Kitąmet PVM taikymas finansų paslaugoms. Tad Lietuvoje veikiantys bankai turės iš naujo įvertinti, kurioms paslaugoms taikyti PVM.
Naujienų agentūrai BNS Finansų ministerija paaiškino, kad nuo 2026 m. įsigaliosiantys pakeitimai, kuriais atsisakoma neapmokestinamų finansinių paslaugų sąrašo, priimti dėl kaskart atsirandančių naujų finansinių paslaugų.
Tuo metu Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė paaiškino, kad bankai patys turi įvertinti, ar visos jų teikiamos paslaugos PVM neapmokestinamos ir ar yra tokių paslaugų, kurioms lengvata netaikoma.
„Kadangi finansų sektoriuje nuolat atsiranda naujų finansinių paslaugų ir baigtinio jų sąrašo neįmanoma sudaryti, nuspręsta jo atsisakyti“, – BNS sakė R. Virvilienė.
Dalis bankų jau griebiasi pokyčių
Nieko nelaukęs, SEB banko atstovai savo klientams išplatino ir pranešimą, kuriame įvardijami ir nauji paslaugų kainų pokyčiai.
„Dėl PVM įstatymo pakeitimų administracinėms, techninėms ir panašioms paslaugoms, kurios nėra tiesiogiai susijusios su finansinėmis paslaugomis, bus pradėtas taikyti PVM, lygus 21 proc. Dėl to kai kurie įkainiai pasikeis. Dėl šios priežasties atnaujinsime SEB Bendrąsias taisykles bei Paslaugų ir operacijų kainyną privatiems klientams“, – atkreipė dėmesį banko atstovai.
Pasak jų, didžioji dalis įkainių nebus keičiami, t.y. PVM jiems ir toliau nebus taikomi.
„Daugumos ypač dažnai klientų naudojamų paslaugų įkainiai nesikeis, pavyzdžiui, nesikeis įkainiai banko sąskaitai ir paslaugų planams, pinigų pervedimams, paskolų teikimui ir jų priežiūrai, indėlių priėmimui ir tvarkymui, sandoriams dėl vertybinių popierių, išvestinių finansinių priemonių, tarpininkavimui šiuose sandoriuose“, – komentavo banko atstovai.
Kas brangs?
Vis tik dalies kasdienių paslaugų įkainių keisis. Pavyzdžiui, už kliento nurodyto laikotarpio banko sąskaitos išrašo parengimą kitąmet reikės sumokėti 6,05 euro (dabar 5 eurus).
Už banko sąskaitos išrašo ar kito dokumento išsiuntimą paštu Lietuvoje sumokėti reikės 1,75 euro (dabar 1,45 euro).
Jei išrašas ar kitas dokumentas siunčiamas į užsienį, paslauga brangs dar labiau – nuo 5,79 euro iki 7,01 euro.
Susimokėti daugiau kitąmet reikės ir už mokėjimo korteles. Štai jei kortelė bus siunčiama paštu Lietuvoje, įkainis sieks 2,42 euro (dabar 2 eurai), už kortelės atsiėmimą paštomate klientams tai kainuos 3,39 euro (dabar 2,80 euro).
Jeigu kortelė išduodama SEB banko skyriuje, tokiu atveju susimokėti reikės 6,06 euro (dabar 5 eurus).
O už kortelės siuntimą į užsienį pakloti reikės jau ne 10 eurų, kaip yra dabar, bet 12,10 euro.
Kaina didės ir už gaunamas banko žinutes
SEB banko astovai įvardija, kad klientams teks daugiau susimokėti ir už banko siunčiamas žinutes – ši paslauga didės nuo 0,15 euro iki 0,18 euro (už žinutę).
