Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai trečiadienį iškėlė klausimą, kodėl vis daugiau gyventojų praranda galimybę apsilankyti bankų klientų aptarnavimo skyriuose rajonuose.
Komiteto narys Antanas Čepanonis teigė nežinantis, dėl kokių pagrindinių priežasčių bankai nusprendžia užverti savo padalinius. Politikas taip pat užsimena, kad komercinis bankas „Swedbank“ svarsto ir vėl užverti vieną iš klientų aptarnavimo skyrių.
„Turimais duomenimis, dar yra per 43 skyriai. Tačiau, įskaitant ir Radviliškį, kuris pagal gyventojų skaičių yra didelis, bet sužinojome, kad jis yra tarp uždaromųjų sąrašo. Tiesiog šiandieną norėtųsi pasižiūrėti, išgirsti, išsiaiškinti, o kodėl taip yra.
Nes, pasižiūrėjus į pelningumą 2022–2023 m., kada grynasis pelnas didėja dvigubai, o šita paslauga yra tolinama, kažkaip nevisiškai suprantama“, – kalbėjo A. Čepanonis.
Įvardijo, kodėl bankų padaliniai užveria duris
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čepkutė komiteto nariams pripažino, kad situacija keičiasi jau ne vienerius metus, ir taip pat įvardija pagrindinę bankų skyrių uždarymo priežastį rajonuose.
„Mes tą finansinių paslaugų pobūdžio besikeičiančią tendenciją jau stebime porą dešimtmečių. Ir pagrindinis tas veiksnys yra ekonomikos skaitmenizacija ir dėl to besikeičiantys visuomenės įpročiai, t.y. stipriai krinta naudojimasis gyvomis paslaugomis ir didžioji dauguma pereina į skaitmenines paslaugas.
<...> Pernai 62 proc. gyventojų atsakė, kad nė karto nesilankė per metus banko skyriuje. Lygiai tokias pačias tendencijas matome, žiūrėdami į tai, kaip gyventojai naudojasi bankinėmis paslaugomis internetu, el. bankininkyste. Tai per 5 metus skaičius paaugo nuo 70 iki 90 proc. gyventojų. Skyrių taip pat atitinkamai mažėja, kadangi krinta jų lankomumas. Tai yra pagrindinė priežastis“, – paaiškino E. Čepkutė.
Pasak bankų atstovės, šiuo metu Lietuvoje iš viso galima suskaičiuoti 380 kredito įstaigų ir unijų padalinių skyrių.
„Unijų yra apie 200, unijų ypač yra regionuose, bet taip pat ir kredito įstaigų skyriai yra pasiskirstę visoje šalyje“, – pridūrė ji.
E. Čepkutė sako, kad Lietuva Europos Sąjungos (ES) mastu niekuo neišsiskiria iš kitų valstybių, o nuo 2008 visoje Europoje padalinių skaičius esą sumažėjo apie 40 proc.
„<...> Jeigu paimtumėme mūsų regioną – Baltijos, Šiaurės šalis – tai pas mus skyrių skaičius, palyginti su gyventojų skaičiumi, yra didžiausias – 11,2 (tenkančių 100 tūkst. gyv.), Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, net ir Vokietijoje skyrių yra santykinai mažiau. Mažiausiai ES [bankų] skyrių yra Olandijoje.
Didesni skaičiai yra Pietų Europoje – Bulgarijoje didžiausias skaičius. Čia turbūt tendencija yra ta, kad Pietų Europa, kaip regionas, yra mažiau skaitmenizuota“, – vertino ji.
Tiesa, bankų atstovė primena, kad nors visos bankinės paslaugos perkeltos į elektroninę erdvę, tačiau didžiąją dalį informacijos, pasak jos, gyventojai gali išgirsti ir telefonu.
„Kitas dalykas – jeigu net ir nėra kredito įstaigos padalinio, yra galimybė, kad banko darbuotojai galėtų atvažiuoti į įstaigą, įmonę, organizaciją, seniūniją ar savivaldybę“, – priminė ji.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi pripažino, kad teisės aktuose šiuo metu nėra nustatyta reikalavimų, kur būtų įvardijama, kokį padalinių skaičių kredito įstaigos turėtų užtikrinti.
