REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Panašu, kad dėl Astravo elektrinės uždarymo Lietuva kovoja nebe viena, o su Latvija. Kaimyninė šalis kaip ir Lietuva paskelbė, kad elektros iš baltarusių nepirks. Visgi energetikos specialistai svarsto, ar pavyks užtikrinti, kad baltarusiška elektra tikrai nepatektų į Baltijos šalis. 

Panašu, kad dėl Astravo elektrinės uždarymo Lietuva kovoja nebe viena, o su Latvija. Kaimyninė šalis kaip ir Lietuva paskelbė, kad elektros iš baltarusių nepirks. Visgi energetikos specialistai svarsto, ar pavyks užtikrinti, kad baltarusiška elektra tikrai nepatektų į Baltijos šalis. 

REKLAMA

Energetikos specialistas Vidmantas Jankauskas tikina, kad Latvija nusprendusi nepirkti elektros iš Baltarusijos pademonstravo solidarumą su Lietuva.

„Gali būti, kad šis kaimynų sprendimas jiems finansiškai nebus palankus. Tačiau turėtume džiaugtis ir vertinti kaimynus už jų palaikymą ir bendradarbiavimą Astravo elektrinės klausimu.

Vis tik nemanau, kad šiuo savo sprendimu kokiu nors būdu pakenksime Astravo elektrinei. Ji vis tiek veiks, nors Baltijos šalys ir nepirks elektros. Žinoma, pasirašyti elektros tiekimo sutartį su Lietuva baltarusiams būtų buvę patogu dėl Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės panaudojimo. Tačiau jie ras sprendimų kaip apsieiti ir be Lietuvos“, – aiškina specialistas.

REKLAMA
REKLAMA

Paklaustas dėl Astravo elektrinės grėsmės V. Jankauskas tikina, kad ir dabar elektrą perkame ne iš pačių saugiausių elektrinių.

„Lietuva ir Baltijos šalys perka elektrą iš Rusijos elektrinių, kurios yra lygiai tokios pat kaip Ignalinos elektrinė, kurią uždarėme, nes buvo nuspręsta, kad ji yra nesaugi.

REKLAMA

Astravo elektrinė yra neabejotinai saugesnė už šiuo metu Rusijoje veikiančias elektrines. Aišku faktas, kad elektrinė statoma kaimynystėje nedžiugina. Juk visada egzistuoja nelaimės tikimybė“, – pastebi specialistas.

Išvengti baltarusiškos elektros bus sunku

Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas dėl Astravo atominės elektrinės saugumo abejoja.

„Elektrinė buvo pastatyta pažeidžiant aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimus, nesilaikant statybos saugos reikalavimų. Tai rodo, kad elektrinė yra pavojinga ir avarija joje tik laiko klausimas. Žinoma, galima diskutuoti dėl avarijų masto. Tačiau bet kokiu atveju Lietuva neišvengtų grėsmės“, – pastebi specialistas.

REKLAMA
REKLAMA

Latvijos sprendimas nepirkti elektros iš baltarusių, pasak, A. Sekmoko, yra tik mandagumo gestas.

„Šis Latvijos sprendimas Lietuvai nieko nereiškia. Baltarusiška elektra į Latviją vis tiek galės ateiti per Rusiją. Be to, juk Lietuva po šio Latvijos pareiškimo teigė, kad ir toliau ves derybas su Baltijos šalimis.

Turėtų būti kalbama, kad Baltijos šalys nepirks elektros iš trečiųjų šalių, o ne tik iš Baltarusijos. Šis klausimas yra esminis ir vis dar neišspręstas“, – aiškina specialistas.

Anot A. Sekmoko, Lietuva įstatymu įtvirtino sprendimą, kad elektros iš Baltarusijos nepirks.

„Manau, kad šio įstatymo Lietuva laikysis. Tačiau per Lietuvą iš Baltarusijos eina 4 elektros perdavimo linijos ir jomis baltarusiška elektra į Lietuvą tekės Rusijos „Brell“ žiedu. Tad baltarusiška elektra pateks Lietuvos vartotojams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dėl atsiskaitymo už ją kyla klausimų. Tačiau jeigu ji patenka į Lietuvą, tai reiškia, kad elektra yra reikalinga, priešingu atveju galėtume tas linijas atjungti“, – sako S. Sekmokas.

Jo teigimu, dar vienas svarbus aspektas yra tas, kad „Brell“ žiedas ir Lietuvos elektros perdavimo sistema tebebus valdoma iš dispečerinės Maskvoje. Tad šis klausimas turėtų būti sprendžiamas traukiantis iš „Brell“ sutarties.

„Tačiau viena gera žinia jau yra. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ susitarė, kad nebeteiks „Brell“ žiedo šalims rezervo ir o negaus iš kitų žiedo šalių, bet tą rezervą Lietuva užsitikrino ir Lenkijos ir Švedijos.

REKLAMA

Tai jau žingsnis, kuris rodo, kad Lietuva traukiasi iš „Brell“ sutarties. Atsisakymas keistis rezervais turėtų įsigalioti kitais metais“, – komentuoja S. Sekmokas.

Anot jo, atsisakę baltarusiškos elektros finansinių nuostolių Lietuva neturėtų patirti.