Įkainiai didėja ir kitoms paslaugoms:
- kliento rekvizitų patvirtinimas kainuos 6,05 euro (dabar 5 eurus);
- dokumento kopijos parengimas kainuos 1,75 euro už lapą (dabar 1,45 euro);
- mokėjimų dokumentų patvirtinimas banke kainuos 0,70 euro už lapą (dabar 0,58 euro);
- banko patvirtinimo apie pinigų pervedimą parengimas kainuos 12,10 euro (dabar 10 eurų);
- tipinė pažyma apie banko sąskaitų likučius, buvimą banko klientu, sąskaitų uždarymą (lietuvių arba anglų kalba) kainuos 12,10 euro (dabar 10 eurų);
- netipinė pažyma apie terminuotuosius indėlius, vertybinius popierius, apribojimus, įsipareigojimus ir kt. (lietuvių arba anglų kalba) kitąmet kainuos 36,30 euro (dabar 30 eurų);
- slaptažodžių generatoriaus siuntimas į užsienį kainuos 31,54 euro (dabar 26,07 euro);
- pažyma apie užsienio valstybei sumokėtus mokesčius (paslauga teikiama ne visose rinkose) kainuos 18,15 euro ir taip pat prisidės dar kitos šalies mokesčiai (dabar sumokami kitos šalies mokesčiai ir 15 eurų);
- užsienio valstybei sumokėtų mokesčių susigrąžinimas (paslauga teikiama ne visose rinkose) kainuos 72,60 euro, taip pat prisidės kitos šalies mokesčiai (dabar sumokama 60 eurų bei sumokami kitos šalies mokesčiai).
SEB banko atstovai taip pat atkreipia dėmesį, kad įkainiai pateikiami įskaičiavus PVM.
Įkainius didins ir kiti bankai
„Luminor“ komunikacijos vadove tapo Birutė Eimontaitė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad šiuo metu analizuojamas VMI parengtas įstatymo išaiškinimas.
„Analizuojame įvairius variantus dėl PVM įtakos kainynui. Kaip visada esant bet kokiems klientams teikiamų paslaugų sąlygų ar įkainių pokyčiams, klientus apie tai informuosime iš anksto pagal sutartyse apibrėžtus reikalavimus“, – sakė ji.
Tuo metu „Artea“ banko Produktų vystymo departamento direktorė Goda Butkienė naujienų portalui tv3.lt sakė, kad kitų metų pradžioje planuojama branginti tas paslaugas, kurioms naikinama PVM lengvata.
„Prie administracinio, techninio ar kito ne finansinio pobūdžio paslaugų, tokių kaip išrašai, inkasacija, dokumentų patvirtinimas, įvairios pažymos ir panašiai, bus pridėtas 21 proc. PVM.
Tiek verslo, tiek privatiems klientams nauji įkainiai bus pradėti taikyti kitų metų pradžioje. Savo klientus apie tai artimiausiu metu informuosime ir pateiksime detalų paslaugų, kurios bus apmokestintos PVM, sąrašą bei tikslią datą, nuo kada įkainiai keisis“, – komentavo G. Butkienė.
Pasak banko astovės, kasdienių finansinių paslaugų, pavyzdžiui, banko kortelių, paslaugų planų, mokėjimo sąskaitų, paskolų, indėlių administravimo, vertybinių popierių tvarkymo paslaugų, įkainių keisti neplanuojama.
„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad PVM bus taikomas „techninėms ir administracinėms paslaugoms“.
Pašnekovas taip pat įvardija pavyzdžius, kam bus pritaikomas PVM.
- sąskaitų išrašų ar kitų dokumentų siuntimas paštu;
- pažymos apie banko sąskaitų likučius, buvimą banko klientu, sąskaitų uždarymą (lietuvių kalba);
- pažymos klientų auditoriams;
- banknotų tikrinimas;
- leidimas subnuomai ar panaudai.
„Didžioji dalis įkainių nesikeis. PVM nebus taikomas paskoloms, garantijoms ir pan.
Šiuo metu Paslaugų ir operacijų kainynas yra peržiūrimas ir tvirtinimas. Apie konkrečias paslaugas ir įkainius, pradėjus taikyti PVM, klientus planuojame informuoti artimiausiu metu“, – sakė J. Ivaška.
Banko „Swedbank“ atstovas Gytis Vercinskas sakė, kad pakeisti teisės aktai ir VMI išaiškinimas didžiosios dalies paslaugų esą nepaveiks.
„Galimi kai kurie įkainių pokyčiai, tačiau jie nebus taikomi dažniausiai naudojamoms banko paslaugoms, tokioms kaip pervedimai ar įmokos. Apie konkrečius pasikeitimus informuosime klientus iš anksto“, – komentavo jis.
„Citadele“ bankoKorporatyvinės komunikacijos vadovė Aistė Žebrauskienė komentavo, kad PVM bus taikomas techninėms ir adminsitracinėms paslaugoms.
„Nuo kitų metų įsigaliojus įstatymui, prie atitinkamų banko įkainių bus aiškiai nurodyta, kurioms paslaugoms taikomas PVM. Tačiau šiuo metu kainų pokyčių neplanuojame“, – sakė ji.
