Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Kauno savivaldybių atstovai sako, kad urnų laidojimas populiarėja, nors artimiausiais metais laidojimo plotų kapinėms taip pat dar pakaks.
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis sako, kad laidojimas urnose palengvina situaciją tiek savivaldybėms – kolumbariumai užima apie keturis kartus mažiau ploto, – tiek artimiesiems, nes priežiūros joms iš esmės nereikia.
„Žmonėms, kurie nenori turėti tokios kapavietės, kuria turi rūpintis, gali turėti nedidelių gabaritų kapavietę ir už jos priežiūrą jau galėtų prisiimti (atsakomybę – BNS) mūsų įmonė (savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ – BNS). (...) Jos (urnos – BNS) yra mažo gabarito, jų priežiūra yra paprastesnė, pigesnė. Jeigu talpinama į kolumbariumo nišą,(...) neatsiranda tos kapavietės priežiūros pareiga. „Kapinių priežiūra“ periodiškai nuvalo, nurenka gėles ar žvakutes”, – komentare BNS sakė A. Pakalniškis.
„Automatiškai kapavietė yra mažesnė, mažiau miestui rūpesčių, iš kur gauti naujų plotų kapavietėms“, – pridūrė jis.
Žada plėsti Petrašiūnų kapines
A. Pakalniškis teigė, kad, prieš 11 metų atidarius Vainatrakio kapines, poreikio naujoms kapavietėms nebus artimiausius 100 metų. Šiuo metu jose jau išnaudoti apie 7 hektarai iš bendro 38,7 ha ploto, tačiau savivaldybė valdo dar apie 40 ha sklypą toje teritorijoje, kur planuoja plėsti kapines.
Jo teigimu, ateityje galbūt bus plečiamos Petrašiūnų kapinės, kur laidojami nepriekaištingos reputacijos Kaunui ir Lietuvai nusipelnę asmenys.
A. Pakalniškio teigimu, kremavimas ypač aktualus užsienyje gyvenantiems žmonėms, kurie dažnai negali prižiūrėti kapų: „Jiems turim mieste paslaugą, kad nereiktų žmogui rūpintis. Ta vieta bus visada garbingai prižiūrėta.“
Klaipėdos atstovė Silvija Mockuvienė BNS sako, jog šiuo metu mieste esančio 3 hektarų laisvo ploto, tinkamo laidojimui, užteks dar penkeriems metams. Be to, savivaldybė planuoja įsigyti žemės sklypų šalia Lėbartų kapinių bei svarsto įkurti naujas kapines – tam atliktos galimybių studijos, tačiau sprendimai dėl naujų teritorijų kapinėms dar nėra priimti.
Uostamiesčio savivaldybėje yra 25 kapinės, iš kurių 18 prižiūri savivaldybė, o likusias – sklypų savininkai, į kurių teritoriją jos patenka. Šiuo metu veikia Joniškės ir Lėbartų kapinės.
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga teigė, kad kapinių plėtra mieste neplanuojama – 2023 metais buvo išplėstos Pašilių kapinės, kur yra apie 3 hektarus neišnaudotos žemės, jos turėtų pakakti penkeriems–šešeriems metams.
„Atsiradus poreikiui planuojama plėsti Pašilių civilinių kapinių teritoriją bei įrengti kolumbariumą“, – BNS atsiųstame komentare teigė D. Vadluga.
Panevėžyje veikia Šilaičių ir Pašilių kapinės, dar yra dvi riboto laidojimo kapinės, kuriose laidojama tik į šeimos kapus, o dar 10 – neveikiančios.
Vilniuje žemės kapinėms taip pat užteks dar penkeriems metams, tačiau savivaldybė jau žvalgosi galimų sklypų naujoms kapinėms, nes šie procesai užtrunka, BNS teigė savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas.
Pasak jo, Liepynės kapinėse yra apie 19 ha neišnaudoto ploto, arba 40 proc. viso kapinių ploto.
Vilniaus savivaldybė administruoja 52 kapines: 21 veikiančias, 17 riboto laidojimo (laidojama tik į šeimos kapus) ir 14 nebeveikiančių.
Urnų dalis miestuose auga – sudaro 40-70 proc.
Vilniuje šiuo metu urnos sudaro maždaug 50 proc. visų laidojimų. Savivaldybė šią statistiką renka nuo 2021 metų, per ketverius metus pokyčiai maži: 2021 metais urnose palaidota 2 tūkst. palaikų, 2024 metais – 2,1 tūkst.
Kauno mieste 2020 metais urnos sudarė 58 proc. visų palaidojimų, o 2024 metais – jau 74 proc. Manoma, kad artimiausias metais šis skaičius sieks 80 proc.
Panevėžyje 2019 metais urnos sudarė 32 proc., 2021–2022 metais – 44 proc., o 2024 metais – 37 proc. palaidojimų.
Klaipėdoje kremuotų palaikų laidojimas sudaro apie 53 proc.
