nt mokestis

Norint išvengti piktnaudžiavimo, kai nekilnojamojo turto (NT) vystytojai imituoja gyvenimą statomuose būstuose taip pasinaudodami gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, du konservatoriai siūlo griežtinti lengvatos tvarką.

Vilniuje beveik 5-i tūkstančiai žmonių susirinko protestuoti prieš visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Sostinės Katedros aikštėje žmonės peikė valdžią, aiškino, kad nepasitiki visa mokesčių reforma. Protesto organizatoriai renginio metu taip pat rinko parašus, žada patys inicijuoti pataisas dėl Nekilnojamojo turto mokesčio. 15-ą valandą sostinės Katedros aikštėje sunku rasti laisvos vietos.

Vilniuje sekmadienį vykusiame proteste prieš planuojamą nekilnojamojo turto (NT) mokestį dalyvavo apie 4-5 tūkstančiai žmonių, incidentų renginio metu nefiksuota, teigė sostinės policijos atstovas Jevgenijus Liepis. „Buvo ramu, renginys praėjo sklandžiai, be jokių incidentų“, – Eltai sekmadienį sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus viršininkas J. Liepis.

Bevykstant protestui dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio Vilniaus centre, organizatorius Raimondas Šimaitis prakalbo, kad turi mechanizmą, kuris Seimo nariams nepatiks. „Mano galva, mes turime siekti sukurti mechanizmą, kaip būtų galima atšaukti Seimo narį“, – pasakė NT mokesčio protesto organizatorius. Po R. Šimaičio žodžių visi pradėjo ploti. „Jau turiu tokį piktą planą – Seimo nariams jis tikrai nepatiks“, – pridūrė jis.

Vilniuje sekmadienį tūkstančiai žmonių susirinko į Katedros aikštėje vykstantį protestą prieš planuojamą nekilnojamojo turto (NT) mokestį „NE gyvenamojo būsto mokesčiui!“.  Dar neprasidėjus protestui, Katedros aikštėje nusidriekė ilga žmonių eilė prie palapinės, kurioje buvo kviečiama pasirašyti peticiją prieš planuojama NT mokestį.

Šiandien, balandžio 27-ąją, į Vilniaus gatves išėjo protestuotojai, kurie yra nepatenkinti nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu. Protestas vykta nuo 15 val. Vilniaus Katedros Aikštėje. Į viešą renginį suvažiavo žmonės iš keliasdešimt Lietuvos miestų, tokių kaip Klaipėda, Kaunas, Alytus, Tauragė, Utena, Telšiai, Radviliškis ir daugybė kitų.

Sekmadienį vyks protestas prieš nekilnojamojo turto (NT) mokestį, kuriame, pasak Roberto Puchovičiaus, bus ir „Nemuno aušros“ parlamentarų. Kitų valdančiosios koalicijos demokratų ir socialdemokratų atstovai tuo metu teigė, kad apie dalyvavimą mitinge kalbų nebuvo, kadangi nėra aišku prieš ką protestuoti. „Nei organizuojamės, nei planuojame ten būti, nes pats NT mokestis dar nėra aiškus.

Vilniaus Katedros aikštėje sekmadienį vyks prieš planuojamą nekilnojamojo turto (NT) mokestį nukreiptas protestas „NE gyvenamojo būsto mokesčiui!“. Mitinge žada dalyvauti apie 5 tūkst. žmonių, leidimas yra išduotas renginiui, į kurį gali atvykti 30 tūkst. dalyvių. Kaip skelbiama socialiniame tinkle „Facebook“, renginį organizuoja asociacija „Atoveiksmis“ ir praėjusiais metais kelis kartus vaivorykštės spalvų vėliavas viešai deginęs, visuomenininku prisistatantis Raimondas Šimaitis.

Per mitingą sekmadienį prieš Nekilnojamojo turto mokesčių pakeitimus bus ribojamas eismas sostinės senamiestyje, dirbs sustiprintos policijos ir Viešojo saugumo pajėgos – iš viso dirbs 150 pareigūnų.

