Vilnietė Gintarė (vardas pakeistas) pasipasakojo, kad mirė jos sutuoktinis, kuris turėjo skolų už nemokėtą privalomąjį sveikatos draudimą ir administracinę baudą iš policijos.
Taigi antstolių išieškoma skola viršija 8 tūkst. eurų: „Dabar aš viena nemanau, kad išvis galėsiu toliau mokėti tą jo skolą.
Ar man, kaip sutuoktinei, pereis jo skolos ir teks vis tiek mokėti (nors tai – skolos valstybei), ar jas įmanoma anuliuoti? Prašau patarimo, kur kreiptis ir ką daryti.“
Kaip išvengti velionio skolų?
Advokatų kontoros „Widen“ vyresnioji teisininkė Rimgailė Belickaitė pažymėjo, kad palikimą priėmęs įpėdinis perima palikėjo teises ir pareigas, taigi paveldi ne tik turtą, bet ir skolas.
Pasak antstolės Svetlanos Kastanauskienės, iš visų skolų nepaveldimos tik baudos (administracinės ar baudžiamosios bylos), kadangi tai – asmeninė bausmė.
R. Belickaitė įspėjo – jei velionio skolos viršija palikimą, turto įpėdinis skolas turi mokėti iš savo paties turto.
Tačiau, anot teisininkės, neigiamų pasekmių įmanoma išvengti, jei palikimas priimamas sudarant paveldimo turto apyrašą, kuriame įrašomas ne tik paveldimas turtas, bet ir skolos.
Tokiu atveju skolos gali būti grąžinamos ir išieškomos tik iš velionio turto (nepaisant to, ar turto skoloms išmokėti užteks). Su apyrašu įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu, o ne savo turtu.
Pašnekovės teigimu, tai yra vienintelis palikimo priėmimo būdas, kuris apsaugo įpėdinį nuo rizikos mokėti skolas iš savo kišenės.
Antstolė pridūrė, kad turtą priimant pagal įstatymą (be apyrašo) apie skolas įpėdinis nesužino. Ir, jeigu vėliau išaiškėja, kad skolų buvo, kelio atgal nėra ir nieko negalima padaryti.
Ji paminėjo realų atvejį, kai žuvus sūnui mama perėmė jo turtą (automobilį) be apyrašo. Vėliau išaiškėjo, kad sūnus turėjo 25 tūkst. eurų skolą ir mama privalėjo ją mokėti.
Kas keičiasi, jei skolininkas – sutuoktinis?
R. Belickaitė atkreipė dėmesį, kad mirus sutuoktiniui įpėdiniai (našlė ar našlys) gali susidurti su papildomomis problemomis.
Jos aiškinimu, taip yra todėl, kad visas turtas, įgytas per santuoką, yra bendras. Taigi ir bendros skolos gali būti padalijamos.
„Tai reiškia, kad net ir priėmus palikimą su apyrašu, jei skolos buvo susijusios su bendruoju turtu, likęs sutuoktinis gali būti atsakingas už šias skolas.
Apyrašas apsaugo nuo atsakomybės už skolas, viršijančias paveldimo turto vertę, tačiau jis neapsaugo nuo bendrų sutuoktinių skolų, nes šios skolos gali būti laikomos bendra atsakomybe“, – dėstė teisininkė.
Tad, nors apyrašas apsaugo paveldėtoją nuo velionio skolų, jis ne visada apsaugo nuo bendrų sutuoktinių įsipareigojimų.
Ar teks mokėti skolas, nepaminėtas apyraše?
R. Belickaitė sudaryti apyrašą rekomenduoja, kai kyla abejonės dėl palikėjo turto ir turimų skolų, kadangi apyrašas leidžia tiksliai nustatyti paveldėtą turtą ir skolas.
„Jei įpėdiniai yra tikri, kad palikėjas neturėjo skolų, arba jei žinoma, kad palikimo turtas žymiai viršija bet kokias galimas skolas, apyrašas gali būti nesudaromas.
Tačiau net ir šiais atvejais reikia būti atsargiems, nes kai kurios skolos gali tapti žinomos tik vėliau“, – pažymėjo teisininkė.
Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis antrino, kad įpėdiniai palikimo priėmimo metu gali nežinoti apie palikėjo turėtas skolas, todėl būtų pravartu sudaryti apyrašą.
Vis tik, anot jo, gali būti atvejų, kai į apyrašą įtraukiamos ne visos skolos. Tą sužinojęs įpėdinis privalo nedelsdamas kreiptis į notarą, kad šis papildyti turto apyrašą.
M. Stračkaitis paminėjo – kai velionio turtą paveldi nepilnamečiai, paprastai apyrašas sudaromas visada, kadangi palikimo priėmimo metu visos palikėjo skolos gali būti nežinomos.
„2024 m. duomenimis, notarų išduotų paveldėjimo teisės liudijimų buvo 18 817, o vykdomųjų pavedimų dėl turto apyrašo sudarymo – 2 848.
Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad ši statistika rodo tendenciją, bet nėra visiškai tiksli, kadangi vienoje paveldėjimo byloje gali būti išduoti keli paveldėjimo teisės liudijimai arba gali būti išduoti pakartotiniai pavedimai dėl turto apyrašo sudarymo“, – komentavo Lietuvos notarų rūmų prezidentas.
Kas ir kokia eilės tvarka paveldi turtą?
M. Stračkaitis primena, kad palikimas turi būti priimtas per 3 mėn. nuo palikėjo mirties.
Per šį laiką įpėdiniai privalo kreiptis pas palikimo atsiradimo vietos notarą ir palikimą priimti arba jo atsisakyti.
Vis tik pašnekovas pridūrė, kad teismas gali atnaujinti ieškinį dėl paveldėjimo, jeigu 3 mėn. terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip 3 metai.
Įpėdinis gali būti testamentinis (palikėjas nurodo, kam ir ką tiksliai palieka) arba įstatyminis tokia eilės tvarka:
- palikėjo vaikai (įvaikiai);
- palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai (anūkai);
- palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
- palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
- palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
- palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Taigi, jeigu vaikai nesikreipia dėl palikimo per 3 mėn. arba jo atsisako, eilė paveldėti tenka tėvams, vaikaičiams ir t. t.
Jeigu yra sutuoktinis ir vaikai, sutuoktiniui atitenka pusė velionio turto. Kita pusė po lygiai padalijama vaikams.
Visgi gali būti atvejų, kai dėl velionio skolų niekas nenori priimti palikimo.
Tačiau R. Belickaitė paminėjo, kad mirusiojo kreditoriai, kuriems velionis buvo skolingas, gali imtis ginti savo teises ir reikalauti, kad palikimas būtų priimtas ir skolos – grąžintos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
