir privačios kompanijos. „Tokios mugės labai prisideda prie jaunimo nedarbo mažinimo Lietuvoje.

Prakaitavimo dienos darbe baigėsi, teigia Bostone įsikūrusios kompanijos „Ministry of Supply“ atstovai. Ši bendrovė gamina aukštųjų technologijų marškinius, kurie reguliuoja kūno temperatūrą. Jų gamyboje naudojama NASA technologija, rašo „Forbes“. Rėmėjai pasitiki šia idėja: kompanija pasiekė savo užsibrėžtą tikslą „Kickstarter“ pagalba surinkti 30 tūkst. JAV dolerių (apie 82,8 tūkst. litų) verslo pradžiai. Tai jie padarė vos per penkias dienas nuo produkto pristatymo.

Patyręs turto valdymo ir priežiūros specialistas, Lietuvoje apsigyvenęs Australijos lietuvis Paulas Daugalis kalba apie betikslį smulkinimąsi, kuris suėda didžiąją dalį žmonių laiko, sykiu rizikingiausias sritis pamirštant ar net ignoruojant.

Lietuvą ir Kazachstaną sieja ne tik skaudūs istoriniai išvyvenimai, bet ir pamažu atgimstanti ekonominė šalių partnerystė. Trūksta šio laikmečio specialistų – Ar tiesa, kad vis daugiau Lietuvos verslininkų vyksta į Kazachstaną, nes šioje šalyje mato puikių verslo perspektyvų? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė trumpam į Lietuvą grįžusio Kazachstano Karagandos srities lietuvių bendruomenės „Lituanika“ pirmininko, sėkmingai šioje šalyje verslą kuriančio Vitalijaus Tvarijono.

Sankt Peterburgo verslininkai teigia matantys daugiau galimybių bendradarbiauti su Lietuvos verslininkais. Pastarieji Rusijoje gerbiami už atsakingą darbą, o miesto prie Nevos gyventojai lietuviškus maisto produktus labiausiai vertina už jų kokybę. Prieš penkiolika metų pradėjęs statybų verslą Sankt Peterburge lietuvių verslininkas Audrius Pilius sako, kad Rusijos rinką galima įveikti darbštumu ir atsakingumu.

Pastaraisiais metais vis ryžtingiau besidairanti į tas šalis, kuriose itin dideli žuvies ištekliai, „Vičiūnų“ įmonių grupė apsisprendė Mauritanijoje atidaryti žuvies perdirbimo cechą. Šį verslą „Vičiūnai“ pradeda kartu su partneriais iš Mauritanijos. Jie grupei leido naudotis vienu žuvies perdirbimo įmonės cechu. Iš Lietuvos į Mauritaniją verslininkai pervežė naudotus, tačiau kokybiškus įrengimus ir šiuo metu juos montuoja. Investicijos į šį cechą nėra labai didelės - apie 2 mln.

Jei nebūtų kelio ženklo, per mišką važiuodamas link Rambyno kalno neįtartum, kad tarp medžių slepiasi ypatinga oazė, skirta kiekvienam, panorusiam trumpam sugrįžti į praeitį – pagyventi tarp senų raudonų mūrų, menančių XIX amžių, pabūti antikvarinių daiktų apsuptyje. Už posūkio atsiveria prižiūrėta laukymė, o joje – didžiulis raudonų plytų pastatas, ant kurio užrašyta „Senasis Rambynas“. Tai Aušrinės ir Ramūno Čepų įkurti svečių namai.

Lietuva, nuo seno buvusi cepelinų tėvyne, pamažu virsta sušių ir kebabų kraštu. Apie tai, kiek Lietuvoje veikia sušių barų ir kebabų kioskų, bei kiek turkų ir japonų gyvena Lietuvoje, buvo rašyta pirmoje straipsnio dalyje. Antroje skaitykite apie konkurenciją plėtojant sušių verslą bei kebabų verslininkų nenorą viešinti savo verslo detalių.

„Kas yra sėkmė?“ – tokį klausimą pirmiausia turi užduoti sau norintys pradėti verslą, sakė „CardCloud“ įkūrėjas Renato Valdez Olmosas penktadienį, progreso konferencijoje LOGIN. Jis prisipažino, kad jam pačiam sėkmė yra laisvė daryti tai, ką nori. Dalindamas patarimus startuoliams, R. V. Olmosas tvirtino, kad pirmiausia reikia mėgti tai, ko imatės.

Atėjus karštajam metų sezonui tautiečiai svarsto, ką pasirinkti – Lietuvos ar užsienio kurortą. Pasipila kalbos, kad poilsis Egipte ar Turkijoje pigesnis nei „ant lietuviško smėlio“. Tačiau verslininkai prikiša, kad pamirštama, kodėl pas mus laikosi tokios kainos. O tai esą priklauso ir nuo tautiečių kultūringumo – po sezono neretai tenka remontuoti būstus, pirkti naujus baldus, todėl nuomos kainų kėlimas – neišvengiamas.