• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Paprastai artėjant pensiniam amžiui kiekvienas darbuotojas pradeda rūpintis būsima pensija. Tačiau yra tūkstančiai gyventojų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaro. Ir ne visi jie žino, kad taip praranda pinigų.

Paprastai artėjant pensiniam amžiui kiekvienas darbuotojas pradeda rūpintis būsima pensija. Tačiau yra tūkstančiai gyventojų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaro. Ir ne visi jie žino, kad taip praranda pinigų.

REKLAMA

Šią tvarką imtasi keisti ir dėl to gyventojai raginami kreiptis į Seimą.

Nepateikus prašymo – automatinis atidėjimas

Šiuo metu Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) svarsto Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma tobulinti pensijų skyrimo tvarką.

Vieno iš pataisų iniciatorių – Seimo nario Lino Kukuraičio – teigimu, pasitaiko atvejų, kai dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo asmenys kreipiasi pavėluotai, praėjus daugiau nei 12 mėnesių nuo teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo dienos.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau dabar galiojančiame įstatyme įtvirtinta, kad tokiems asmenims senatvės pensija galėtų būti skiriama ir mokama ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki kreipimosi dėl jos skyrimo.

REKLAMA

„Jeigu pamiršai ar dėl kitų priežasčių kreipeisi vėliau negu metai, pavyzdžiui, praėjus 5 metams po senatvės savo senatvės pensijos amžiaus ribos ar dešimties, tu gauni kompensaciją tik už vienus metus <...>.

Siūlome, kad kompensuojamas būtų visas praleistas laikotarpis, už kiekvienus metus prie senatvės pensijos pridedant po 8 proc.“ – Seime pristatydamas projektą sakė L. Kukuraitis.

REKLAMA
REKLAMA

Šiuo metu vidutinė senatvės pensija yra beveik 670 eurų. 8 proc. nuo šios sumos būtų beveik 54 eurai. Būtent tiek padidėtų pensija, jeigu ji būtų pradėta mokėti po vienerių metų atidėjimo.

Įstatyme siūloma nustatyti, kad jeigu dėl senatvės pensijos skyrimo kreipiamasi praėjus daugiau nei 12 mėnesių, būtų laikoma, kad žmogus pageidauja atidėti pensijos skyrimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau taip pat numatoma, kad jei asmuo senatvės pensijos atidėto skyrimo ar mokėjimo laikotarpiu, gavo kitas socialines pensijas ar išmokas, išskyrus šalpos našlaičių pensiją, jam senatvės pensija nebūtų didinama.

REKLAMA

Pasak L. Kukuraičio, nėra labai daug žmonių, kurie laiku nepateikia prašymo skirti pensiją.

„Bet ta jų patirtis yra tikrai socialiai neteisinga. Man atrodo, žmonės visiškai teisingai tikisi, kad įstatymų leidėjas, tai yra Seimas, sutvarkys situaciją, kad jiems būtų kompensuota“, – kalbėjo parlamentaras.

Išplatintame pranešime SRDK ragina gyventojus savo pasiūlymus dėl Socialinio draudimo pensijų įstatymo pateikti iki 2025 m. spalio 10 d.

REKLAMA

Tūkstančiai gyventojų nesikreipia iš karto

„Sodros“ duomenimis, per 2024 m. gyventojams buvo naujai paskirta 34 114 senatvės pensijų.

Praėjusių metų pabaigoje buvo 4 673 gyventojai, kurie pasiekė pensinį amžių ir turėjo minimalų stažą senatvės pensijai gauti, bet nesikreipė dėl senatvės pensijos skyrimo.

Tikėtina, kad dėl dabar galiojančios tvarkos dalis jų gali prarasti dali sau priklausančių pensijų pinigų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Žmonės nesikreipia dėl pensijos skyrimo dėl įvairių priežasčių: pavyzdžiui, gyvena ir dirba kitoje šalyje, kur senatvės pensijos amžius yra didesnis, todėl neatkreipia dėmesio, kad Lietuvoje jau sulaukė senatvės pensijos amžiaus.

Dalis žmonių laiku nesikreipia dėl pensijos, kadangi serga, ilgai guli ligoninėje. Yra atvejų, kad dėl pensijos skyrimo nesikreipia žmonės esantys laisvės atėmimo vietose“, – komentavo „Sodra“.

REKLAMA

Ji primena, kad jei žmogus kreipėsi vėliau nei jam sukako senatvės pensijos amžius, senatvės pensija bus išmokėta už praėjusį laikotarpį, ne ilgesnį nei 12 mėnesių iki prašymo gavimo dienos.

„Siekiama, kad ateityje visos išmokos ir pensijos būtų pervedamos automatiškai, be papildomo žmogaus prašymo, tačiau šiuo metu senatvės pensijai apskaičiuoti ir paskirti būtina pateikti prašymą. 

REKLAMA

Daugelis į pensiją išeinančių žmonių turi stažo iki 1994 metų, o to laikotarpio informacija apie apdraustuosius dar nėra suskaitmeninta. Todėl žmonės patys turi pateikti „Sodrai“ darbo knygeles ar kitus dokumentus, įrodančius stažą iki 1994 metų, kad skiriant pensiją būtų įvertinti visi jų darbo laikotarpiai. Pateikdamas prašymą, žmogus taip pat nurodo, į kokią sąskaitą pageidauja gauti pinigus“, – aiškino „Sodra“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ji nurodė, kad valstybinio socialinio draudimo sistema veikia einamojo finansavimo, o ne kaupiamuoju principu. Todėl gavėjams neišmokėti pinigai lieka „Sodros“ biudžete ir naudojami įstatymų numatytoms išmokoms.

Kitaip tariant, jeigu žmogus laiku nepaprašo pensijos, jam neišmokėti pinigai naudojami kitų gyventojų išmokoms.

REKLAMA
Man labai įdomu kaip šitoje gerovės valstybei galima išgyventi už "vidutinė" 200-300eu pensiją?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų