Artėjant Naujiems metams, netyla kalbos apie II pensijų pakopos pokyčius, kurie gali paliesti net ir jos nekaupiančius.
Vieni ekspertai ragina žmones neskubėti ir prognozuoja, kad neapgalvotai išleisti pinigai neišvengiamai pakels kainas šalyje.
Tuo metu kiti ekspertai dalija patarimus, kur žmonės gali investuoti atsiimtus pinigus, kad nepadarytų savo sukauptoms lėšoms žalos.
Rezultatais galima pasidžiaugti
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, šiuo metu kaupiančiųjų II pensijų pakopoje turtas jau yra perkopęs 10 mlrd. eurų.
„Žinių radijo“ laidoje dalyvavęs „Artea Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas pastebėjo, kad 10 mlrd. eurų yra džiuginanti suma, tačiau Lietuva pagal gyventojų sukauptą finansinį turtą vis dar atsilieka nuo daugelio kitų valstybių.
„10 mlrd. eurų yra gana didelis skaičius, tačiau kartu tai – vis dar gana mažai, nes ši suma sudaro tik apie dešimtadalį šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Skandinavijos ir kai kurios Vakarų šalys yra sukaupusios net 100 proc. BVP arba dar daugiau.
Tai reiškia, kad Lietuvoje reikėtų sukaupti maždaug dešimt kartų daugiau, kad prilygtume ir būtume tinkamai pasiruošę senatvei“, – pabrėžė jis.
Visgi, anot pašnekovo, Lietuva ir jos visuomenė yra gana jauna, o finansinį turtą gyventojai aktyviai pradėjo kaupti palyginti neseniai, todėl didesnių sumų dar negalėtų būti.
„Tie 10 mlrd. pensijų fonduose pagal dydį yra antroje vietoje tarp gyventojų finansinio turto formų – juos lenkia tik indėliai. Tai reiškia, kad jokia kita priemonė nė iš tolo neprilygsta pensijų fondams savo apimtimi. Trečia pagal dydį finansinio turto priemonė yra maždaug penkis kartus mažesnė nei pensijų fondai“, – atkreipė dėmesį jis.
Kodėl žmonės nepasitiki sistema?
V. Rūkas tvirtino, kad visi reikšmingi antros pensijų pakopos pokyčiai kilo dėl žmonių nepasitikėjimo sistema. Viena iš pagrindinių priežasčių – ryšio su kaupiamais pinigais neturėjimas.
„Yra toks anekdotas apie senus laikus, kai žmogus ateina į banką ir nori išsiimti indėlį. Bankininkas jam pinigus duoda, žmogus juos susiskaičiuoja ir liepia padėti atgal. Šiek tiek tokio efekto turime ir čia: pinigai, kurie investuojami, žmogui atrodo toli, nes jis jų nemato ir negali fiziškai paliesti. Natūralu, kad tai mažina pasitikėjimą“, – kalbėjo jis.
Pasak specialisto, nepasitikėjimą didina ir perdėtas dėmesys prastesniems laikotarpiams bei menkas dėmesys geriems rezultatams.
„Natūralu, kad investicijų vertė ne tik kyla, bet ir krenta. Būtent apie kritimo laikotarpius kalbama garsiausiai. Pavasarį visi girdėjo, kiek kapitalo rinkos prarado vertės, bet turbūt ne visi girdėjo, kad jos jau atsistatė, o šiemet dauguma jų yra pelningos ir uždirba milijonus. Tai ir yra viena priežasčių“, – aiškino jis.
Jis paminėjo ir dar vieną priežastį – politinį neapibrėžtumą.
„Žmonės bijo, kad politikai nuolat kažką keičia ir ateityje pakeis šią sistemą. Iš dalies yra tai tiesa – sistemos yra reguliariai atnaujinamos, tik klausimas, į kurią pusę. Visgi per 20 metų, nepaisant reformų, kaupiančiajam visi pokyčiai atnešė naudą: mažėjo mokesčiai, atsirado gyvenimo ciklo fondai, augo pelningumas.
Dalis sukauptų pinigų jau išmokėta tiems, kurie išėjo į pensiją, ar paveldėtojams. Taigi nauda buvo sukurta“, – sakė V. Rūkas.
Ką daryti su atsiimtais pinigais?
Jei pasitvirtins SEB banko prognozės, gyventojai kitąmet iš pakopos gali atsiimti ir apie 4 mlrd. eurų.