Dabar siūlomas Finansų ministerijos nekilnojamojo turto (NT) mokestis yra monstras, teigia opozicinei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai atstovaujantis Laurynas Kasčiūnas. Jo teigimu, šiuo metu siūlomas mokesčio modelis priešina visuomenę ir nepakankamai prisidėtų prie gynybos finansavimo. „Suprantame, kad reikia sprendimų, kurie padėtų didinti mūsų gynybos fondą, nes vien skolinantis sukurti didesnių gynybinių pajėgumų nepavyks.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas teigia nesuprantantis, prieš ką tiksliai bus nukreiptas sekmadienį vyksiantis protestas dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Pasak parlamentaro, Finansų ministerijos parengtas mokestinės prievolės pakeitimas yra itin reikalingas ir iš esmės nepalies regionų gyventojų. „Nesuprantu, prieš ką protestas bus nukreiptas.

Finansų ministrui Rimantui Šadžiui dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio liejasi kritikos lavina. Koalicijos partneriai reikalauja didesnės neapmokestinamosios vertės ir nuolaidos pirmajam būstui. Auditoriai skaičiuoja, kad naujasis modelis palankus turčiams, mat pagal dabartinį įstatymą gresiančius mokesčius sumažins iki 6 kartų, o štai vidutinės vertės turto savininkams mokestis atsiras ir net didės.

Nekilnojamojo turto (NT) mokestį būtina keisti, kad gyventojai nepatirtų neproporcingos mokesčio naštos, nuo kitų metų įsigaliojus naujoms būsto mokestinėms vertėms, sako premjeras Gintautas Paluckas. „Tikslas – pasiekti, kad tas mokestis nieko neslėgtų ir nesmaugtų.

Finansų ministerijai paviešinus siūlomus nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimus, prezidentas Gitanas Nausėda sako pasisakantis už didesnes mokesčio „grindis“, tačiau pripažįsta, kad NT apmokestinimas turėjo keistis. „Pasisakiau už didesnes grindis ir galbūt per daug neinant į detales, vis tiek nekilnojamo turto mokesčio sistemą reikėjo keisti.

Nors visi kandidatai į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkus palaiko planuojamą Nekilnojamojo turto (NT) mokestį, jų nuomonės kai kuriais atžvilgiais išsiskiria. Pavyzdžiui, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas akcentuoja, jog mažesnėse savivaldybėse didžioji NT objektų dalis nesiekia mokesčio „grindų“, tad didžiausia šiuo mokesčiu surinktų lėšų dalis tektų didžiosioms savivaldybėms. „Aš truputį irgi bijau, kai dabar grindys yra 40 tūkst.

Finansų ministerijos siūloma nauja nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo tvarka brangaus turto savininkų įnašų iš esmės nepakeistų, nepaisant siūlomo mažesnio tarifo, sako finansų ministras Rimantas Šadžius.    „Laipteliai ir jų ribos buvo apskaičiuotos tokiu būdu, kad tiems žmonėms, kurie dabar moka brangaus NT mokestį, mokėtina suma ir nemažėtų, ir kad labai nedidėtų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė R. Šadžius.

Finansų ministerija siūlo kas trejus metus nustatyti nekilnojamojo turto (NT) mokestinę vertę, sako ministras Rimantas Šadžius. Dabar ji nustatoma kas penkerius metus. „Mes pasiūlėme, kad turto vertinimas būtų daromas dažniau, kas trejus metus, kas yra geroji tarptautinė praktika, kadangi visos šalys susiduria su šiais klausimais. Ir jeigu Seimas pritars, kitas vertinimas taip drastiškai nebesiskirs nuo to, kas bus įvertinta kitų metų sausį“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė R. Šadžius.

