Kiekvienas pirkdamas naudotą automobilį susitaiko su faktu, kad jis yra naudotas ir gali turėtų smulkesnių ar didesnių trukumų. Tačiau perkant naują automobilį, iš salono, su gamintojo galiojančia garantija lūkesčių kartelė yra gerokai aukščiau.
Visgi, tikimasi, kad naujas daiktas tarnaus atitinkamai, tačiau retkarčiais pasitaiko net ir pačių netikėčiausių momentų, kuomet naujas automobilis elgiasi taip, lyg jį būtų ką tik suremontavę po stiprios avarijos ir dažniau praleidžia remonto dirbtuvėse, negu kelyje.
Tad ką tokiu atveju daryti? Kur į tokią situaciją patekę vairuotojai turėtų kreiptis? Su tv3.lt portalu savo įžvalgomis pasidalinę ekspertai vieningai sutaria, kad nereikėtų bijoti gintis savo teises ir tai reikėtų daryti laikantis tam tikrų veiksmų.
Pirmoji ir didžiausia klaida – delsimas
Anot „Autopretenzija“ įkūrėjo Ramūno Mackevičius, pirkėjai, susidūrę su gedimu, bando tartis, ieško kompromisų, lankosi servisuose, tačiau praranda brangiausią resursą – laiką ir galimybę tinkamai fiksuoti įrodymus.
„Esame turėję atvejų, kai nieko nebegalėjome padėti, nes pakeliui iki mūsų buvo padaryta per daug klaidų, kurių taisymas kainuotų tiek pat ar daugiau, nei tiesiog pačiam prisiimti nuostolius.“
Pirmasis žingsnis, kurį sutartinai rekomenduoja atlikti visi pakalbinti ekspertai – nedelsiant informuoti pardavėją raštu. Žodiniai susitarimai ar skambučiai teisinės galios neturi, o VVTAT pateiktuose atsakymuose nurodoma, kad pardavėjas privalo pateikti motyvuotą atsakymą per 14 kalendorinių dienų.
R. Mackevičius taip pat pataria lygiagrečiai kaupti naudingus įrodymus. Pavyzdžiui, pašnekovas rekomenduoja pradėti nuo automobilio skelbimo atsispausdinimo ir gauti pardavėjo parašą. Tokiu būdu teisiškai patvirtinama skelbime deklaruojama automobilio būklė. Taip pat rekomenduojama atidžiai peržiūrėti pirkimo-pardavimo sutartį.
Advokatų kontoros „Go Legal“ teisininkas Andrius Bubulis naudingų patarimų sąrašą papildo akcentuodamas būtinybę nuotraukomis ir vaizdo įrašais fiksuoti atsiradusius defektus, kaupti serviso įrašus ir komunikaciją su pardavėju.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad atliekant nepriklausomą patikrą ar ekspertizę, būtina ne tik informuoti pardavėją, bet ir suteikti jam realią galimybę dalyvauti šiame procese. Vienašališkai atliktos ekspertizės išvados vėliau teisme gali būti ginčijamos.
Reikalavimų hierarchija ir „esminio trūkumo“ sąvoka
Pateikus pretenziją, prasideda oficialus ginčo sprendimo procesas, kuriame galioja aiški reikalavimų hierarchija. VVTAT specialistai pabrėžia, kad vairuotojai negali iš karto reikalauti grąžinti pinigus. Įstatymas pirmiausia numato pardavėjo teisę ir pareigą ištaisyti padėtį – nemokamai suremontuoti automobilį arba pakeisti jį nauju.
Teisė reikalauti proporcingai sumažinti kainą arba nutraukti sutartį atsiranda tik tada, kai pardavėjas šios savo pareigos neįvykdo, kai tas pats defektas po remonto atsiranda pakartotinai, kai automobilio trūkumas yra esminis, arba kai akivaizdu, jog pardavėjas problemos per protingą terminą neišspręs.
Nors oficialaus esminių defektų sąrašo nėra, VVTAT jį apibrėžia kaip gedimą, trukdantį automobilį naudoti pagal paskirtį, o štai teisininkas A. Bubulis šį apibrėžimą papildo pavyzdžiais iš teismų praktikos, nurodydamas, jog variklio ar pavarų dėžės gedimai beveik visada laikomi esminiu sutarties pažeidimu.