Lietuvos bankų asociacija pažymi, kad PVM pakeitimai nepalies paskolų, garantijų ir su jomis susijusių finansinių paslaugų. PVM bus apmokestinama dalis su atsiskaitymais, valiutų ir vertybinių popierių sandoriais susijusių paslaugų.
Iki šiol įstatymas numatė, kad neapmokestinamų finansinių paslaugų sąrašas nustatomas ministro įsakymu. Šis sąrašas buvo patvirtintas dar 2002 metais ir paskutinį kartą atnaujintas 2004 metais.
Ministerija atkreipia dėmesį, kad finansinių paslaugų apmokestinimo PVM tvarkos principai nesikeis.
Bankų pelnas padidėjo
Lietuvos bankų sektorius pirmąjį pusmetį uždirbo 537 mln. eurų pelno – 3,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jis siekė 521 mln. eurų.
Anot Lietuvos banko (LB), pokytį iš esmės lėmė „Revolut“ plėtra Europos Sąjungos šalyse, dėl kurios ji uždirbo 2,3 karto didesnį – beveik 103 mln. eurų pelną.
„Bankų sektoriaus augimą labiausiai lėmė vieno dalyvio veiklos plėtra. Kartu su Europos Centriniu Banku stebime, kad ji būtų tvari. Mažesnės svarbos bankams būdinga aukštesnė prisiimama kredito rizika, o kai kuriems iš jų itin svarbu toliau didinti kapitalą“, – pranešime sakė LB valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.
Pelningai šiemet dirbo 17 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – du. Pastarieji bendrai patyrė 2,3 mln. eurų nuostolį.
Trijų sisteminės svarbos bankų – SEB, „Swedbank“ ir „Artea“ – pirmojo pusmečio bendras pelnas sumažėjo 8,3 proc. iki 343,9 mln. eurų, o devynių mažesnės svarbos bankų – ūgtelėjo 3,8 karto iki 7,5 mln. eurų.
LB duomenimis, „Swedbank“ pelnas pirmąjį pusmetį sumenko 7,6 proc. iki 154,3 mln. eurų, SEB – 6,5 proc. iki 146,5 mln. eurų, „Artea“ – 27,1 proc. iki 31,6 mln. eurų, „Urbo“ banko – 33,8 proc. iki 2,9 mln. eurų.
LB teigimu, dėl sparčiai augusio turto bankų pelningumo rodikliai toliau mažėjo. Turto grąža per metus sumažėjo ir birželio pabaigoje siekė 1,38 proc. (prieš metus – 1,65 proc.), o nuosavybės grąža – 18,78 proc. (21,39 proc.). Efektyvumo rodiklis, rodantis išlaidų ir pajamų santykį, siekė 44,29 proc., per metus jo reikšmė pablogėjo 0,7 proc. punkto.
Bankų grynosios paslaugų ir komisinių pajamos šiemet didėjo 50 proc. iki 854 mln. eurų, o pašalinus „Revolut“ grupės įtaką augimas siekė 7 proc. Bankų veiklos rezultatą sumažino toliau didėjusios administracinės ir kitos veiklos išlaidos, kurios pašalinus „Revolut“ įtaką ūgtelėjo 6,6 procento.
Birželio pabaigoje bankuose buvo laikoma beveik 68 mlrd. eurų indėlių, arba 30 proc. daugiau nei prieš metus. Lietuvos gyventojų indėliai siekė beveik 25 mlrd., o nerezidentų – 27 mlrd. eurų.
Bankų paskolų portfelis birželio pabaigoje, palyginti su pernai birželiu, išaugo penktadaliu iki 35 mlrd. eurų. Gyventojams suteiktos paskolos per metus padidėjo 17,2 proc. iki 18,6 mlrd. eurų, įmonėms – 16,5 proc. iki 13,6 mlrd. eurų.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 19 bankų, iš jų 6 – užsienio bankų filialai. Didžiausias sektoriaus dalyvis „Revolut Holdings Europe“ užimamą rinkos dalį padidino dar 2,7 proc. punkto iki 33,5 proc. „Swedbank“ rinkos dalis siekė 24,7 proc., SEB banko – 18,2 proc., „Artea“ banko – 6,2 proc.
Užsienio bankų filialų, tarp kurių toliau dominuoja „Luminor“ Lietuvos skyrius, turtas siekė 14,6 proc. viso sektoriaus turto.
Dalis kitų Lietuvoje veikiančių pagrindinių bankų dar nepateikė komentaro. Kai tik bus gautas atsakymas, papildysime.