Šią savaitę buvo pristatyti numatomi mokesčių įstatymų pakeitimai. Bene daugiausia diskusijų sukėlė valdžios planai dėl gyventojų nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo. Dabar mokestis taikomas tik jo vertei, kuri viršija 150 tūkst. eurų. Tačiau numatoma šią vertę nuleisti iki 40 tūkst. eurų. Taigi priėmus tokias pataisas NT mokestį mokės daug daugiau gyventojų, negu jį moka šiuo metu. Kita vertus, turintiems daug brangaus turto mokestį planuojama pastebimai sumažinti.

Finansų ministerijai pristatant ilgai lauktą mokesčių pertvarkos projektą, ekonomistai atkreipia dėmesį, kad mokesčių reformos pasekmių išvengti nepavyks beveik niekam. Ekspertai įspėja apie itin neigiamas NT mokesčio pasekmes – brangstančias nuomas, augančius išlaikymo kaštus bei galimas fiktyvias skyrybas, siekiant išvengti mokesčių. Ministerija viešai paskelbė projektą, kuriame siūloma apmokestinti nekilnojamąjį turtą nuo 40 tūkst.

Lietuvoje prasidedant naujų mokesčių erai, kritikos tokiems valdžios sprendimams negaili ir buvęs Igno Vėgėlės štabo narys Dainius Prukauskas. Savo socialiniame tinkle „Facebook“ jis atvirai sako: „Tai grynas pasityčiojimas iš dirbančių žmonių.“ D. Prukausko teigimu, mokesčių reformos labiausiai kirs tiems, kurie bando kabintis į gyvenimą – vidurinįjį sluoksnį.

Socialdemokratų deleguoto ministro Rimanto Šadžiaus vadovaujamai Finansų ministerijai įregistravus mokesčių pertvarkos projektą, net koalicijos partneriai linguoja galvas. Koalicijoje esančios politinės partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad kai kurie Finansų ministerijos pateikti mokesčių pakeitimai nustebino. „Buvo tam tikrų dalykų, kur koalicijoje buvo sutarta, ir atnešta nesutartų dalykų.

Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė savo feisbuke išdėstė, ką ji mąsto apie rizikas, susijusias su NT (nekilnojamojo turto) mokesčio reforma. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad apskritai Lietuvoje mokestinė sistema darosi labai neelegantiška ir gremėzdiška. Gyventojams tai kelia galvos skausmą. NT yra privalomai registruojamas turtas – žemė, įvairūs pastatai, tokie inžineriniai objektai, kaip gatvės ar keliai ir kt.

Už nekilnojamąjį turtą teks mokėti, jei jo vertė viršys 40 tūkst. eurų. Mažiausias metinis mokestis sieks 5 eurus, už pusės milijono eurų vertės namus teks mokėti 500 eurų, už milijono eurų namus teks pakloti 5 tūkst. eurų – tokį visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokestį siūlo finansų ministras Rimantas Šadžius.  Finansų ministras teikia kelis mėnesius derintą visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio projektą. Juo siūlo mokestį užkrauti turtui, kurio vertė viršys 40 tūkst.

Finansų ministerija trečiadienį įregistravo mokesčių pertvarkos projektą ir siūlo apmokestinti nekilnojamąjį turtą (NT), kurio vertė viršija 40 tūkst. eurų. Dalis gyventojų jau planuoja protestą, tuo metu valdantieji prakalbo, kam kliūtų ši mokestinė našta, o kas jos išvengtų. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ J. Olekas tikino, esą NT mokesčio našta bus padalinta taip, kad didžiausias jos svoris nekristų ant vargingiau gyvenančių žmonių.

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų turi nekilnojamojo turto (NT). Iki šiol apmokestinama tik ta jo vertė, kuri viršija 150 tūkst. eurų. Tačiau Rimanto Šadžiaus vadovaujama Finansų ministerija trečiadienį įregistravo mokesčių pertvarkos projektą ir siūlo nulinį tarifą taikyti NT, kurio vertė neviršija 40 tūkst. eurų.

