Nors politikai vis drąsiau prabyla apie tai, kad Lietuvoje krizė pasibaigė ir situacija darbo rinkoje gerėja, praėję pora metų pateikė nemažai nemalonių gyvenimo pamokų jauniems tėvams. Suprantama, kad investavęs į darbuotojo kvalifikaciją darbdavys tikisi, kad ši investicija atsipirks ir dažnai naujieną apie šeimos pagausėjimą sutinka ne su šypsena, o rūgščiu veidu.
Po žinios apie aplankysiančius gandrus galimi du įvykių scenarijai: darbdavys pasielgs pagal įstatymus ir būsimai motinai sudarys sąlygas dirbti iki gimdymo bei suteiks vaiko priežiūros atostogas bei išsaugos jos darbo vietą, arba pasirinks ne tokį sąžiningą kelią ir pasistengs nusikratyti darbuotoja dar iki to laiko, kai reiks tvarkyti su nėštumu susijusius formalumus.
„Kovodami“ su nėščiosiomis darbdaviai gudrauja
Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė, paklausta, ar dažnai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sulaukia skundų dėl nėščių moterų diskriminacijos, sakė: „Krizės metais padažnėjo diskriminacijos darbo rinkoje atvejų dėl lyties ir nėštumo. Diskriminuojamos ne tik besilaukiančios, bet ir mažų vaikų turinčios moterys. Darbdaviai dažnai įvairiais būdais siekia suvaržyti moteris, tam, kad jos iš darbo išeitų savo noru.“
Paklausta, kokių „gudrybių“ griebiasi darbdaviai, pašnekovė prisiminė atvejį, kai besilaukianti moteris buvo perkelta dirbti į nešildomas patalpas, pasitaiko atvejų, kai darbuotojai neišleidžiami eilinių atostogų, duodamos užduotys, kurių darbuotojui atlikti lyg ir nepriklausytų, o ypač dažnai daromas psichologinis spaudimas.
„Suaugusiųjų pokalbiai“ apie gandrus
Spaudoje rašoma, kad Lietuvos įmonėse darbuotojos buvo verčiamos pateikti pažymas apie tai, kad nesilaukia. Paklausta, ar tokio pobūdžio skundų užfiksuota, pašnekovė sakė: „Oficialiai pateiktų tokių skundų nebuvo, bet man ne kartą teko išgirsti net iš valstybinėse įstaigose dirbančių moterų, kad darbdaviai dažnai kviečia jaunas darbuotojas „suaugusiųjų pokalbiui“, kurio metu domimąsi, ar darbuotojos neplanuoja nėštumo.“
A. Burneikienė prisiminė atvejį apie pateiktą skundą, kai į vieną įstaigą atėjo moteris su Valstybės departamento siuntimu darbintis, prieš tai buvo susirašinėjama internetu ir tariamasi telefonu dėl priėmimo, bet pirmojo susitikimo metu pastebėta, kad ji laukiasi ir greitai buvo rasta priežasčių, kodėl ji negali užimti pasiūlytų pareigų.
Draus nepriimti į darbą dėl ketinimo turėti vaikų
Neseniai Darbo kodekse Seimas įteisino draudimą atsisakyti priimti į darbą dėl ketinimų turėti vaikų. Pasak pataisos iniciatorės Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės, šis pakeitimas skatins didesnę pagarbą moters teisėms ir lygioms galimybėms.
Įsigaliojus Darbo kodekso pataisoms, bus draudžiama atsisakyti priimti į darbą ne tik dėl asmens lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, bet ir dėl ketinimų turėti vaikų.
Tėvystės atostogos populiarėja
Nemažai diskusijų ir net nuostabos sukėlė mėnesio trukmės tėvystės atostogų įteisinimas. Skiriant šias atostogas neturi būti atsižvelgiama į darbo stažą, be to, darbdavys neturi teisės atsisakyti jų suteikti. Neprivalu, kad vaiko tėvas būtų vedęs motiną, užtenka būti pripažinusiam tėvystę. Po mėnesio vyras gali prasitęsti tėvystės atostogas: eiti vadinamųjų vaiko priežiūros atostogų savo pasirinktam laikui.