„Bet mes, kaip Lietuvos bankas, vis tiek turime savo nuomonę ir poziciją. Ir manome, kad finansų rinkos dalyviai turėtų atsižvelgti į klientų poreikius, suteikti tokį priimtiną aptarnavimo modelį, kuris būtų suderinimas su klientų lūkesčiais. Ir svarbiausia – atlieptų socialiai jautrių grupių poreikius.
Ir, ką mes pastebime, kad yra labai didelė dauguma klientų, kurie pageidauja greitai, efektyviai gauti mokėjimo paslaugas skaitmeniniais kanalais. <...> Nemažėja ir ta vartotojų grupė, kuriai yra svarbu galimybė gauti paslaugas kontaktiniu būdu fizinėse aptarnavimo vietose“, – teigė ji.
Lietuvos bankas, pasak A. Kuniyoshi, dėl tokio bankų sprendimo taip pat yra gavęs prašymų ir iš savivaldybių.
„Kaip ir šiuo atveju – girdima, kad Radviliškio mieste viena kredito įstaiga galimai uždarys savo padalinį. Tai mes tada papildomai kreipiamės į bankus, prašydami pakartotinai apsvarstyti galimybes, palikti klientų aptarnavimo padalinius, o nesant tų galimybių – bent jau išsamiai paaiškinti, suteikti konsultacijas savivaldybėms, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis būtų galima teikti tas paslaugas gyventojams.
<...> Atsiranda naujų paslaugų teikimo būdų. Tai galbūt apie tai trūksta didesnio komunikavimo, žinojimo“, – svarstė A. Kuniyoshi.
„Daromės tik Lietuva ir Vilnius“
Komiteto posėdyje dalyvavęs Seimo narys Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį, kad Lietuvos banko asociacijos pateiktas šalių palyginimas dėl bankų skyrių skaičiaus, pasak jo, nėra visiškai teisingas.
„Reikia suprasti tai, kad Lietuva, kaip valstybė, išskirtinė tuo, kad daugiau žmonių gyvena rajonuose, jeigu palyginsime su Estija arba Latvija.
Rygoje gyvena beveik du trečdaliai Latvijos gyventojų. Jeigu kalbėsime apie Estiją, tai kolūkių, kokių buvo Lietuvoje, tikrai ten nebuvo. Kitas palyginimas tai, kad, pavyzdžiui, Estijoje nėra žvyrkelių, ten visi rajonų keliai yra išasfaltuoti, tai susisiekimo dalykas yra daug patogesnis ir geresnis“, – teigė jis.
Politikas taip pat priminė, kad komercinių bankų pelningumas Lietuvoje augo sparčiausiai, palyginti su kitų ES valstybių kredito įstaigomis. Tad, pasak jo, galimybių išlaikyti bankų skyrius yra.
„Įsivaizduokite, 88 metų moteris, kalbėti apie skaitmeninį, finansinį raštingumą tikriausiai yra beviltiška. Tai reiškia, kad mūsų Lietuvos rajonuose tikrai yra nemažai tokių gyventojų, kuriems tos paslaugos reikalingos.
Komercinių bankų pelningumas Lietuvoje augo sparčiausiai, palyginti su visomis kitomis ES šalių esančiais komerciniai bankais – 2,2 karto augo praeitais metais už tris ketvirčius. <...> Tai reiškia, kad rezervai tam tikri yra“, – tikino politikas.
Tačiau Lietuvos bankų asociacijos atstovė atrėžė, kad visos kredito įstaigos gyventojus gali priimti esant svarbiai situacijai.
„Galima ateiti ir be registracijos, bet turbūt reikėtų omeny, kad regionuose darbo laikas gali būti trumpesnis nei buvo prieš 10 metų.
<...> Kadangi buvo paminėtas Radviliškis. Šiuo metu ten matome porą kredito įstaigų padalinių. Jeigu vienas užsidarys, vis tiek bus dar vienas. Ir, aišku, Lietuvoje nėra populiaru keisti kredito įstaigą. Bet tai irgi yra kaip galimybė“, – kalbėjo E. Čepkutė.
Seimo narys Liudas Jonaitis antrino A. Butkevičiui ir teigė, kad šiuo metu bankai nepagalvoja apie vyresnius gyventojus, o regionuose paslaugų beveik nebelieka.
