NT mokestį pakeitė: kas mokės daugiau, o kam apsimokės išsiregistruoti ar parduoti?

Už įstatymo pataisas balsavo 77 Seimo nariai, 46 buvo prieš, o 4 – susilaikė.

Priimtą projektą dar turėtų pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda. Tą padarius, jis įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Tūkstančiai gyventojų sulauks naujo mokesčio: ar tai pakeis liūdną Lietuvos statistiką?

Lietuvių gudravimui ateina galas? Dėl šių mokesčių pakeitimų nustebs ne vienas

Netrukus – dideli pokyčiai mokesčių mokėtojams: kiek teks patuštinti kišenes?

NT mokestis pagrindiniam gyvenamam būstui

Palyginti su dabartine tvarka, bene svarbiausias pakeitimas priimtame įstatyme yra pagrindinio, gyvenamo būsto, kuriame žmogus yra registruotas, ir kito gyventojų turto atskyrimas.

Dabar NT mokestis taikomas, jeigu gyventojo viso turto (tiek gyvenamo būsto, tiek kito) vertė viršija 150 tūkst. eurų. Priėmus naują įstatymą jis bus apmokestinamas skirtingai – išskiriant pagrindinį gyvenamąjį būstą ir kitą asmens nekomercinį nekilnojamąjį turtą.

Savivaldybių tarybos turės nustatyti pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 eurų, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: NT vertę ir žmonių ekonominę, socialinę padėtį.

Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, turės nustatyti mokesčio tarifą nuo 0,1 iki 1 proc. pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės.

Pavyzdžiui, jeigu taryba nustatys minimalų neapmokestinamą dydį ir mažiausią 0,1 proc. mokesčio tarifą, tai 500 tūkst. eurų vertės būstą turintis žmogus mokės 50 eurų NT mokestį (500 000 – 450 000) x 0,1 proc.).

NT mokestis kitam turtui

Priimtame įstatyme numatoma, kad NT mokestis taip būtų taikomas kitam gyventojo turtui (ne pagrindiniam būstui), t.y. vienbučių, dvibučių, daugiabučių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių bendros mokestinės vertės daliai:

• neviršijančiai 50 000 eurų, būtų taikomas 0 proc. mokesčio tarifas;
• viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, būtų taikomas 0,2 proc. mokesčio tarifas;
• viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, būtų taikomas 0,4 proc. mokesčio tarifas;
• viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, būtų taikomas 0,6 proc. mokesčio tarifas;
• viršijančiai 600 000 eurų, tačiau neviršijančiai 1000 000 eurų, būtų taikomas 0,8 proc. mokesčio tarifas;
• viršijančiai 1000 000 eurų, būtų taikomas 1 proc. mokesčio tarifas.

Pagal priimtą įstatymą mokestį reikės mokėti tik tuo atveju, jeigu mokėtina mokesčio suma bus 5 eurai ar daugiau (mažesnės sumos mokėti nereikės).

Dar vienas svarbus pakeitimas yra tas, kad NT mokestinės vertės bus skaičiuojamos dažniau – kas 3 metus, o ne kas 5 metaus, kaip yra dabar.

Taigi, naujas NT mokestis gali būti aktualus tiems, kieno būstas yra vertas daugiau nei 450 tūkst. eurų ir kurie turi daugiau nei tik vieną gyvenamą būstą.

Tokiu atveju verta Registrų centre pasitikrinti kiekvieno turto vieneto mokestinę vertę gyvenamą vietą registruoti tame būste, kuris yra brangesnis.

Be kita ko, ketvirtadienį Seimas priėmė ir Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas.

Vienas iš jų yra susijusi su vienkartinėmis pajamomis iš parduodamo turto. Dėl jų kai kuriais atvejais parduodant NT gali tekti mokėti daugiau GPM, negu reikėtų mokėti NT parduodant iki šių metų pabaigos.