Trečia pagal dydį pasaulyje kompiuterių gamintoja „Dell Technologies“ grynąją pelną savo finansinių metų pirmąjį ketvirtį sumažino beveik perpus, įplaukoms sumenkus penktadaliu. Anot bendrovės pranešimo, grynasis pelnas per trijų mėnesių laikotarpį, pasibaigusį gegužės 5-ąją, palyginti tuo pat metu prieš metus, sunyko nuo 1,07 mlrd. iki 578 mln. JAV dolerių, o suderintas pelnas akcijai – nuo 1,84 iki 1,31 dolerio. Pardavimų pajamos sumenko 20 proc. iki 20,92 mlrd. dolerių.

Turto valdymo grupė „Invalda INVL“, „Tesonet“ grupės įmonė „Tesonet Global“ ir bendrovę „Girteka Logistics“ valdanti „Willgrow“ iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) įsigijo Šiaulių banko akcijų paketus. Su „Invalda INVL“, „Tesonet Global“ ir „Willgrow“ pasirašytos sutartys dėl atitinkamai 5,87 proc., 5,87 proc. ir 6,29 proc. akcijų paketo, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė Šiaulių bankas. „Liko dar metai laiko užbaigti akcijų įsigijimo procesus, o šiai dienai iš 18 proc.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 18 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 12 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje gegužės 26–birželio 1 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 64 eurus, kai prieš savaitę kaina siekė 77,9 euro. Pasak LEA, antrą savaitę iš eilės stebimą elektros kainų mažėjimą Lietuvoje lėmė 29 proc.

Estijos valstybinė elektros ir dujų perdavimo tinklų operatorė „Elering“ pranešė per praėjusius metus uždirbusi 17,4 mln. eurų grynojo pelno – 3,4 karto daugiau nei 2021-aisiais. Veiklos pajamos augo 91 proc. iki 398,1 mln. eurų, o veiklos išlaidos – 90 proc. iki 378,2 mln. eurų. Vienintelės akcininkės atstovas – energetikos ir klimato ministras Kristenas Michalis – patvirtino sprendimą išmokėti valstybei 13,5 mln. eurų dividendų.

Tęsiant tyrimą maisto klastočių byloje, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai jau atliko daugiau kaip 50 patikrinimų didmenine, mažmenine prekyba bei sandėliavimo veikla užsiimančiuose ūkio subjektuose.

Pradedama tarptautinės magistralės „Via Baltica“ atkarpos tarp Marijampolės ir sienos su Lenkija rekonstrukcija – iki 2024 metų pabaigos bus suremontuota beveik 16 kilometrų kelio. Magistralės kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožą nuo 56,83 iki 72,5 kilometro Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu už 223,6 mln. eurų (su PVM) atnaujins konkursą laimėjusios „Fegda grupės“ įmonės „Fegda“ ir „Tilsta“, pranešė Susisiekimo ministerija.

AB Lietuvos automobilių kelių direkcija, vykdydama eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose užtikrinančių eismo saugos priemonių įgyvendinimą, įrengė po momentinį greičio matuoklį abiem kryptimis ties tiltu per Kruną (kelias A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, apie 87 km). Pastebima, kad šioje vietoje greitis yra ribojamas iki 70 km/val. dėl eismo saugos, kadangi kelias per tiltą yra siauresnis, nei būdinga tokios kategorijos keliams, nėra saugaus sustojimo juostų.

Aiškėja, kaip gyvens Vilnius per NATO viršūnių susitikimą. Nors pats renginys truks dvi paras liepos 11–12 dienomis, viešbučiai ir restoranai skaičiuoja, kad miesto ritmas gali pasikeisti 3–4 paroms. Renginys – vienas didžiausių istorijoje, miestas laukia apie 5000 svečių. Ir nors didieji sostinės viešbučiai klestės, restoranų atstovai nedžiūgauja – daliai maitinimo įstaigų teks užsidaryti, o tos, kurios veiks, išskirtinio lankytojų srauto nesitiki.

Vilniaus apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl pernai Lietuvą ir Lenkiją sujungusio magistralinio dujotiekio (GIPL) jungiamųjų detalių, penktadienį pranešė dujotiekį valdanti bendrovė „Amber Grid“.  Pasak pranešimo, detalių bendra vertė – apie 300 tūkst. eurų arba 0,3 proc. viso projekto vertės, kuri yra 117 mln. eurų.

Elektroninių pinigų įstaigai „Via Payments“ skirta 100 tūkst. eurų bauda. Lietuvos bankas (LB) sankciją skyrė už tai, kad ji nesilaikė teisės aktų dėl tarptautinių finansinių sankcijų ir ribojimų. Pasak LB, patikrinimo metu įstaigos vidaus politika ir kontrolė, susijusi su sankcijų įgyvendinimu, turėjo didelių trūkumų – jose nebuvo detalizuotas jų įgyvendinimo procesas.

