Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Netrukus Seimas svarstys Vyriausybės palaimintą įstatymą, kuriuo bus keičiamas vadinamasis automobilių taršos mokestis. Numatoma, kad jį reikės mokėti kasmet ir jis bus didesnis nei dabartinis. Ekonomistai, o ir dalis specialistų teigia, kad toks sprendimas nėra panacėja, tad dalis žmonių bus skurdinami, o Lietuvai gresia netgi taršių automobilių sąvartyno titulas.

Netrukus Seimas svarstys Vyriausybės palaimintą įstatymą, kuriuo bus keičiamas vadinamasis automobilių taršos mokestis. Numatoma, kad jį reikės mokėti kasmet ir jis bus didesnis nei dabartinis. Ekonomistai, o ir dalis specialistų teigia, kad toks sprendimas nėra panacėja, tad dalis žmonių bus skurdinami, o Lietuvai gresia netgi taršių automobilių sąvartyno titulas.

REKLAMA

Įsigaliojus naujiems pakeitimams, pirmaisiais metais piniginę patuštinų tų transporto priemonių savininkai, kurių CO2 išmetimai viršija 130 g/km. Kasmet būtų keliama dar didesnė kartelė, tad transporto priemonių tarša nuo 2026 m. turėtų pasiekti 100 g/km.

Mokestis turi būti siūlomas kartu su „meduoliu“

Visgi naujasis mokestis, kaip teigia „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, taptų nemenka našta žemesnėms socialinėms gyventojų grupėms.

REKLAMA

„Naujas mokestis pakenktų žemesnes pajamas uždirbantiems asmenims, to nereikia slėpti ir kišti po kilimu. Lygiai taip pat, kaip ir pakenkė, tarkime, akcizai tabakui ar alkoholiui.

Didžioji dalis tokių mokesčių, vadinamų „nuodėmės“ mokesčiais, labiausiai gula ant žemesnių pajamų, žemesnio išsilavinimo arba priklausomybių turinčių žmonių pečių“, – teigė Ž. Mauricas.

Ekonomistas svarsto, kad dėl naujo mokesčio įvedimo tikrai gali būti sulaukta daug neigiamų reakcijų, todėl vertėtų apsvarstyti ir kitas alternatyvas, pavyzdžiui, sumažinti kitus mokesčius.

„Taršos mokestis turėtų būti pasiūlomas kartu su meduoliu. Kitaip tariant, įvedama nauja tvarka, bet taip pat pažadama, kad bus mažinami mokesčiai mažiau uždirbantiems asmenims, pavyzdžiui, keliamas neapmokestinamasis pajamų dydis, didinamos pensijos. Vadinasi, mes didintume taršos mokestį, bet mažintume darbo jėgos apmokestinimą.

REKLAMA
REKLAMA

Darbo jėgos apmokestinimas gali neigiamai veikti darbo rinką, didinti šešėlį, o mažinimas yra naudingas, kadangi mes išauginame konkurencingumą. Tuo metu taršos mokestis yra netiesioginis ir jis yra mažiau kenksmingas ekonomikos augimui.

Didžioji dalis pasaulio šalių tą mokesčio naštą taip ir bando perkelti – nuo darbo jėgos, kapitalo, prie turto, ekologinių mokesčių“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Automobilių sąvartyno titulas Lietuvai

Jau dabar yra pastebima, kad jeigu nebus imtasi papildomų priemonių, Lietuva gali tapti automobilių sąvartynu ES.

„Europa pasirinko Žaliojo kurso kelią, tačiau aš labai abejoju, kad mes įgyvendinsime tuos tikslus, kuriuos išsikėlėme. Mes nesame Norvegija, turtinga šalis, kuri turi žymiai daugiau resursų ir gali pakeisti tuos procesus. Lietuva yra labiau inertiška, todėl mes turėtumėme stengtis bent jau, kad netaptume senų dyzelinių automobilių sąvartynu.

Ta grėsmė egzistuoja. Dabar daug kas keis automobilius – pereis nuo dyzelinių prie benzininių, tad Europos turbūt viltis yra, kad tos transporto priemonės iškeliautų už jos ribų. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl taršos mokestis reikalingas Lietuvoje, kad jis bent jau kažkiek pakeistų žmonių elgseną“, – teigė Ž. Mauricas.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu „Autoplius.lt“ portalo komunikacijos specialistas Gintenis Dauparas teigė, kad automobilių taršos mokesčio pakeitimai galėtų padaryti tam tikrą įtaką žmonių pasirinkimui.

