Turtingiausios Lietuvos milijonierių atžalos: pirmasis šeimų verslo ratas

Šeimų verslo tradicija pasaulyje skaičiuojama dešimtmečiais, o kai kur net šimtmečiais. Tačiau Lietuvoje, kuri gyvena tik 25–uosius laisvės metus, ši tradicija – visiška naujovė. Atžalos, kurios galbūt nebūtų pasukusios į verslą, šiandien skaičiuojama milijonus vien už turimas akcijas. Tačiau ekspertai įtaria, šeimų versluose pavojų kyla ne tik santykiams, bet ir verslo stabilumui.

Štai daugybės metų patirtį sukaupęs „KG Group“ valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys po truputį perleidžia verslą savo vaikams Tautvydui ir Klaudijai.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Skelbiamas naujas 2016 m. turtingiausių Lietuvos žmonių TOP20

TOP 10: turtingiausi Lietuvos sportininkai

Jis tikina, kad versle yra ir laimėjimų ir pralaimėjimų, tad vis tiek geriausia yra atsigręžti į šeimą. Skirtumas tik tas, kad dabartinė jaunoji karta auga šiltnamio sąlygomis ir į verslą žiūri kitaip.

„Nemato tos pusės verslo, kiek tai kainavo laiko ir nervų. Jei šeimos ir palikuonių nėra, tai ir tavo verslo niekam nereikia. Tai yra velniškai skaudu, o jei turi įpėdinius, tai galbūt ir verslą patobulins. Žmogaus gyvenimas yra per trumpas, apie 40 metų ciklas kažką sukurti. Manau, kad tai gera praktika persipynusios verslo tradicijos šeimoje.

Daug kartų diskutuojame su savo vaikais. Jiems nėra gal didelio įdomumo šiame versle. Dabar kartos turi kitą vizija, kad nori turėti mėgstamą darbą. Iš pradžių gal nebuvo ir mano tai mėgstama, bet reikia stengtis ir dirbti. Beje, savo vaikų klausiau, ar jiems padėti parduoti akcijas, ar nori padėti plėsti verslą. Jie pasirinko, kad nori turėti verslą“, – tv3.lt portalui pasakoja T. Barštys.

Tuo tarpu Dalius Trumpa, „Rokiškio sūrio“ įpėdinis teigia, kad norint ateityje perimti verslą reikia pradėti viską nuo žemiausių pareigų. Tik taip galiam suprasti įmonės veiklą.

„Mokslus pradėjau dar Tarybų Sąjungoje, tai niekas negalvojo, kad „Rokiškio sūris priklausys mano tėčiui. Man patiko specialybė, kurią baigiau, buvo lengva pasirinkti ir pritaikyti žinias „Rokiškio sūriui“. Anksti pradėjau dirbti sūrinėje, nuo pačių žemiausių pareigų, netapau iš karto direktoriumi. Dirbau kaip visi žmonės ir savo darbu tėčiui įrodžiau, kad galiu būti tuo, kuo esu dabar“, – sako Antano Trumpos sūnus Dalius.

Pašnekovas sako, kad tikrai sunku nuspręsti, kokia bus ateitis, nes šeimų verslo tradicijos Lietuvoje nėra.

„Ir teisinės bazės nėra, kaip verslą palikti šeimoje. Šeima didėja, viskas keičiasi ir negalima sakyti, kad taip bus amžinai. Jei paimti šeimos įmonių didelių nėra labai daug pasaulyje, bet tos kurios išlikusios, jos yra labai didelės. Iš tikrųjų „Rokiškio sūrio“, „Žemaitijos pieno“ patirtis rodo, kad šeimos verslas yra efektyvus“, – mano D. Trumpa.

Portalui tv3.lt jis atskleidžia, kad tikisi, jog „Rokiškio sūris“ ir ateityje išliks šeimos rankose.

Žurnalas TOP 500 suskaičiavo, kiek Lietuvoje yra jau akcijų turinčių ir turtą bei verslą iš milijonierių tėvų perimančių atžalų.

Apačioje pateikiame turtingiausiųjų atžalų TOP10. Šį reitingą sudarę analitikai naudojosi visais viešai prieinamais informacijos šaltiniais: Registrų centru, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis finansinėmis įmonių ataskaitomis bei asmenų pajamų ir turto deklaracijomis, kitų žiniasklaidos priemonių publikacijomis.

Be to, įvertinta įmonių veiklos istorija ilgesniu periodu, suskaičiuota, kiek dividendų buvo išmokėta akcininkams ir kur šis privatus kapitalas papildomai investuotas. Šio metodo prieš tai nenaudojo joks kitas leidinys.

Žinoma, Lietuvoje turtingųjų verslininkų auginančių atžalas ir ruošiančių savo įpėdiniais yra daug daugiau. Tačiau į reitingą, jie nepatenka, nes nors ir užima aukštas pareigas tėvų įmonėse, milijonų iš akcijų dar nekaupia. Tai ir Matijošaičių, Dargių, Avulių šeimos.

11. Dalius Trumpa, „Rokiškio pienas“, 12 mln. eurų

Antano Trumpos sūnus Dalius yra AB „Rokiškio sūris“ akcininkas, o nuo 2006 m. liepos mėnesio ir bendrovės valdybos pirmininkas. Anksčiau Dalius Trumpa verslo patirties tėčio kompanijoje sėmėsi būdamas valdybos pirmininko pavaduotoju bei gamybos direktoriumi.

Be Daliaus, A.Trumpa turi dar vieną sūnų ir dukrą, tačiau jų šeimos verslas netraukia.

10. Laura Blažytė, „Vikonda“, 12 mln. eurų

Laura Blažytė – Jolantos Blažytės ir Viktoro Uspaskicho dukra. Jaunesniosios dukters vardas Justė, tačiau bendrovės akcijų ji dar neturi. Spaudoje politikas bei verslininkas V, Uspaskichas yra sakęs, kad Laura turi itin tvirtą nuomonę ir nemėgsta švaistyti pinigų.

Iš pirmosios santuokos V. Uspaskichas turi dukrą Juliją ir sūnų Edvardą, kurie mokėsi JAV.

L. Blažytė yra baigusi Vilniaus Gedimino technikos universitete kūrybinių industrijų specialybę. Vikondai priklauso ir statybų įmonė „Vikstata“, „Krekenava“, „Kėdainių konservų fabrikas“.

Apie V. Uspaskicho dukrą informacijos daug nėra, tačiau apie turtingos paveldėtojos charakterį yra užsiminęs pats tėvas. V. Uspaskichas vieną kartą televizijai skundėsi, kad į VGTU įstojusi jo dukra Laura nenori gyventi šeimos namuose prestižiniame Turniškių mikrorajone šalia turtingiausių ir galingiausių Lietuvos žmonių.

Tačiau V. Uspaskichas tikino, kad jo dukra turi tvirtą nuomonę ir nėra linkusi švaistyti pinigų. Štai 18-ojo gimtadienio proga mergina dovanų panoro automobilio. Politikas tikino, kad galėjo dukrai padovanoti ir Mercedes ar Porsche automobilius, tačiau Laura išsirinko automobilį, kuris vertas „tik“ kiek daugiau nei 15 tūkst. eurų.  

9. Justas Kučinskas, „Arvi“, 16 mln. eurų

Verslininko, vieno didžiausio žemės ūkio koncernų Lietuvoje „Arvi ir Ko“ vadovo Vidmanto Kučinsko sūnus Justas, baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją studijavo tarptautinius santykius Vilniaus universitete, tačiau vėliau suprato, kad jo kelias – filosofija. Perstojęs ir baigęs filosofiją VU, Justas išvyko į Londoną studijuoti magistro studijų, o grįžęs pasinėrė į doktorantūrą VU.

J. Kučinsko pomėgis, o gal net aistra – sportiniai šokiai. Konkursuose vaikinas nuskynė ne vieną titulą. O šokiuose sutiko ir savo gyvenimo partnerę garsią baleto artistę Jekateriną Romankovą. Prieš tris metus pora susituokė.

Visgi Justą į milijonierių sąrašą įtraukė ne filosofija ar šokiai, o turimos „Arvi“ akcijos. Įmonės pagrindinė veikla – trąšų tiekimas. Prieš keletą metų bendrovė įsigijo ISM ekonomikos ir vadybos universiteto kontrolinį akcijų paketą.

8. Andriejus Paleičikas, „Vaizga“, 18 mln. eurų

Andriejus Paleičikas Ivano ir Birutės Paleičikų, kurie valdo „Vaizgos“ grupę sūnus. Bendrovei priklauso tokie prekės ženklai kaip „Luktarna“, „Baltic Petroleum“, anksčiau ir „Lukoil“.

Pats A. Paleičikas prieš metus pardavė Tolimojo keleivinio transporto kompaniją „Toks“. Dabar vadovauja bendrovei „Spectator NT“, kuri valdo „Baltic Petroleum“ degalines.