Vertinant, ar defektas yra esminis, ar tik mažareikšmis, teismai, pasak A. Bubulio, atsižvelgia į visumą kriterijų: ar trūkumą įmanoma pašalinti, kokios yra jo šalinimo laiko ir finansinės sąnaudos, kokią įtaką remontas turės būsimai automobilio būklei ir ar tai nesukelia neproporcingų nepatogumų pirkėjui.
Taip pat ir nuolat pasikartojantis, nors ir ne toks kritinis gedimas, gali būti pripažintas esminiu, atsižvelgiant į teisėtus pirkėjo lūkesčius naujo automobilio kokybei.
Du pirkėjo skydai
„Go Legal“ advokatų kontoros teisininkas A. Bubulis atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų niuansą – pirkėjus saugančias garantijas. Pirmoji – įstatyminė. Civiliniame kodekse įtvirtinta besąlygiška dvejų metų garantija, kurios pardavėjas negali apriboti.
Jos esmė, pasak teisininko, yra pardavėjo pareiga užtikrinti, kad prekė neturi paslėptų trūkumų, dėl kurių jos naudingumas sumažėtų tiek, kad pirkėjas, apie juos žinodamas, išvis nebūtų jos pirkęs arba nebūtų mokėjęs tokios kainos.
Antroji – komercinė, kurią savo noru suteikia pardavėjas ar gamintojas. Esminis skirtumas tarp jų – įrodinėjimo našta. Remiantis įstatymine garantija, pirkėjas turi įrodyti, kad defektas egzistavo prekės perdavimo metu.
Tačiau esant komercinei garantijai, pirkėjui pakanka įrodyti gedimo faktą, o pardavėjas turi įrodyti, kad jis atsirado dėl pirkėjo kaltės.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad aprašytos palankesnės sąlygos taikomos pirkėjams-vartotojams (fiziniams asmenims). Kaip nurodo teisininkas A. Bubulis, jei automobilį perka įmonė, jos teisė nutraukti sutartį yra siejama su griežtesne sąlyga – būtina įrodyti, kad nekokybiškos prekės pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
Nuo pretenzijos iki teismo
Jei raštiška pretenzija neduoda rezultatų, kitas žingsnis – kreipimasis į VVTAT. Ši institucija, išnagrinėjusi ginčą, priima sprendimą, kuris yra privalomas vykdyti. Nors bylinėjimasis gali pareikalauti pradinių investicijų, A. Bubulis primena, kad pagal bendrąją taisyklę, teismui priėmus palankų sprendimą, visos patirtos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant išlaidas advokatui, yra priteisiamos iš pralaimėjusios šalies.
Jei pardavėjas sistemingai ignoruoja vartotojų teises, jam gali būti taikomos sankcijos, įskaitant baudas, kurios, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali siekti nuo kelių tūkstančių iki šimto tūkstančių eurų.
Vairuotojams taip pat svarbu žinoti, kad įstatymas tiesiogiai neįpareigoja pardavėjo suteikti pakaitinio automobilio remonto metu, nebent tai numatyta sutartyje. Verta paminėti ir situaciją, kai automobilis įsigyjamas lizingu.
VVTAT paaiškina, kad net ir tokiu atveju esminės vartotojo teisės nesikeičia. Nors formalus turto savininkas yra lizingo bendrovė, pagrindiniu vartotoju ir šalimi ginče su pardavėju išlieka pats pirkėjas-vairuotojas.
Koks skirtumas perkant naują ir naudotą automobilį?
VVTAT atkreipia dėmesį, kad situacija su naudotomis transporto priemonėmis yra kur kas sudėtingesnė. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo ir ankstesnės eksploatacijos savo savybėmis skiriasi nuo naujo, todėl pirkėjas negali tikėtis analogiškos kokybės ar nepriekaištingo veikimo.
Ginčo atveju pirkėjui tenka sunkesnė pareiga įrodyti, kad defektas nėra natūralaus nusidėvėjimo pasekmė, o paslėptas trūkumas. Būtent todėl, įsigyjant naudotą automobilį, nepriklausoma patikra servise tampa ne protingu patarimu, o praktiškai būtinybe.
Apibendrinant, visų ekspertų patarimai susiveda į vieną – aktyvų ir apgalvotą savo teisių gynimą. Kaip teigia R. Mackevičius, kiekvienas pirkėjas anksčiau ar vėliau atsiduria kryžkelėje
„Nedelskite ir priimkite sprendimą. O koks sprendimas bus – gintis ar leisti bujoti nesąžiningiems pardavėjams – tai jau Jūsų pasirinkimas.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