Kaina skirtųsi gal tik dešimtosiomis cento dalimis. Tad sprendimas, nepirkti baltarusių elektros, rinkai turės mažai įtakos.

Tačiau norėdami daryti įtaką Astravo elektrinei, sprendimą, nepirkti elektros, turėtume padaryti kartu su latviais ir estais. Nes jeigu mūsų kaimynai pirks elektrą iš trečiųjų šalių, baltarusiška elektra pateks į Baltijos šalis. Vien tik Lietuvos sprendimas turės mažiau įtakos.

REKLAMA

Tačiau reiktų nepamiršti, kad per Lietuvą eina visos 4 elektros perdavimo iš Baltarusijos linijos. Tad norėdami atsisakyti baltarusiškos elektros turėtume tas linijas išjungti“, – teigia specialistas.

Galimybė vystyti atsinaujinančią energetiką

Vyriausiasis SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad net nebuvo svarstyta – atsipirktų Lietuvai baltarusiška elektra ar ne?

„Buvo orientuojamasi į saugumą, o ne pinigus. Tad niekada nė nesvarstėme ir neskaičiavome, kiek kainuotų Baltarusijos elektra ir ar ji būtų pigesnė“, – aiškina ekonomistas.

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, kad didesnė kaina ir sprendimas nepirkti elektros iš baltarusių skatins didesnes investicijas į atsinaujinančią energetiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Lietuva turi galimybę dėti pamatus tvariai, žaliai ir konkurencingai energetikos plėtrai. O Astravo elektrinė esanti kitoje sienos pusėje lyg tas saldainis, kuris gali pasirodyti labai saldus, bet po kiek laiko pamatysime, kad ims kenkti dantims.

Trumpalaikė mažesnių kainų nauda gali lemti, kad tapsime labiau priklausomi nuo užsienio elektros importo ir galime pavėluoti į atsinaujinančios energetikos revoliucijos traukinį. Europa iki 2050 metų žadą visiškai pertvarkyti energetikos sistemą. Tad ir Lietuva turėtų investuoti į savo gamybinius pajėgumus“, – komentuoja ekonomistas.

Pasak jo, Rusijos ar Baltarusijos atominė energetika ateityje perspektyvų turi nedaug. Tad Lietuva turėtų arba pati ieškoti galimybių vystyti atsinaujinančią energetiką arba jungtis prie tų Europos šalių, kurios jau dabar investuoja į atsinaujinančią energetiką.

REKLAMA

Vaičiūnas: dėl Astravo elektros nepirkimo Baltarusija neteks šimtų milijonų eurų

Baltijos šalims vieningai nusprendus nepirkti elektros iš nesaugia laikomos Astravo atominės elektrinės (AE), energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad dėl šio sprendimo Baltarusija kasmet neteks „šimtų milijonų eurų“ pajamų.

„Akivaizdu viena, kad elektros nepirkimas tiek Lietuvos apimtyje, tiek Baltijos šalių nepirkimas, daro žalą Astravo AE, nes per metus, mes esame suskaičiavę – Baltarusija neteks šimtų milijonų eurų pajamų“, – LRT laidoje „Dienos tema“ trečiadienį sakė Ž. Vaičiūnas.

Ž. Vaičiūnas pabrėžė, kad Astravo AE buvo statoma elektros eksportui, todėl Baltijos šalių apsisprendimas mažina jos realizavimo galimybes.

REKLAMA

Buvęs energetikos viceministras Romas Švedas sako, kad jei Baltarusija neturės kur eksportuoti Astrave pagamintą elektrą, projektas apskritai žlugs.

„Nauja atominė elektrinė pastatyta su tikslu eksportuoti elektrą. Tai reiškia, kad Baltarusija turi pakankamus elektros energijos generavimo pajėgumus, elektrą gamina naudodama Rusijos dujas, jas gauna žemesne nei rinkos kaina“, – laidoje sakė R. Švedas.

„Jeigu tikslas yra eksportas, o eksporto nebus, tai tokiu būdu tas projektas žlugs“, – pridūrė jis.

Be to, R. Švedas svarstė, kad savo dominuojančia padėtimi Baltarusijos energetikos rinkoje gali piktnaudžiauti Rusija, nutraukdama dujų ir naftos tiekimą Baltarusijai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu būtų nutrauktas gamtinių dujų tiekimas, Baltarusijai iškiltų klausimas – iš ko ji generuoja elektros energiją“, – svarstė ekspertas.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis šį antradienį pareiškė, kad Latvija sustabdys elektros prekybą su Baltarusija, jei pradės veikti Astravo AE. Jis sakė, kad tokiu atveju Latvija gali pradėti prekybą elektra per Latvijos ir Rusijos jungtį.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bei premjeras Saulius Skvernelis sveikino tokį Latvijos sprendimą. S. Skvernelis taip pat pareiškė, kad Baltijos šalys jau artimiausiu metu gali pasirašyti politinę deklaraciją, įtvirtinančią bendrą trijų šalių poziciją nepirkti baltarusiškos elektros, pradėjus veikti branduolinei jėgainei.

Daugiau žiūrėkite TV3 Žinių reportaže:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų