Daugeliui galimybė išsiimti II pakopoje sukauptas lėšas atrodo kaip nebloga proga praturtėti. Šioje pakopoje yra sukaupta apie 9 milijardai eurų ir prognozuojama, kad apie pusė kaupiančiųjų pasinaudos galimybe papildyti savo pinigines.
Vis dėlto ekspertai primena – atgausite ne visą sumą, o tik savo investuotus pinigus bei uždirbtą investicinę grąžą, rašoma pranešime spaudai.
Ragina atsakyti sau vieną klausimą
Svarstantiems, kaip pasielgti būtų teisingiausia, finansinių technologijų bendrovės „Inbank“ paskolos produkto pardavimų vadovė Kamilė Dijokaitė sako, kad esminis klausimas, kurį reikėtų sau atsakyti, yra toks: ką darysite su tais pinigais?
„Išleisti juos vartojimui tikrai nebūtų pats protingiausias sprendimas. Investuotos lėšos atsiperka labiau, kai ilgai jų nejudini, tad šią taisyklę vertėtų prisiminti.
Pati esu pasinaudojusi galimybe išsiimti dalį III pakopoje sukauptų lėšų ir dar dabar gailiuosi šio sprendimo, nes matau, kad šiuo metu mano uždirbta suma galėtų būti didesnė“, – sako ekspertė.
Panašią galimybę kažkada gavę estai ja taip pat aktyviai naudojosi, tokio „lango“ metu buvo išsiimta 1,3 milijardo eurų, tai padarė maždaug 36 proc. kaupime dalyvavusių piliečių.
„Mūsų kolegos iš Estijos dalijasi duomenimis, kad didžioji dalis atsiėmusių lėšas išleido jas elektronikai ar pramogoms. Nors estai linkę labiau investuoti, kad pinigai nebūtų kojinėje, vis tiek pasidavė pagundai.
Lietuvos banko 2025 m. II ketvirčio duomenimis, lietuviai turi net 4 mlrd. grynųjų pinigų ir net 15 mlrd. pervedamųjų indėlių – tai rodo, kad nemaža dalis lietuvių savo santaupas įpratę laikyti tiesiog banko sąskaitose, todėl yra tikimybė, kad atsiradus galimybei išsiimti sukauptas lėšas, jos bus išleistos neapdairiai“, – kaimynų patirtį apibendrina K. Dijokaitė.
Estijos 2021 m. patirtis rodo, kad gyventojai, atsiėmę pinigus, elgėsi labai skirtingai: iškart ženkliai išaugo ir vartojimas (tam buvo išleista maždaug 15 proc. atsiimtų lėšų), ypač gyventojų išlaidos augo drabužių, buities priežiūros prekių, transporto priemonių ir rekreacinių paslaugų sektoriuose. Po reformos išaugo ir indėlių skaičius bankuose bei grąžintų vartojimo paskolų skaičius.
Jeigu jau išsiimti – tai bent neskubėti
Galimybe išsiimti savo sukauptas lėšas bus galima pasinaudoti dvejus metus, tad minėtos finansinių technologijų bendrovės partnerių pardavimų, Vilniaus regiono vadovė Miglė Vasiliauskaitė sako, kad jeigu visgi planuojate tai daryti, bet nežinote, ką veiksite su pinigais, bent neskubėkite. „Jeigu neturite plano, neskubėkite priimti sprendimo“, – ragina ji.
Nuolat su verslais bendraujanti M. Vasiliauskaitė sako, kad prekybos įmonės pasiruošusios pirmam bumui žmonių, kurie kuo greičiau nori pasiimti pinigus ir skubės juos išleisti. Jau dabar girdėti, kad ruošiamos specialios kampanijos, kvietimai atvykti, apsižiūrėti ir pirkti.
„Vargu, ar tas pirkinys suteiks finansinės laisvės ilgalaikėje perspektyvoje. Kelionė į Maldyvus bus smagi, bet ji praeis.
Kai esi jaunas, pensija atrodo tolima, todėl atrodo, kad pinigai dabar gali būti sprendimas. Tačiau vėliau būtent šis nepadarytas indėlis gali turėti įtakos oriai senatvei“, – akcentuoja ekspertė.
Abi ekspertės sutaria, kad būtinų pirkinių ar norų įgyvendinimui galima rinktis kitas finansines priemones, kurios padėtų išsaugoti jau atliktas investicijas ir neleistų turimiems pinigams nuvertėti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
