Šio mokesčio priėmimą visą laiką lydėjęs chaosas tęsėsi ir ketvirtadienį – politikai svaidėsi kaltinimais, kad daliai politikų ir pasiturinčių žmonių šis įstatymas netgi sumažins mokesčius, o galiausiai, atėjus lemiamai akimirkai, prieš balsavo net Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, kuris ir turėjo būti socialdemokratų reformos vėliavnešys.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Į ekskursiją Seime atvykę Ignalinos, Ukmergės, Anykščių ir Pakruojo rajonų gyventojai galėjo džiaugtis – jie gavo geriausias vietas politinio teatro spektaklyje, mat tuo metu salėje prasidėjo ginčai dėl NT mokesčio.
„Aš kreipiuosi į pakruojiečius, kurie girdėjo čia Remigijaus Žemaitaičio kalbą. Žinokite, jis nėra Liberalų sąjūdžio narys ir kalba ne už Liberalų sąjūdį. O kalba, kaip turtingas žmogus, turintis Laurų kvartale didelį namą, prieš tai užėmęs daug valstybinės žemės nelegaliai“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas.
S. Gentvilas akcentavo, kad Seimas pritarė Remigijaus Žemaitaičio ir Roberto Puchovičiaus pataisai, kuri naudinga keletą būstų turintiems turtuoliams. Antram brangiam būstui R. Žemaitaitis prastūmė sumažintą mokestį.
„Puchovičiaus ir Žemaitaičio pasiūlymai ką tik jam sumažino asmeniškai dešimtimis tūkstančių NT mokestį“, – sakė S. Gentvilas.
Mano, kad bus gudraujama įtraukiant bendrasavininkius
Pagal priimtą įstatymą, už pirmąjį ir pagrindinį būstą mokės tik tie, kurių būsto vertė viršija 450 tūkstančių eurų. Tiesa, jeigu būstas priklauso dviems žmonėms, pavyzdžiui, vyrui ir žmonai, mokesčio grindys kyla dvigubai – iki 900 tūkstančių eurų. O ir mokestis bus taikomas ne visai vertei, o tik tai daliai, kuri viršys nustatytas grindis.
„Pagal vertes – tiek šių metų, tiek kitų metų – priėmus sprendimą, mokančių už pirmą būstą asmenų skaičius, nesiektų tūkstančio“, – teigė ministras pirmininkas Gintautas Paluckas.
„Būna tėtis, mama, jiems priklauso turtas ir jiems tada taikoma atitinkamai kartelė. Jeigu vaikui perrašysi būstą, jis irgi bus bendrasavininkis, jam taip pat bus taikoma lengvata“, – spragą įžvelgė konservatorė Gintarė Skaistė.
Gudrauti įtraukiant bendrasavininkius galės ir tie, kurie turi daugiau nei vieną būstą. Antras ir paskesnis būstas apmokestinamas progresiniais tarifais, pradedant nuo 50 tūkstančių eurų vertės. Iš viso Lietuvoje daugiau nei vieną būstą turi apie 350 tūkstančių gyventojų. Į šią kategoriją patenka ir turintys sodybas, garažus ir panašų nekilnojamąjį turtą.
„Paskutiniame komiteto posėdyje buvo priimta, kad gyvenamąją vietą galima deklaruoti ir bet kokiame kitame būste, ne tiktai gyvenamame, taip pat ir poilsinės paskirties, garažuose bus galima gyventi. Tai kiek žmonės pasinaudos tokiomis galimybėmis ir kiek tų mokėtojų galų gale liks, man atrodo, šiandien niekas negali atsakyti“, – sakė G. Skaistė.
„Surinksime gynybai ne daugiau, o mažiau“
Šiuo metu Lietuvoje jau galioja nekilnojamojo turto mokestis, jo vadinamosios grindys – 150 tūkstančių eurų. O ir tarifai gerokai didesni nei šiandien priimtame įstatyme.
„Jeigu praėjusiais metais surinkome 16 milijonų, o po verčių atnaujinimo būtų buvę apie 60 milijonų eurų, tai dabar šios reformos pasekmė – turbūt apie 10 milijonų eurų. Tai reiškia, kad mes surinksime gynybai ne daugiau, o mažiau“, – kalbėjo politikė.
„Mažiau pinigų nesurinksime. Kad ir dėl to, jog ir juridiniai asmenys, kurie ūkinėje veikloje naudoja NT turtą, taip pat prisidės prie gynybos fondo formavimo papildomu 0,2 procento tarifu“, – teigė finansų ministras Rimantas Šadžius.
Mokesčių reformos pabaigos proga Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas į posėdį atvyko su finišą vaizduojančiu kaklaraiščiu. Bet pamatęs, kas finišo tiesiojoje liko iš NT mokesčio, tėškė akibrokštą saviems. Balsavo prieš.
„Todėl, kad jis visais aspektais neatitinka to, ko mes siekiame. Mūsų partijos programoje buvo parašyta viskas atvirkščiai“, – aiškino Seimo narys.
Parlamentaras norėjo, kad NT mokestį mokėtų dauguma šalies gyventojų.
„Kam reikalingi mokesčiai? Kad valstybė turėtų pinigų spręsti visus klausimus, ne tik gynybos, švietimo, sveikatos. Tai šitas įstatymas ne padidina pinigų kiekį biudžetui, o sumažina“, – sakė A. Sysas.
Dabar mokesčius turėjo mokėti ir Gitanas Nausėda už savo namą, ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Bet priėmus naują įstatymą, jie, kaip ir tūkstančiai kitų turtingų žmonių mokesčio išvengs ir sutaupys ne vieną tūkstantį eurų kasmet.
Tiesa, dėl visų išimčių NT mokestis nepatiks ir Briuselio biurokratams. Būtent jie ragino NT mokestį padaryti visuotinu, o mainais Lietuvai būtų pervedę kelis šimtus milijonų eurų europinės paramos. Tad galutinis rezultatas toks – europinių pinigų nebus, iš NT mokesčio surinksime mažiau, o Lietuvai liks tik šių diskusijų sukeltas pyktis.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