„Mes visuomet nepagalvojame apie tuos žmones, kurie yra dar aktyvūs, bet 70–75 metų ir vyresni. Kad jie naudojasi ne tik banku, bet ir Valstybinės mokesčių inspekcijos paslaugomis, kur mes jau vėl tolstame toliau. Ir mes iš tikrųjų daug kalbame, daromės tik Lietuva ir Vilnius. Didmiesčiai, žiedinės savivaldybės, o regionai baigia nuo visų paslaugų atitolti.
<...> Norisi, kad ne viskas būtų verčiama vien į pinigus. Jei čia pelno mažiau, tai mes čia ir uždarykime“, – dėmesį atkreipė jis.
Pasityčiojimas iš banko klientų?
Pasak Seimo nario Valiaus Ąžuolo, stebina ir tai, kad iš banko klientų, pasak jo, „yra tyčiojamasi“.
„Aš pabandžiau atlikti parlamentinę kontrolę ir pats nuvažiavau į „Swedbank“. Neužsiregistravęs nuvažiavau. Ir tada mane išginė. Sakė, kadangi neužsiregistravai, čiuožk iš čia. Na, gerai, užregistravo mane kitai dienai. Nors tame skyriuje buvo vienas žmogus, eilių ten tikrai nebuvo. Tada atėjau kitą dieną. Sakau, aš noriu atsisakyti visų paslaugų, kuriomis naudojuosi jūsų banke. Tiksliau – viską uždaryti, išsiimti likusius pinigus ir išeiti.
Ir išgirdau šokiruojantį atsakymą: jeigu neužpildysiu naujos atidaromos sąskaitos anketos, man neleis nieko uždaryti ir išsinešti savo pinigus. Gerai, einame toliau. Sakau: va, aš esu pensininkas, atspausdinkite man popierinį variantą visos tos anketos. Kad aš, kaip pensininkas, galėčiau grįžti namo ir perskaityčiau, kas ten parašyta. Ir man darbuotojas atspausdino tokią anketą, kurios neįmanoma įskaityti“, – pasakojo V. Ąžuolas.
Pasak politiko, tai, kas dabar vyksta, nėra normalu.
„<...> Ar Lietuvos bankas turi, pavyzdžiui, slapto pirkėjo funkciją, kad Lietuvos banko darbuotojai lankytųsi skyriuose ir tikrintų, kaip yra tyčiojamasi iš klientų. Nes tai, kas dabar vyksta, yra nebenormalu“, – kalbėjo jis.
Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė svarstė, kad kol kas įstatymų, kaip būtų galima riboti bankų veiksmus dėl uždaromų skyrių, nebus svarstoma.
„Nesinori dabar iš karto galvoti apie kažkokius įstatyminius pokyčius. Matėme, kad ir tada dėl bankomatų klausimas kitaip sprendėsi. Tiesiog, matyt, buvo ne įstatymo keliu [žengta], o kai kuriais atvejais buvo ir geranoriško sutarimo, kiek tai buvo įmanoma.
<...> Bet galbūt tikrai daugiau tos informacijos norėtųsi ir apie tas mobilias paslaugas, apie kurias girdėjome ir šitame komitete, kad žmones pasiektų tos galimybės.<...> Šitame etape, matyt, formuočiau, kad esame išklausę ir tuo metu susipažinę su informacija, o ateityje pagal poreikį jau galėtumėme sugrįžti kažkokiais konkrečiais pasiūlymais, jeigu jų būtų“, – kalbėjo politikas.
Radviliškyje „Swedbank“ padalinio nebeliks
Naujienų portalui tv3.lt „Swedbank“ Lietuvoje atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė teigė, kad birželio 14 d. yra paskutinė darbo diena, kai gyventojai bus aptarnaujami banko filiale, esančiame Radviliškyje.
„Mūsų padalinių tinklas išlieka vienas didžiausių, šiuo metu turime 43 klientų aptarnavimo padalinius visoje Lietuvoje. Planuodami padalinių tinklo pokyčius nuolat vertiname ir turime atsižvelgti ir į besikeičiančius klientų poreikius bei vizitų banko skyriuose skaičių.