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų turi nekilnojamojo turto (NT). Iki šiol apmokestinama tik ta jo vertė, kuri viršija 150 tūkst. eurų. Tačiau ateityje mokestį gali teikti mokėti tiems, kurių turtas vertas daugiau kaip 40 tūkst. eurų. Tai numato ketvirtadienį Finansų ministerijos registruotos NT mokesčių įstatymo pataisos, kurias dar turės patvirtinti Vyriausybė ir priimti Seimas. Tą padarius, pakeitimai įsigaliotų jau nuo 2026 m. pradžios.

Rimanto Šadžiaus vadovaujama Finansų ministerija trečiadienį įregistravo mokesčių pertvarkos projektą ir siūlo nulinį tarifą taikyti nekilnojamajam turtui (NT), kurio vertė neviršija 40 tūkst. eurų.  Kaip numatoma ministerijos pasiūlytame projekte, 0,1 procento tarifas būtų taikomas NT vertei nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų. 0,2 proc. tarifas – iki 400 tūkst. eurų, 0,5 proc. tarifas – iki 600 tūkst. eurų. Galiausiai, 1 proc.

Kiekvieną rytą klausant naujienų galima išgirsti, kaip transliuojama netiesa apie naujus mokesčius. Politikų pasisakymuose byloja keli naratyvai – nebijokite mokesčių padidinimo nes tai nepalies mažas pajamas gaunančių žmonių, gal nepalies vidurinės klasės, mokesčius mokės tik tas geriau gyvenantis kaimynas, kurio ir šiaip nemėgstat. Tad pasvarstykime kas mokės šios Vyriausybės teiktus padidintus mokesčius. Pradėkime nuo jautriausio – nekilnojamo turto (NT) mokesčio.

Visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis drebina ne tik visuomenę, bet ir pačią valdančiąją koaliciją. Partneriai niekaip neranda bendros kalbos dėl to, kokį mokestį už būstą užkrauti lietuviams. Tad politikai mokesčių reformą jau svarsto be NT mokesčio, o prie jo grįžti žada kur kas vėliau. Negana to, „aušriečiai“ ruošiasi aktyviai dalyvauti protestuose prieš šį mokestį.

Keliems šimtams „Nemuno aušros“ atstovų ketinant dalyvauti proteste prieš nekilnojamojo turto (NT) mokestį, prezidentas Gitanas Nausėda tokį valdančiosios partijos atstovų žingsnį vadina nelogišku. „Sunku įsivaizduoti, kad dalyvaujant valdančiojoje koalicijoje, suprantu, kad politinė partija ir dalyvauja šituose mokesčių pakeitimų pasiūlymuose arba jų formulavime“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė prezidentas.

Dauguma lietuvių gyvena butuose ir namuose, kurių rinkos vertė siekia iki 75 tūkst. eurų. Ir vos 2 tūkst. visų šalies butų ir namų vertė viršija pusę milijono eurų, nors per dešimtmetį būsto vertės padidėjo trigubai. Taip skaičiuoja Registrų centras, kuriuo remsis valdžia, įvesdama visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Finansų ministras Rimantas Šadžius prieš pat Velykas žada paskelbti visus savo mokesčių reformos projektus.

Dauguma lietuvių gyvena butuose ir namuose, kurių rinkos vertė siekia iki 75 tūkst. eurų ir vos 2 tūkst. visų šalies butų ir namų vertė viršija pusę milijono eurų, nors per dešimtmetį būsto vertės padidėjo trigubai. Taip skaičiuoja Registrų centras, kuriuo remsis valdžia, įvesdama visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį.

Balandžio pabaigoje Vilniuje rengiamoje protesto akcijoje prieš nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įvedimą ketina dalyvauti ir keli šimtai valdančiosios „Nemuno aušros“ narių, sako partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. „Sunku pasakyti, 3 tūkst. narių (partijoje – BNS). Bet iš tikrųjų (...) ir iš Šilalės važiuoja, ir iš Šilutės važiuoja, iš Telšių važiuoja. Aš manau, kad (...) iš mūsų koks pora šimtų tai tikrai bus“, – BNS ketvirtadienį sakė politikas.