7. Kristina Paleičikaitė, „Vaizga“, 18 mln. eurų

Kaip ir kiti Paleičikų šeimos nariai, Kristina sukasi versle. Yra nekilnojamojo turto projektų plėtojimo nedrovės „Prodo“ vadovė.

Jauniausia Paleičikų dukra baigė finansų mokslus ir kartu su seserimi Renata sukasi nekilnojamojo turto ir statybų versle.

6. Renata Paleičikaitė–Polujanskienė, „Vaizga“, 18 mln. eurų

Renata Paleičikaitė bene labiausiai viešumoje matoma Paleičikų atžala. Ji ne tik pati sukasi versle, bet ir ištekėjusi už verslininko Jurgio Polujansko.

R. Paleičikaitė baigė tarptautinio verslo studijas ir užsiima nekilnojamojo turto įvairiausiais projektais. Moteris tikina, kad nuo pat jaunystės norėjusi dirbti versle, domėjosi šeimos verslu.

Atvykusi studijuoti į Vilnių, R. Paleičikaitė pati ieškojo verslo nišų ir padėdavo savo tėčiui tvarkyti verslo reikalus – sudarinėti sutartis, vesti derybas su bankais.

5. Andrius Kiznis, „Lietpak“, 64 mln. eurų

Prano Kiznio ir jo sūnaus Andriaus kontroliuojama plėvelinės medžiagos, skirtos maisto produktams, higienos ir kt. prekėms pakuoti, gamybos įmonė „Lietpak“ – viena didžiausių Baltijos šalyse tarp šios srities bendrovių.

Verslą P. Kiznis įkūrė dar 1991 m. Šiuo metu produkcija eksportuojama į daugiau nei 20 pasaulio šalių.

4. Tautvydas Barštys jaunesnysis, „KG Group“, 72 mln. eurų

Verslininko, „KG Group“ valdybos pirmininko Tautvydo Barščio sūnus – bendravardis. Kaip ir tėtis sūnus domisi automobiliais, sportu. 2016 m. jaunasis verslininkas buvo pričiuptas policijos už greičio viršijimą. Vairuodamas „Porsche 911 Turbo S“ vaikinas važiavo 139 km/val. greičiu, nors leistinas greitis buvo ne didesnis nei 80 km/val.

Be prabangių automobilių vaikinas užsiima ir sportu – dalyvauja bėgimuose. Vaikystėje ir jaunystėje žaidė krepšinį, vėliau studijavo Vytauto Didžiojo universitete, Niujorke bei lankėsi profesionalumo tobulinimo seminaruose.

3. Artūras Rakauskas, „Kesko Senukai“, 104 mln. eurų

Augustino Rakausko sūnus Artūras yra vienas pirmųjų Lietuvos istorijoje, perimantis tėvo verslą. Tiesa, perėmimas vis dar vyksta. Artūras Rakauskas yra UAB „Senukų prekybos centro“ prezidentas bei įmonės Kesko Senukai Lithuania vadovas.

Šeimai taip pat priklauso žiniasklaidos priemonė „Žinių radijas“, investicijų bendrovė „RAZ“.

2. Viktorija Lubytė, „Achemos grupė“, 140 mln. eurų

Akcijas paveldėjo po tėvo Bronislovo Lubio, pagrindinio koncerno „Achemos“ grupės akcininko, mirties. Šiais metais suėjus pilnametystei, V. Lubytei atiteko 12 proc. grupės akcijų. Net ir nevaldydama įmonės, mergina gali gauti virš 2 mln. eurų dividendų.

V. Lubytė yra B. Lubio dukra iš antrosios santuokos, mama – Lyda Lubienė. Dėl paveldėto turto pastaroji yra turtingiausia moteris Lietuvoje.

AB „Achema“ įsikūrusi Jonavoje yra didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja šalyje bei didžiausia tokio pobūdžio gamykla Baltijos šalyse. Bendrovėje dirba per 1400 žmonių. B. Lubiui bendrovė atiteko nepriklausomybės laikais, privatizacijos metu. Tačiau dirbo jis joje jau nuo 1963 metų. Pradėjęs dirbti skyriaus viršininku, užkopė net iki gamyklos vadovo pareigų, o po privatizacijos – tapo vienas bendrovės akcininkų.

1. Jūratė Žadeikienė, „Achemos grupė“, 142 mln. eurų

Šiuo metu turtingiausia paveldėtoja  yra dar viena Bronislovo Lubio dukra Jūratė Žadeikienė, anskčiau dirbusi vaikų gydytoja. J. Žadeikeinė yra B. Lubio dukra iš pirmosios santuokos.