Absoliučią daugumą paslaugų, net ir sudėtingesnių, klientai gali pasiekti per mūsų el. kanalus. Bet kokiu atveju, klientų aptarnavimo pokyčiai regionuose yra jautri tema, todėl juos atliekame iš anksto informuodami, tardamiesi su vietos bendruomene ir ieškodami abiem pusėms priimtinų sprendimų“, – komentavo D. Taučkėlaitė.
Pasak banko atstovės, didžioji dalis darbuotojų ir toliau liks dirbti banke.
„Dalis darbuotojų pakeis darbo pobūdį banke, o dauguma darbuotojų ir toliau lieka dirbti savo esamose pozicijose, jų darbo vietas perkeliant į Šiaulius.
Pažymime, kad nė vienas darbuotojas šiuo metu dirbantis Radviliškyje, nebus atleistas. Visos darbo vietos bus išsaugotos. Siekiame, kad Radviliškyje ir toliau liktų banko savitarnos erdvė, kurioje klientai visą parą galėtų atlikti visus kasdienės bankininkystės veiksmus“, – teigė ji.
Uždirba rekordinį pelną, bet skyrius uždaro
Naujienų portalas tv3.lt jau yra rašęs, kad apie neseniai „Swedbank“ uždarytą skyrių Prienuose. Nuo gruodžio mėnesio šiame mieste banko skyriaus nebeliko ir prireikus dabar prieniškiai turi važinėti po 35 km pirmyn ir atgal į artimiausią skyrių Kaune arba Alytuje.
Klientų aptarnavimo skyrių uždarymą bankas aiškino tuo, kad vis daugiau gyventojų naudojasi išmaniosiomis programėlėmis.
Vis dėlto toli gražu ne visi, ypač vyresni, gyventojai naudojasi išmaniais telefonais. Be to, kai kurias banko paslaugas (pvz., mirusio asmens sąskaitos uždarymo) įmanoma gauti tik skyriuje apsilankius gyvai.
Atsakydama į tv3.lt klausimus apie kito skyriaus uždarymą Šakiuose ir kitame rajono centre, „Swedbank“ Lietuvoje atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė atsiuntė tokį komentarą:
„Mūsų padalinių tinklas išlieka vienas didžiausių, šiuo metu turime 43 klientų aptarnavimo padalinius visoje Lietuvoje. Planuodami padalinių tinklo pokyčius turime atsižvelgti ir į besikeičiančius klientų poreikius bei vizitų banko skyriuose skaičių.
Pvz., pastebime, kad klientai vis labiau atranda išmaniosios programėlės privalumus – praėjusių metų pabaigoje jos vartotojų skaičius Lietuvoje pasiekė 1 mln., o prisijungimų skaičius augo 1/5. Be to, absoliučią daugumą paslaugų, net ir sudėtingesnių, klientai gali pasiekti per mūsų el. kanalus. Bet kokiu atveju, klientų aptarnavimo pokyčiai regionuose yra jautri tema, todėl juos atliekame iš anksto informuodami, tardamiesi su vietos bendruomene ir ieškodami abiem pusėms priimtinų sprendimų.“
D. Taučkėlaitė neatsakė, kiek klientų aptarnavimo skyrių jos atstovaujamas bankas uždarys šiais metais.
2023 metais „Swedbank“ Lietuvoje bendrosios pajamos siekė 762 mln. eurų, grynosios palūkanų pajamos siekė 609 mln. eurų, grynosios komisinių pajamos – 122 mln. eurų.
Pernai „Swedbank“ Lietuvoje uždirbo 361 mln. eurų grynojo pelno – 2,5 karto daugiau nei 2022 m., kai banko pelnas sudarė 143 mln. eurų.
Tai aš niekaip to nesupantu ir nesuprasiu, kam tai naudinga versti Lietuvą vieno ar dviejų miestų valstybe??? Galų gale to paties Vilniaus geografinė padėtis pasibaisėtina ypač dabartinėms aplinkybėms. Tai kas liktų iš Lietuvos jei būtų sunaikintas šitas miestas??? Ir šiaip jau, išmintingi žmonės niekada nededa visų kiaušinių į vieną pintinę.
