Žinių radijo laidoje „Sėkmės receptai“ įmonės „Inovatyvių procesų sprendimai“ vadovas Darius Didžgalvis pasakojo, kad savo darbuotojus išleidžia į nepertraukiamas 2 mėnesių atostogas.
„Dažniausiai darbuotojai išeina atostogauti savaitę ar dvi. Pusę tokių atostogų žmogus galvoja dar apie darbą, o likusią pusę – jau apie darbą. Per tokias atostogas žmonės nepailsi.
Savo įmonėje iš pradžių galvojau, kaip pritraukti naujų darbuotojų, ką jiems pasiūlyti. Tačiau vėliau supratau, kad labiausiai reikia vertinti ilgiausiai įmonėje dirbančius žmones ir saugoti juos nuo perdegimo. Todėl kilo idėja darbuotojams, kurie įmonėje dirba 4 metus ir ilgiau, suteikti 2 mėnesių atostogas“, – pasakojo įmonės vadovas.
Anot D. Didžgalvio, grįžę po tokių ilgų atostogų žmonės sako, kad niekada dar neturėjo tokio gero poilsio.
„Kol vieni atostogavo, kitiems darbuotojams padidėjo darbo krūvis, buvo baimių, kad vieni neatlaikys, o kiti nebenorės apskritai grįžti iš atostogų. Tačiau šios baimės nepasitvirtino. Pas mus įmonėje 25 darbuotojai, pusė jų jau pasinaudojo galimybe atostogauti 2 mėnesius.
Darbuotojai šią galimybę vertina ir yra patenkinti. Tai yra naudinga ne tik atostogaujantiems, bet ir pavaduojantiems darbuotojams, nes jie įsigilina į kolegų darbą. Atsiranda tolerancija, jie supranta, kad kito darbas nėra toks lengvas, koks galėjo pasirodyti“, – pastebėjo įmonės vadovas.
Jis tikino, kad grįžę iš atostogų darbuotojai atsineša pasiūlymų, kaip dirbti, kad būtų galima lengviau ir paprasčiau viską padaryti.
Ilgai atostogaujantys tampa nebereikalingi?
Tuo metu Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė teigė, kad darbuotojai labai retai eina atostogauti ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, mėnesiui ar ilgiau.
„Gali būti pavojinga tokiam laikui išeiti atostogauti, nes darbuotojas gali darbdaviui tapti nebereikalingas. Jis gali prarasti darbą. Jeigu darbdavys pamatys, kad be atostogaujančio darbuotojo galima išsiversti arba jeigu pavaduojantis žmogus geriau dirbs, atostogaujančio žmogaus darbe niekas nebelauks.
Taip pat įmonėms būtų sudėtinga organizuoti veiklą, jeigu darbuotojai atostogautų visą mėnesį. Juk tada reikėtų priimti pavaduojančius darbuotojus. Pavyzdžiui, jeigu mokytojas pasiimtų mėnesio atostogas per mokslo metus, kas jį pavaduotų? Yra darbų, kuriose nėra kam pavaduoti“, – komentavo asociacijos vadovė.
Anot jos, įmonės ar valstybinės organizacijos negali turėti papildomų budinčių darbuotojų, kurie pavaduotų atostogaujančius.
„Darbdaviams tai būtų per brangu, kentėtų jų konkurencingumas.
Darbuotojų atostogas – verslui yra iššūkis. Todėl būtina atostogas planuoti iš anksto. Geriausia, kai darbuotojai atostogauja tuomet, kai turi mažiausiai darbo. Pavyzdžiui, mokytojai atostogauja vasarą arba prekybininkai nesirenka atostogų Kalėdų laikotarpiu, kuomet vyksta didžiausia prekyba“, – pastebėjo D. Čibirienė.
Anot jos, sunku pasakyti, kokia atostogų trukmė būtų optimaliausia.
„Tai priklauso nuo įmonės veiklos. Paprastai jeigu darbuotojas atostogauja savaitę ar dvi, darbdaviams problemų nekyla. Jeigu atostogos tęsiasi 3 savaites, išsiversti be darbuotojo jau sudėtingiau.
Būna, kad žmonės dirba ir per atostogas, nors darbo kodeksas tai ir draudžia. Pavyzdžiui, jeigu žmogus atostogauja 3 savaites, jis nuotoliu prisijungia padaryti, tuos vadinamuosius degančius darbus“, – sakė D. Čibirienė.
Darbuotojai dirba per daug, praranda darbe sveikatą
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tikino, kad lietuviai atostogauja per trumpai.
„Mes dirbame daug, darbo tempas yra intensyvus. Darbdaviai mažina darbuotojų skaičių, o krūvis auga. Švietimo, sveikatos sektoriuose trūksta darbuotojų, bet klientų skaičius juk nemažėja. Todėl kažkas turi dirbti dvigubai.
Todėl normalu, kad daug dirbant, reikia daugiau poilsio, kad organizmas spėtų pailsėti ir atsistatyti“, – tikino darbuotojų atstovė.
Ji tikino, kad tenka matyti liūdnų pavyzdžių.
„Kuomet darbuotojai sulaukę 50 metų praranda sveikatą ir nebegali toliau dirbti. Taip pat svarbi ne tik fizinė sveikata, bet ir emocinė darbuotojų būklė.
Dažniausiai žmonės dirba daug ne todėl, kad jie labai mėgsta dirbti. Darbuotojai nori daugiau užsidirbti, kad pragyventi. Todėl žmonės prašosi naktinių pamainų, dirba papildomai švenčių ar poilsio dienomis. Tai nėra normalu. Trumpalaikėje perspektyvoje jis užsidirba daugiau, bet ilgalaikėje perspektyvoje jis praranda sveikatą“, – komentavo darbuotojų atstovė.
Pasak I. Ruginienės, bent vienas atostogų laikotarpis per metus turėtų trukti 10 darbo dienų.
„Organizmui atsigauti po intensyvaus darbo krūvio neužtenka kelių dienų. Todėl darbo kodekse ir atsirado taisyklė – ilgiausiai atostogauti bent 10 darbo dienų. Darbuotojui būtina atsijungti nuo darbų ir savo energiją ir mintis skirti kitiems dalykams.
Per metus darbuotojai turi mėnesio atostogas, tačiau retas turi galimybę tiek atostogauti vienu kartu“, – atkreipė dėmesį darbuotojų atstovė.