Moteriai priklauso 11,6 proc.„Achemos“ grupės bei 15,2 proc. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ,,BEGA“ akcijų. Tiesa, dėl „Achemos“ turto padalinimo buvo kilę daug nesutarimų. Neradus testamento, didžioji dalis akcijų pagal įstatymus atiteko antrajai sutuoktinei.

Jūratės sūnus Adomas Žadeika , B. Lubio anūkas daug metų buvo laikytas bendrovės įpėdiniu. Visgi po verslininko mirties jam atiteko tik 0,5 proc. akcijų. Tad pastarasis kartu su kitais smulkiaisiais akcininkai siekė parduoti 25 proc. grupės akcijų pačiai „Achemos grupei“.

Verslo valdymo konsultantas: perduodant verslą yra rizikų

Lietuvoje tik prasideda verslo perdavimo tradicijos iš kartos į kartą. Kol kitose šalyse verslai yra praėję per 5 kartas, Lietuvoje matome tik pirmųjų kartų, vaikų atėjimą.

ISM Executive School vyr. konsultantas, mokymo programų vadovas, ISM Inovacijų bazės vadovas Ugnius Savickas teigia, kad mūsų laukia šiek tiek pavojų ir rizikų, jog tėvai gali nemokėti perduoti verslo ar nepakankamai redukuoti vaikus, tad jaunesnieji paveldėtojai nesugebės išsaugoti verslo.

„Taip sakoma, kad trečia karta paprastai iššvaisto viską ką uždirbto pirmosios dvi. Rizika yra tokia, kad perduodant verslą kaip paveldėtą turtą, nebus kokybiškai suvokiama to verslo paskirtis. To verslo prasmė, su kokiais iššūkiais susiduria. Verslas nukrenta kaip duotybė. Klausimas, kiek anksti ir, kiek ilgai yra įtraukti vaikai į verslo valdymą. Kiek jie yra paruošti, galų gale, ar turi reikalingą išsilavinimą, ar bent jau žinias. Jau matome tokių pavyzdžių Lietuvoje – Matijošaičių, Dargių, Rakauskų šeimos.

Tad perdavimo sėkmė, manau, priklausys labai individualiai nuo kiekvieno tėvo–vadovo taktikos paruošti vaikus paveldėjimui. Per įtraukimą į verslą, supažindinimą su klausimais ir sprendimų priėmimo procesu“, – sako verslo konsultantas.

Tačiau dilemų kyla ne tik ar atžalos gali įsisavinti verslą, bet ir ar patys tėvai sugeba paleisti įmonės vairą. U. Savicko teigimu, tikrai matėme pavyzdžių, kuomet verslas lyg ir atiduodamas, bet lyg ir ne, nes trenkia kumščiu į stalą ir padaro visiškai kitaip nei atžala norėtų.

Kai verslas yra neperduodamas, ar įpėdinis nespėjamas paruošti, gali ištikti „Achemos“ istorija – intrigos, akcijų nepasidalijimas. Dėl to U. Savickas išskiria, kad svarbu neperlaukti to momento, kuomet jau būtina perduoti verslą.

Klausimų kyla ir dėl „VP Grupės“ ateities. Akcijos priklauso skirtingiems verslininkams, tad ir perduotos bus ne į vieno įpėdinio rankas.

U. Savicko teigimu, tokio dydžio ir kompleksiškumo verslo paveldėjimas keliomis linijomis ar keliose šeimose yra sunkiai tikėtinas. Įmonė turėtų būti konsoliduota, kitaip pakviptų „Achemos“ atveju.

„Manau, kad yra dalykai, kuriems gali daryti įtaką ir kuriems ne. Įmonės akcijos yra turtas ir jį kaip bet kokį kitą gali nupirkti, parduoti, konsoliduoti, skaidyti ir pan. Visgi svarbiausia įmonės strategija. Iš įmonės veiksmų matosi, ar yra investuojama ir atsinaujinama, ar kiekvienais metais akcininkai išsiima pinigus.

Patys akcininkai „Achemoje“ turi suvokti, kad visa tai ką matome viešumoje, ta įtampa tarp akcininkų daro įtaką pačiai įmonės vertei. Tokius akcininkų nesutarimus privaloma išspręsti kuo skubiausiai ir tik viduje, o rinkai turėti aiškius atsakymus. Tai paveldėjimo atvejų, tikrai kuo toliau, tuo daugiau didės“, – tikina U. Savickas.

Pašnekovas įžvelgia ir naudą. Dažnai įmonių įkūrėjai ir savininkai išlaviravo krizių laikotarpiu, mokėjo derėtis su Rusija, tačiau dabar verslo kultūra keičiasi, sukama į Vakarus, dėl to tie patys metodai ar įgūdžiai nebetinka.

„Reikia modernesnės vadybos, skaidresnio valdymo, daugiau empatijos suprasti savo partnerį, tiekėjus ir pan. Kai kurias, vietoje įstrigusias įmones, kaip tik paskatinčiau kuo greičiau kviestis jaunesnę kartą ir įsileisti į valdymą“, – tv3.lt portalui komentuoja verslo valdymo konsultantas.

Verslo psichologė: daug pasiekusių asmenybių vaikai auga su aukštai iškelta kartele

Verslų perdavimo procese svarbu ne tik, kad nenukentėtų verslas, bet ir šeima išliktų tvari. Be to augančios atžalos dažnai jaučia spaudimą perimti verslą.

„DOOR Training and Consulting Baltic“ konsultantė, verslo psichologė Laura Rimkutė teigia, kad pradėję dalykinius reikalus, susipyksta net geri draugai. Tad nenuostabu, kad pavojus kyla ir santykiams šeimoje.

„Dažna klaida, kurią daro šeimos verslą vaikams perduoti besiruošiantys tėvai, yra ta, kad jų visas dėmesys būna sukoncentruotas ne į tuos dalykus, kurie iš tiesų yra svarbūs. Dažniausiai pagrindiniai akcentai dedami į finansinius, mokestinius, teisinius aspektus ir visai pamirštami psichologiniai aspektai. Neįvertinami galimi konfliktai, kylančios emocijos. Santykiai šeimoje turi būti grįsti pasitikėjimu ir pagarba, bet toli gražu ne kiekvienu atveju taip būna. Pasaulinė statistika rodo, kad tik trečdalis šeimos kurtų verslų išgyvena antrosios kartos valdymo laikotarpį. Ir tik 10–15 proc. lieka gyvuoti valdant trečiajai kartai. Man rodos, šie skaičiai kalba patys už save“, – sako verslo psichologė.

Ji įsitikinusi, kad visų gyvenime daug pasiekusių asmenybių vaikai auga su labai aukštai jiems iškelta kartele – turi būti geresnis ar bent jau ne mažiau geras. O tai – vienareikšmiškai didelis spaudimas, kurio dalis nebeatlaiko.

„Tas pats iššūkis tenka ir sėkmingą šeimos verslą sukūrusių žmonių vaikams, iš kurių nuo mažens tikimasi tikrai daug, ne visad leidžiama laisvai pasirinkti savo gyvenimo kelią. Tačiau tikrai yra ir tokių, kurių svajonė sutampa su tėvų svajone. Jie ir patys nori perimti verslą, realizuoti save šioje srityje. Tokiems dažnas iššūkis yra tėvų nenoras pilnai užleisti savo pozicijų. Daugiau nei pusė verslo įkūrėjų nori dirbti ir išėję į pensiją. Jie nori ir toliau vadovauti verslui ar likti bent jau konsultanto vaidmenyje. Suprantama, visiškai paleisti tai, kam skyrei viso savo gyvenimo energiją, yra didelis iššūkis. Nesusitvarkius su juo, vaikams tenka daug sunkiau kovoti kuriant savo autoritetą įmonės darbuotojų tarpe“, – apie galimus iššūkius pasakoja pašnekovė.

Be visa to, daugeliui vaikų yra sunku prieštarauti savo tėvams, ypač, kai tikslinga įtaka daroma jau nuo pat vaikystės. Jaunas žmogus turi būti labai brandus dvasiškai, tiksliai žinantis savo gyvenimo tikslus ir vertybes, tikrai autentiškas, kad sugebėtų pasakyti ne tėvų įtakai, sako verslo psichologė.

„Vienareikšmiškai, sėkmingesni yra tie atvejai, kai verslas yra perimamas įgijus pakankamai kompetencijų ir patirties toje srityje bei esant nuoširdžiam norui tai daryti. Dalykai, kuriuos darome tik iš pareigos, neteikia mums tiek džiaugsmo, ir galutiniame rezultate negali būti tokie sėkmingi kaip tie, kurie daromi su tikra gilumine motyvacija ir energija“, – apibendrina L. Rimkutė.