Valdžia vis dar slepia, kaip planuoja pakeisti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą. Tačiau kiekvienas savininkas turėtų suklusti jau dabar. NT mokesčiu apmokestinama turto vertė. Ją reguliariai skaičiuoja Registrų centras. Kas 5 metus taip apskaičiuota NT rinkos vertė tampa mokestine verte. O jai ir taikomas NT mokestis. Kai kurių butų ar namų vertė nuo 2021 m. išaugo daugiau kaip 70 proc.

Valdantiesiems svarstant naują nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą, profsąjungų lyderiai pasigenda konkrečių tarifų ir siūlo neapmokestinti vienintelio žmogaus būsto, kuriame jis deklaruoja savo gyvenamąją vietą.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tie gyventojai, kurių nekilnojamo turto (NT) mokestinė vertė sieks iki 50 tūkst. eurų, nemokės „praktiškai jokio“ NT mokesčio. „Tie, kieno nekilnojamas turtas, jo vertė yra iki 50 tūkst. eurų taip pat nemokės praktiškai jokio nekilnojamo turto mokesčio“, – žurnalistams Biržuose ketvirtadienį sakė G. Paluckas. Koalicijos taryba siūlo 0,1 proc. NT mokesčio tarifą būstui nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų, 0,2 proc. – būstui nuo 400 tūkst. iki 600 tūkst.

Valdančiųjų ruošiamas naujasis nekilnojamojo turto (NT) mokestis gresia šimtams tūkstančių gyventojų ir ypač vidutiniokams, gyvenantiems didmiesčiuose. Tiesa, valdantieji žada, kad nuo mokesčio neišsisuks ir prabangaus turto savininkai – turės mokėti dar daugiau nei iki šiol. Prezidentas Gitanas Nausėda tokiam modeliui pritaria, tačiau kai kurie ekonomistai priekaištauja, kad mokestį įvedinėti prisidengiant gynyba nesąžininga, mat jis turėtų pasilikti savivaldybėse – gyventojų poreikiams.

Kilus diskusijoms dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio planuojamų pakeitimų, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) dalijasi svarbia informacija apie numatytus pokyčius deklaravimo procese. Kaip nurodo Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, šiuo metu NT mokesčio deklaracijos sistema, kurią pildo gyventojai, yra „labai prasta“. „Ji taip sumažinta, kad gyventojas turi įrašyti tik mokestinę vertę ir tarifą, tačiau nėra vardijami visi turtai.

Valdančioji koalicija baigia sudėlioti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio detales. Jis bus visuotinis, kas reiškia, kad mokestį turės mokėti visi, turintys gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto. Tiesa, valdantieji dar svarsto nuo mokesčio atleisti tuos, kam jis nesieks 20 eurų, mat tai neapsimoka mokesčių inspekcijai.  Valdantieji ruošiasi ir antrosios pensijų pakopos reformai – suteiks pusantrų metų laikotarpį apsisprendimui, ar likti kaupime, ar pasitraukti.

Antradienį paaiškėjo daugiau detalių dėl planuojamo keisti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Panašu, kad mažesniais už dabartinius mokesčio tarifais bus apmokestinama daugiau turto. Kita vertus, bus siūloma taikyti 50 proc. mokesčio nuolaidą pirmajam gyvenamam būstui ir tam nuomojamam NT, kuriame registruoti gyventojai. Dėl to, kaip pastebėjo Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, šio mokesčio našta bus perkeliama ant pigesnio būsto savininkų.

Valdantieji skuba derinti mokesčių pakeitimus ir ginčijasi dėl visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Šiuo metu nekilnojamojo turto mokestį moka tie, kieno būsto mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų, tačiau valdantieji svarsto šią kartelę nuleisti. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Ernestas Einoris. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Valdantiesiems diskutuojant dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio struktūros pokyčių, buvusi finansų ministrė, konservatorė Gintarė Skaistė sako, kad neįtraukiant pirmojo būsto apmokestinimo papildomai surenkamos pajamos būtų tokios nedidelės, jog naujas mokesčio administravimas valstybei neapsimokėtų.

