Prekybos disbalansas su Japonija jau seniai yra opus D. Trumpo administracijos klausimas. Naujoji Japonijos premjerės Sanae Takaichi vyriausybė jau ėmėsi veiksmų ir rengia planus įsigyti tam tikrą kiekį „Ford F-150“ pikapų.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Kaip anksčiau pranešė „Reuters“, šie automobiliai yra visiškai nepraktiški siauroms Japonijos gatvėms ir greičiausiai bus naudojami tiesiog kaip sniego valymo mašinos.
Dabar prie šio politinio gesto jungiasi ir pramonės milžinai. Aukščiausi „Toyota“ ir „Nissan“ vadovai šią savaitę patvirtino, kad svarsto galimybę pradėti atvirkštinį importą, nepaisant didesnių JAV darbo kaštų ir silpnos jenos kurso, kuris dar labiau išbrangina prekes iš užsienio.
„Tai daroma ne dėl verslo priežasčių. Tai labiau siekis parodyti, kad automobilių pramonė taip pat bendradarbiauja, siekdama sumažinti prekybos trintį ir deficitą“, – situaciją komentavo analitikas Takaki Nakanishi.
Simbolinis gestas, o ne realus sprendimas
Didžiausio pasaulyje automobilių gamintojo „Toyota“ vadovas Koji Sato patvirtino, kad bendrovė „tiria tokią galimybę“, tačiau pabrėžė, kad tai vertinama ne kaip verslo galimybė, o kaip būdas prisidėti prie „atviros ir sąžiningos prekybos“. „Nissan“ atstovas Guillaume Cartier taip pat pareiškė, kad įmonė „rimtai nagrinėja“ šį klausimą.
Tačiau akivaizdu, kad realaus poveikio 68,5 mlrd. dolerių prekybos deficitui tai neturės. Analitikas T. Nakanishi prognozuoja, kad atvirkštinio importo apimtys bus minimalios – galbūt apie 20 000 automobilių per metus. Palyginimui, vien pernai Japonija į JAV eksportavo beveik 1,4 milijono transporto priemonių.
Svarbiausias argumentas, kurį ignoruoja prekybos deficito statistika – milžiniškos pačių Japonijos gamintojų investicijos JAV viduje. Būtent prekybos trintis 9-ajame dešimtmetyje paskatino japonus dešimtmečius investuoti milijardus į gamyklas JAV. Vien pernai Japonijos automobilių pramonė pagamino 3,3 milijono automobilių pačiose Jungtinėse Valstijose.
Praktinės kliūtys
Be ekonominio nenaudingumo, toks planas susiduria su fundamentaliomis techninėmis kliūtimis. „Toyota“ vadovas K. Sato pabrėžė, kad dėl skirtingų saugumo standartų automobilių negalima tiesiog importuoti tokių, kokie jie yra. Norint suderinti standartus, prireiktų vyriausybės įsikišimo.
„Nissan“ atstovas G. Cartier atkreipė dėmesį ir į skirtingus pirkėjų poreikius – JAV gaminami automobiliai yra didesni ir nebūtinai patrauklūs Japonijos vairuotojams.
Ir galiausiai – pati akivaizdžiausia kliūtis yra tai, kad Japonijoje eismas vyksta kairiąja puse (vairas dešinėje), o JAV – dešiniąja (vairas kairėje).
Vis dėlto, analitikai sutinka, kad šiuo atveju svarbu ne realus poveikis, o simbolizmas.
„Pastangų parodymo simbolinė reikšmė yra milžiniška. Tai kuria pasitikėjimą D. Trumpo administracija. Tai yra ne verslas, o santykių palaikymas“, – reziumavo T. Nakanishi.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!