Visgi svarbu pabrėžti, kad ne visi atsiimti pinigai atiteks gyventojams. Apie trečdalis šios sumos keliaus į „Sodrą“, kur šie pinigai bus paversti apskaitos vienetais, o šie padidins žmogaus senatvės pensiją.
Visa kita dalis – asmeninės įmokos bei investicinis pelnas – bus pervesta į asmeninę žmogaus sąskaitą.
Tai reiškia, kad, jei bus atsiimti 4 mlrd. eurų, tai į „Sodrą“ keliaus apie 1,3 mlrd. eurų, o žmonėms atiteks 2,7 mlrd. eurų.
SEB vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja, kad 60 proc. lėšų, kurias atsiims gyventojai, bus išleista prekėms ir paslaugoms įsigyti.
Tai reiškia, kad, jei iš pakopos į žmonių rankas iškeliaus apie 2,7 mlrd. eurų, tai apie 1,62 mlrd. bus išleisti prekėms ir paslaugoms.
Tuo metu apklausos rodo, kad maždaug trečdalis gyventojų, ketinančių atsiimti pinigus, planuoja juos investuoti kitur. Pasak V. Rūko, tai būtų pozityvus pokytis.
„Kad trečdalis žmonių tai teigia, yra geras ženklas, nes šiuo metu Lietuvoje nėra trečdalio, kurie investuotų. Tai būtų žingsnis į priekį, palyginus su situacija, kurią turime dabar.
Tik įdomu, ar tie žmonės dabar neinvestuoja, nes neturi pinigų, ar dėl to, nes atidėlioja. Pirmą kartą nėra lengva priimti bet kokį sprendimą, tačiau, kuo didesnė dalis investuos, tuo bus geriau nei jei juos išleistų“, – pastebėjo specialistas.
Dalis žmonių neatmeta ir galimybės atsiimtą sumą tiesiog perkelti į III pensijų pakopą, kuri yra lankstesnė.
„Tai būtų mažiausiai žalos sukeliantis sprendimas, nes pinigai toliau būtų kaupiami. Tai – taip pat ilgalaikio taupymo instrumentas. Be to, iš III pakopos pinigus galima bet kada atsiimti, tad tiems, kuriems svarbus ryšys su savo turtu, tai – visai patrauklu“, – teigė jis.
Visgi, anot jo, norint užtikrinti finansinę gerovę ateityje, vien tik vienos rūšies investicinio instrumento nepakanka.
„II pakopa yra geriausia vieta kaupti pensijai, nes ji nuolat prižiūrima. III pakopos fondai atlieka panašią funkciją. Tačiau tai neturėtų būti pasirinkimas „arba–arba“. II pakopoje kaupiami tik 3 proc. pajamų – tai yra per mažai, kad senatvėje būtų galima gyventi oriai. Reikėtų kaupti bent apie 10 proc.
Tai reiškia, kad racionali investicija yra ir nekilnojamas turtas, ir akcijos, ir obligacijos ar kitos priemonės“, – kalbėjo V. Rūkas.
Likusieji gali sukaupti ir 100 tūkst. eurų?
„Artea“ skaičiavimais, vidutinį atlyginimą gaunantis 45 metų žmogus šiuo metu yra sukaupęs apie 17 tūkst. eurų, o iki pensijos ši suma gali išaugti iki maždaug 100 tūkst. eurų.
Nutraukęs kaupimą dabar, toks žmogus gautų apie 12 tūkst. eurų.
„Taip, vidutinį darbo užmokestį gaunantis žmogus iš tiesų yra sukaupęs apie 17 tūkst. eurų, jei kaupė nuo pradžių ir visada uždirbo maždaug vidutinį atlyginimą.
Tik reikia nepamiršti, kad 2004 m., kai prasidėjo reforma, vidutinis darbo užmokestis siekė tik 240 eurų. Dėl to tuomet į fondą keliaujantis procentas buvo labai mažas“, – aiškino jis.
Pasak V. Rūko, 100 tūkst. eurų sukaupti yra visiškai realu.
„Kalbant apie ateitį, matematika – labai paprasta: pinigai uždirba pinigus. Per 20 metų nuo dabartinės sumos gali susiformuoti solidus pelnas, o periodinės įmokos ir didėjantis darbo užmokestis tik padės auginti turtą.
Žinoma, reikia atsižvelgti ir į būsimą infliaciją. Tačiau bet kuriuo atveju ši suma gali reikšmingai padidinti pensiją – net iki maždaug 15 proc.“ – sakė jis.
