„Luminor“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, į pasaulį žengiant dirbtinio intelekto revoliucijai, dabar galėtų būti pats laikas pasvarstyti apie perėjimą nuo 5 iki 4 darbo dienų per savaitę.
„Darbo dienų savaitė paskutinį kartą buvo sutrumpinta (nuo 6 iki 5 darbo dienų) kone prieš šimtą metų, kuomet 1926 metais H. Fordas sutrumpino darbo savaitę savo gamyklos darbuotojams, nesumažindamas jiems darbo užmokesčio.
H. Fordas savo sprendimą grindė tuo, kad turėdami daugiau laisvo laiko darbuotojai daugiau išlaidaus (ir galbūt pirks jo pagamintus automobilius), o taip pat dirbs efektyviau“, – rašė jis.
Darbo valandų skaičius mažėja
Tiesa, Ž. Mauricas primena, kad kai kuriose valstybėse iki šiol žmonės dirba 6. dienas per savaitę.
„Didžioji depresija, kylanti komunizmo ir karinių konfliktų grėsmė bei stiprėjanti gyventojų kova dėl geresnių darbo sąlygų lėmė tai, kad 1938 metais JAV oficialiai buvo įvesta 5 darbo dienų savaitė, o XX amžiaus viduryje didžioji dauguma pasaulio valstybių perėjo nuo 6 iki 5 darbo dienų savaitės (nors buvo išimčių, pvz., Kinija oficialiai prie 5 darbo dienų savaitės perėjo tik 1995 metais, o Indijoje ar Meksikoje dauguma darbuotojų iki šiol dirba 6 dienas per savaitę)“, – rašė ekonomistas.
Pasak jo, nors formaliai gyventojai dirba 5 darbo dienas per savaitę, faktiškai išdirbtų valandų skaičius pastaruosius dešimtmečius tolygiai mažėja, ypač išsivysčiusiose Europos valstybėse.
„Štai Europos Sąjungoje dirbantys darbuotojai 2022 metais vidutiniškai dirbo 2 proc. mažiau valandų nei prieš 10 metų ir 4 proc. mažiau nei prieš 20 metų. O Danijos darbuotojai dirba net 20 proc. mažiau valandų nei prieš 50 metų (Danija formaliai taiko ne 40, kaip daugumoje kitų Europos šalių, o 37 darbo valandų savaitę).
Įdomu tai, kad Europos Sąjungoje trumpiausiai (bet ne mažiausiai) dirba Vokietijos, Danijos, Nyderlandų, Austrijos, Švedijos ir Norvegijos darbuotojai, o ilgiausiai (bet ne daugiausiai) – Rumunijos, Estijos, Kroatijos, Čekijos, Lenkijos ir „tingiosios“ Graikijos darbuotojai“, – teigė Ž. Mauricas.
Ekonomistas sako, kad lietuviai šiuo metu dirba kiek daugiau valandų nei Europos Sąjungos vidurkis, tačiau mažiau nei japonai ar amerikiečiai.
„Dar įdomiau tai, kad Europoje ilgiausiai (bet tikrai ne daugiausiai) dirba Rusijos gyventojai, o iš visų EBPO šalių ilgiausiai dirba 6 darbo dienų savaitę tebeturinčių Kolumbijos ir Meksikos gyventojai (jie dirba 40 proc. daugiau, tačiau uždirba 2–3 kartus mažiau nei lietuviai)“, – atkreipė dėmesį banko ekonomistas.
Ž. Mauricas sako, kad pastaruoju metu pasaulyje daugėja iniciatyvų, pagal kurias siūloma per savaitę dirbti 4 dienas, tačiau tai, jo svarstymu, galėtų tapti realybe tik su viena sąlyga.
„4 dienų darbo savaitės idėja galėtų tapti realybe tik bendromis visų pasaulio šalių pastangomis (tam, kad nebūtų pernelyg iškreipta konkurencinė aplinka).
Būtų simboliška ir džiugu, jei pasaulio šalys, H. Fordo sprendimo sutrumpinti darbo dienų savaitę nuo 6 iki 5 dienų 100 metų jubiliejaus proga, 2026 metais susitartų dėl darbo dienų sutrumpinimo nuo 5 iki 4 darbo dienų savaitės“, – reziumavo Ž. Mauricas.