Valdantieji skuba derinti mokesčių pakeitimus ir ginčijasi dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio. Ruošiasi padidinti lengvatinį PVM tarifą, dėl ko brangtų centrinis šildymas ir viešojo transporto bilietai. O Remigijus Žemaitaitis siūlo bankrotais grasinančioms maitinimo įstaigoms grąžinti lengvatinį PVM, tačiau tik nuo pusryčių iki pietų. Šiuo metu nekilnojamojo turto (NT) mokestį moka tie, kieno būsto mokestinė vertė viršija 150 tūkst.

Gyventojai mokesčius privalo mokėti laiku. Vis tik dalis jų vėluoja tą padaryti, pastebi Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Pavyzdžiui, Nekilnojamo turto (NT) mokestį reikėjo sumokėti dar pernai. Tačiau to nepadarė daugiau nei 5 tūkst. gyventojų. VMI tikina, ragina kuo greičiau sumokėti kitu atveju pradės skaičiuoti delspinigius ir imsis skolos išieškojimo. Tačiau gyventojai skundžiasi, kad jų sąskaitos jau užblokuotos.

Mažiau nei po mėnesio Seimas pradės naują pavasario sesiją. Jos darbų programoje, be kita ko, numatoma pakeisti ir du mokesčių įstatymus. Vyriausybė oficialiai registravo teisės aktų projektų, kuriuos siūlo įtraukti į Seimo sesijos darbų programą, sąrašą. Paprastai parlamentarai atsižvelgia į šį sąrašą ir jame numatyti projektai priimami. Taigi Gintauto Palucko Vyriausybė numato keisti du mokesčių įstatymus – Gyventojų pajamų ir Nekilnojamojo turto.

Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta, kad valdančiajai koalicijai pateiks dvi alternatyvas, kaip labiau apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą (NT). Viena alternatyva būtų ankstesnės valdžios siūlymas apmokestinti turtą, kurio vertė viršija 1,5 NT vertės medianos toje savivaldybėje, kur turtas yra, o pati savivaldybė nustatyti mokesčio tarifą.  O kitas pasiūlymas – praplėsti dabartinį apmokestinimą nustatant mažesnį neapmokestinamos NT vertės dydį.

Ką tik daugelis gyventojų sumokėjo žemės mokestį už žemę, o dabar ateina laikas mokėti nekilnojamojo turto mokestį už butus, namus ir kitus statinius, kurių vertė viršija nustatytą neapmokestinamą sumą. Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkės pavaduotojas Martynas Endrijaitis informavo, kad nekilnojamojo turto mokestį šiemet deklaruoti ir sumokėti reikia iki gruodžio 16 d. (imtinai), nes gruodžio 15-oji yra nedarbo diena.

Daugelis lietuvių turi žemės ir nekilnojamojo turto (NT): butų, namų, garažų, įvairių ūkinės, poilsio ar kitos paskirties pastatų. Ir, jeigu žemės mokestį moka beveik visi jos savininkai, tai už kitą NT – beveik niekas, net jei turi daugybę butų ar sodybų. „Eurostat“ skaičiuoja, kad visoje Europos Sąjungoje (ES) valstybių pajamos iš tokio turto apmokestinimo sudaro vidutiniškai 2,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuo metu Lietuvoje šis rodiklis siekia vos 0,3 proc. BVP.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) mokestis  Lietuvoje kelia daug diskusijų. Bet iki šiol daugeliui nėra aišku, kam iš tiesų jis yra reikalingas ir kam būtų naudojamas, jeigu būtų padidintas. Ar jį reikėtų mokėti didesniam skaičiui žmonių? Anot ekspertų, nėra keista, kad visuomenė mokesčiui priešinasi. Išties gali būti pikta gyvenant ten, kur nėra gatvių, mokėti didesnius mokesčius už tuos, kurie gyvena sutvarkytoje aplinkoje su gera infrastruktūra.