Aukštojo mokslo diplomas rankose, perspektyvi profesija ir finansinė nepriklausomybė – tokiais argumentais turbūt vadovaujasi dauguma gyvenimo kelią besirenkančių būsimų studentų.
Tačiau dar prieš porą metų atlikta Lietuvos darbo biržoje registruotų profesinių mokyklų, kolegijų ir universitetų absolventų analizė parodė, kad jau tuomet tarp registruotų bedarbių su aukštuoju išsilavinimu daugiausia buvo baigusių verslo administravimą, vadybą, pedagogiką, teisės mokslus ir socialinį darbą. Kaip pastebi ekspertai, nemažai jaunuolių vis dar įsitikinę, kad būtent šių dalykų studijos garantuos jiems finansinį stabilumą. Ilgalaikės specialistų prognozės Lietuvoje nėra.
Prieš kelerius metus buvo planuota numatyti darbuotojų poreikį artimiausiam penkmečiui, tačiau... Gražūs norai ir liko tik ketinimais. Lietuvos darbo birža sugebėjo tik nustatyti tai, kas ir ne specialistui akivaizdu: darbo jėgos paklausa 2010 metais bus mažesnė, negu galinčių konkuruoti rinkoje asmenų.
Anot šios studijos, smulkios ir mažos, daugiausiai paslaugų bei nedidelės pramonės įmonės, kuriose dirba iki 100 darbuotojų, bus pagrindinės darbo vietų steigėjos, nes jos geba lanksčiai prisitaikyti prie kintančios rinkos. Stebėtojai prognozuoja, kad šiemet bus paklausūs maisto produktų gamybos, medienos, metalo gaminių gamybos, miškininkystės ir medienos ruošos, mašinų ir įrangos remonto, drabužių siuvimo specialistai.
Darbdavių geidžiamiausi bus sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių mašinų vairuotojai, pardavėjai ir prekių demonstruotojai, siuvėjai, siuvinėtojai ir su tuo susiję kitų profesijų darbininkai, virėjai, medienos apdirbimo įrenginių operatoriai, suvirintojai, gydytojai, mėsininkai, žuvininkai. Universitetai nevykdo darbo rinkos tyrimų, naujos studijų programos kuriamos, atliekant absolventų apklausas, programų analizes. Dažnai idėjų žvalgomasi užsienio šalių universitetuose, siekiant jų patirtį adaptuoti Lietuvoje.
Tačiau ar galima pasitikėti tokiomis prognozėmis, juk profesiją renkiesi visam gyvenimui? Po ketverių ar šešerių metų situacija gali labai pasikeisti. Pagal Lietuvos ūkio struktūrą, šalyje pakankamai didelis kvalifikuotų darbininkų poreikis, tačiau absolventai, turintys aukštojo mokslo diplomą, dažnai tokių darbų neieško dėl mažo atlyginimo. Galbūt reikėtų orientuotis į pasaulines darbo rinkos prognozes, savo ateities vizijas siejant su užsienio darbdaviais.
Kodėl mes vis dar vejamės nuvažiuojantį traukinį, užuot riedėję pirmąja klase? Ar valstybė neturi net penkmečio vizijos? Akademikų, politikų, darbdavių, darbo rinkos stebėtojų komentarai šiandien mūsų dienos tema. Diskutuokime.
Daugiau šios dienos tema skaitykite ir diskutuokite www.pinigukarta.lt