A. Burneikienė, kalbėdama apie tėvystės atostogas, sakė: „Žinoma, šia tema būta įvairių komentarų, bet realių skundų sulaukėme tik dviejų. Vienas tėvas, sugrįžęs iš vaiko priežiūros atostogų ir vėl susiruošęs jų eiti, sulaukė persekiojimo ir patyrė daug skriaudų".
Vyrai patiria visuomenės spaudimą
Pašnekovės teigimu, vyrai, susiruošę vaiko priežiūros atostogų, patiria tam tikrą visuomenės spaudimą, esą, tai nevyriška, o ekonominiu sunkmečiu nedirbti nėra gerai. „Žmonių pažiūros kinta ir konkurencija darbo rinkoje bei ekonominis sunkmetis atskleidžia, kad šeimoje yra darbų pasidalijimas. Anksčiau buvo „madinga“ sakyti, kad vyras uždirba daugiau ir todėl moteris turėtų būti vaiko priežiūros atostogose, bet paskutiniai metai parodė, kad dažnai daugiau uždirba moterys ir šeimai finansiškai naudingiau, kai vaikų auginimu rūpinasi tėtis“, – kalbėjo A. Burneikienė.
Pašnekovės teigimu, abu tėvai yra vienodai svarbūs kūdikiui: „Pirmaisiais mėnesiais krūtimi maitinanti mama yra labai svarbi, bet tėvo buvimas taip reikalingas. Kartais pačios moterys sako, kad jos yra geresnės vaikų augintojos ir vaikas, patekęs į grubias vyriškas rankas, suduš kaip stiklinė taurė. Pavyzdžiai rodo, kad tikrai taip nėra ir vaikai puikia jaučiasi prižiūrimi tėvo. Optimalus variantas, kai pati šeima sprendžia, kam patogiau eiti vaiko priežiūros atostogų.“
Sprendimus priima pragmatiškai
„Swedbanko“ asmeninių finansų analitikė Odeta Bložienė, paklausta, kam šeimoje, kai abu sutuoktiniai uždirba panašiai, naudingiau eiti vaiko priežiūros atostogų, sakė: „Priimant šį sprendimą, būtina atsižvelgti į keletą dalykų. Kvalifikacija – svarbu žinoti, kuriam laikui išeinama ir ar bus galima grįžus vėl dirbti tą patį darbą ir pakelti savo kvalifikaciją. Svarbu apsvarstyti karjeros perspektyvas sprendžiant, kuriam iš tėvų likti su vaiku, nes dažnai žmonių karjeros perspektyvos būna gana skirtingos. Vieni turi didesnes galimybes ir gali pasiekti daugiau, kiti – jaučia stagnaciją ir gyvenimo ritmo pakeitimas yra proga priimti ateities sprendimus.“
Pašnekovės teigimu, tėvai mąsto gana pragmatiškai ir dažniau renkasi vaiko priežiūros atostogas, kad pavyktų išlaikyti darbo vietą nei jos netekti dėl sunkmečio.
„2007-ųjų duomenimis vyrų darbo užmokestis Lietuvoje buvo beveik 25 proc. didesnis nei moterų, tai lemia, kad dažniau vaiko priežiūros atostogų priversta išeiti moteris, be to, tam turi įtakos ir įsitikinimas, kad vyras yra šeimos galva, o moteris rūpinasi namais ir vaikais“, – kalbėjo O. Bložienė.
Pašnekovės teigimu, krizės metai parodė, kad motinystės išmokų sistema yra netobula ir yra trūkumų: pašalpų dydžiai neadekvatūs buvusioms pajamos, pasitaikantys sukčiavimo atvejai ir pan.
Specialistės teigimu, žmonės retai kada šeimos pagausėjimą planuoja finansiškai: „Žmonės retai kada būna pasiruošę padidėjusioms išlaidoms ir sumažėjusioms pajamoms. Tai ypač aktualu kalbant apie ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, tokius, kaip būsto paskola.“ Pasak pašnekovės, žmonės turėtų finansiškai planuoti ne tik tokius svarbius įvykius, kaip būsto įsigijimas, bet ir pagalvoti bei finansiškai pasiruošti šeimos pagausėjimui.