„Naujas kasmetinis mokestis, remiantis kitų šalių pavyzdžiais, turi didesnę įtaką parko atsinaujinimui nei dabartinis, mokamas registracijos metu.

Tampa mažiau naudinga turėti taršias, senas transporto priemones ir jų savininkai paskatinami tokių atsisakyti, kadangi per keletą metų tokio mokesčio pavidalu, galima sumokėti nemažą pačio automobilio kainos dalį“, – įvertino G. Dauparas.

Dabartinį taršos mokestį vadina „pinigų surinkimu“ 

Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyr. redaktorius Vitoldas Milius abejojo šiuo metu galiojančiu automobilių registracijo apmokestinimo modeliu.

„Dabartinis taršos mokesčio variantas, mano manymu, yra pinigų surinkimo mokestis, nedarantis jokios įtakos automobilio pasirinkimui. Tai reiškia, kad žmogus į tokį mokestį nekreipia dėmesio, kadangi jis nėra didelis. Dabar išeina taip, kad vieną kartą susimokėjau 200 eurų ir važiuoju su tokiu automobiliu, kokiu aš noriu.

REKLAMA
REKLAMA

Man visuomet iškyla klausimas: koks yra tokio mokesčio tikslas? Jeigu norima atnaujinti, pagerinti, pašvarinti automobilių parką, tai dabartinis mokestis neveikia“, – kalbėjo pašnekovas.

V. Milius pastebi, kad yra daugybė skirtingų būdų, kaip kitos valstybės kovoja su senais, taršiais automobiliais.

Štai kai kurios šalys, pasak pašnekovo, siekdamos išvengti taršių automobilių importo, nustatė tam tikrus draudimus, atsižvelgiant į transporto priemonės gamybos metus.

„Yra šalių, kurios taršos mokestį taiko kaip muito mokestį. Tokiu būdu saugojama sava rinka. Mes automobilių negaminame, saugoti neturime ką.

Tam, kad neprivežtumėme šiukšlyno, kas šiuo atveju tikrai vyksta, yra taip pat šalių, kurios uždraudė senesnių automobilių įvežimą. 

Dar yra ir kitas variantas – nedrausti, bet labai stipriai apmokestinti. Jeigu nori vežti senus automobilius, pirmyn, bet tai brangiai kainuos“, – teigė V. Milius.

REKLAMA
REKLAMA

Be to, pašnekovas svarsto, kad jeigu mokesčio dydis būtų didesnis, galbūt tai darytų įtaką žmonių pasirinkimui. Tiesa, neabejojama, kad tarp vairuotojų tai sukeltų tam tikrą pasipiktinimą. 

„Jeigu mokestis būtų didelis, galbūt tai darytų įtaką ir žmonių pasirinkimui. Beveik visos valstybės turi taršos mokestį, žmonės susimoka, o nurodytų sumų dydžiai yra įvairūs, pritaikyti prie tos šalies pragyvenimo lygio.

Aišku, jeigu bus taikomas didelis mokestis, bus susidurta su dideliu pasipriešinimu. Bet jeigu mokesčio dydis bus niekinis, tai vėlgi taps pinigų surinkimu, o įtakos automobilių parkui neturės“, – svarstė V. Milius.

Automobilių parkas liks senas?

Automobilių gamintojai visame pasaulyje šiuo metu susiduria su lustų trūkumų, todėl teigiama, kad nors transporto priemonių kėbulas yra galutinai surenkamas, tačiau jos variklis negali būti užvedamas dėl nepabaigtų įrengti elektroninių prietaisų. 

Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas Vismantas Baršys, vertindamas dabartines tendencijas ir žadamus pokyčius, teigia, kad automobilių parkas artimiausiu metu tikrai neatjaunės, o persodinti visus lietuvius į elektromobilius skamba utopiškai.