Kas septintas kibernetinio saugumo pratybose „Kibernetinis skydas PhishEx 2023“ dalyvavusių įmonių darbuotojas neatpažino sukčių žinutės, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Apibendrinus visų dalyvavusių organizacijų rezultatus nustatyta, kad imitacinio laiško nepažino ir žalingus veiksmus atliko 14 proc. darbuotojų. Praėjusiais metais tokių darbuotojų buvo 13 proc.“, – nurodė ministerija.

Lietuvos bankas siūlys keisti pagrindinės mokėjimo sąskaitos reguliavimą, kad gyventojams būtų užtikrintos pakankamos bankų paslaugos už prieinamą kainą.  Siūlymus atnaujinti Mokėjimų įstatymo nuostatas, kurios apibrėžia pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos sąlygas, centrinis šalies bankas pristatys pirmadienį.

Asmens tapatybės kortelė ar pasas – vieni svarbiausių dalykų kelionėje, be kurio dažniausiai net nepavyksta palikti savo šalies. Tačiau neretai nutinka, kad suplanuotas skrydis jau rytoj, o, pažiūrėjus į pasą, atima kvapą: jo galiojimas – pasibaigęs. Tad ką gyventojams daryti tokiu atveju? Į keblią situaciją pakliuvusi vilnietė Kristina (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) pasakoja apie tai, kaip ilgai planuota kelionė vos netapo tikru nusivylimu.

Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja, kad įgyvendinant magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 99,03 iki 100,47 km esančio vidurinio A. Meškinio (Kleboniškio) tilto per Nerį rekonstravimo projektą, nuo šių metų birželio 5 d. iki birželio 30 d. bus uždarytas nusukimas atvažiuojant nuo Vilniaus A1 keliu į Jonavos gatvę, kadangi bus vykdomi jungiamojo kelio įrengimo darbai. Šie laikini pakeitimai susiję su tvarkomo tilto ir viaduko statybos darbais.

Iki 2025 metų tikintis už maždaug 30 mln. eurų išplėsti Kauno oro uosto keleivių terminalą ir šiaurinį peroną, susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad jo plėtra simbolizuoja esminį visų šalies oro uostų plėtros lūžį – 2025 metų jie galės priimti dukart daugiau – 10 milijonų keleivių.

Euro zonoje metų infliacija vis dar yra „per didelė“, o Europos Centrinis Bankas (ECB) toliau didins palūkanų normas, bet nuosaikesniu tempu, ketvirtadienį pareiškė banko vadovė Christine Lagarde. „Mes šiek tiek artėjame prie savo kreiserinio aukščio, tačiau dar nesame ten, o tai reiškia, kad turime toliau kopti, bet ne taip greitai“, – sakė Ch. Lagarde per bankininkų konferenciją Hanoveryje, Vokietijoje. Euro zonoje metų infliacija gegužę sumenko iki 6,1 proc.

„Lidl Lietuva“ šiemet švenčia jau 7-ąjį įmonės gimtadienį. Veiklą Lietuvoje 2016 m. pradėjęs „Lidl“ prekybos tinklas į mažmeninės prekybos rinką įnešė nemažai pozityvių pokyčių, vienas kurių – vakarietiškomis vertybėmis pagrįsta darbo kultūra. „Lidl Lietuva“ valdybos narės ir personalo vadovės Sandros Savickienės teigimu, šį darbo „Lidl“ aspektą ypač vertina ilgamečiai įmonės darbuotojai.

Kremliaus režimas tikėjosi, kad išaugusios dujų, naftos, elektros kitų jos eksportuojamų išteklių kainos privers europiečius pro pirštus žiūrėti į karą Ukrainoje. Tačiau Vladimiras Putinas ir jo parankiniai apsiskaičiavo. Energetikos produktų ir kitų išteklių kainos nukrito, o nuo kruvino puolimo prieš Ukrainą pradžios pastebimai susitraukė ir Europos Sąjungos prekyba su teroristine valstybe.

Jei kiekvieną mėnesį investuotume po vieną eurą, o vidutinė metų grąža būtų 10 proc., po 95 metų sąskaitoje turėtume milijoną. Žinoma, šis milijonas, tikėtina, būtų palikimas ateinančioms kartoms. Tačiau vieno euro galia yra daug didesnė, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dėl kokių kitų priežasčių naudinga investuoti po eurą kiekvieną mėnesį? Vienas euras – reali galimybė Gyventojai Lietuvoje neinvestuoja dėl įvairiausių įsišaknijusių mitų.