REKLAMA
REKLAMA

„2022–2023 metais transporto priemonės tikrai drastiškai neatsinaujins net ir tada, jei ant žmonių pečių bus užkraunami mokesčiai. Automobilių parkas šiuo metu tikrai yra senesnis, nes nėra ką nupirkti. 

Persodinti vairuotojus į elektromobilius nėra šansų. Įsivaizduokite, kiek Šeškinės mikrorajono daugiabučiuose turėtų būti įrengta laidų, skirtų įkrovimui.

Elektromobiliai yra labai nepatogi ir brangi transporto priemonė. Mes nesame norvegai, kurie gamina elektrą „iš oro“. Be to, jeigu mes atsivešime senų elektromobilių, tada tapsime baterijų kapinynu, o utlizacija bus brangi“, – kalbėjo V. Baršys. 

Pašnekovas taip pat svarsto, kodėl įvedant taršos mokestį buvo nusitaikyta būtent į dyzelinių transporto priemonių savininkus.

„Dyzelinėms transporto priemonėms numatytas vos ne dvigubai didesnis tarifas. Tai klausimas: kodėl? Jeigu dyzelinė transporto priemonė atitinka „Euro 6“ standartą, taršos rodikliai yra praktiškai vienodi kaip ir benzininių automobilių. Tai kodėl mes baudžiame vartotoją ir liepiame mokėti daugiau tam, kuris tikrai perka gerą, netaršų dyzelį?“ – klausė V. Baršys.

REKLAMA
REKLAMA

Kiek reikės mokėti pagal naują mokestį?

Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad mažiausias taršos mokestis nuo 2023 m. bus 131 g/km CO2 išmetantiems ir „Euro 6“ standartą atitinkantiems automobiliams, kurie varomi dujomis ar benzinu ir dujomis, ar benzinui ir etanoliu, ar benzinu ir elektra ir dujomis, ar benzinu ir etanoliu ir dujomis, ar dujomis ir elektra, ar etanoliu, ar etanoliu ir dujomis.

Šių automobilių savininkams teks mokėti 58,69 euro mokestį.  Už tiek pat CO2 išmetantį ir tą patį standartą atitinkantį benzininį automobilį reikės mokėti 66,02 euro, o už dyzelinį – 124,71 euro.

Didžiausią mokestį jau nuo 2023 m. mokės seniausių (1 arba 2 eurostandarto) dyzelinių automobilių, kurie išmeta daugiau kaip 250 g/km CO2, savininkai.

Jiems mokestis sieks 941,25 euro per metus. Jeigu nebus įmanoma nustatyti, kiek tiksliai automobilis išmeta CO2, jo valdytojui už dyzeliną ar dyzeliną ir dujas, ar dyzeliną ir elektrą naudojančioms motorinėms transporto priemonę reikės mokėti 300 eurų mokestį, už benziną ar benziną ir elektrą naudojančioms motorinėms transporto priemonę – 170 eurų, o naudojančią už kitų rūšių degalus – 150 eurų. 

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas trečiadienį po Vyriausybės posėdžio teigė, kad dyzelinas brangs palaipsniui – kas 3–4 centus kasmet, kol susilygins su benzino kainomis. 

Iš naujo taršos mokesčio tikimasi kasmet surinkti apie 170 mln. eurų pajamų. 

Ateina Baltarusijos rėžimas i Lietuva
kuo yoliau tio blogiau tarsos mokestis,dujos ,elektra,kuras,vanduo ir tuo paciu visu prewkiu drastiskas kainu augimas
isvada,tai konnservatoriu vyriausybe su savo paslemeku partneriais nutare suzlugdyti lieyuvos zmones bei pramone
isvada-paskelbti visas valdanciuju partijas antikonstitucines kaip priesiskas lietuvos zmonems ir panaikinti,o ju vadovus i teisma nacionalizuojant turta
nedelsiant visa vyriausybe bei seima vyti lauk ir rengti pirmalaikius rinkimus
Kada pirkau dyzelinį auto
Kada pirkau dyzelinį auto
Niekas nesakė , kad 2023 m. už jį reikės mokėti mokesčius , aš jo nebuciau pirkęs , tai kokia mano kaltė ir kodėl esu apmokestinamas ? Neleiskite nuo dabar įregistruoti taršiu auto be mokesčio , bet atgaline data gaunasi apmokestinimas ?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų