Su tuo susidūrė klaipėdietė Alina (vardas pakeistas), kuri neseniai neteko brolio ir su šeima ėmėsi organizuoti laidotuves.
Tačiau darbdaviui šis skaudus įvykis visai nerūpėjo – jis griežtai atsisakė išleisti Aliną iš darbo net vienai dienai į laidotuves, kadangi daugiau „nėra kam dirbti“.
„Aš buvau šoke. Vien dėl to, kad daug kolegų šiuo metu atostogauja, aš negaliu atsisveikinti su vieninteliu broliu? Mėginau rasti įvairių išeičių, bet darbdavys nesileido į kalbas.
Galiausiai nusprendžiau, kad brolis man – svarbesnis, tad į darbą tiesiog neatėjau. Telefoną išjungiau. Darbdavys sužymėjo pravaikštas ir dabar grasina atleisti mane už šiukštų pažeidimą, reikalauja atidirbti milžiniškus viršvalandžius. Ką galiu dėl to padaryti?“ – teiravosi Alina.
Kiek dienų ir į kieno laidotuves privalo išleisti?
Advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ teisininkė Raminta Girtavičiūtė pabrėžė, kad darbuotojui yra privaloma suteikti nemokamas atostogas dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse.
„Ši nuostata yra imperatyvi, tai reiškia, kad darbdavys neturi teisės atsisakyti suteikti tokių atostogų darbuotojui, jeigu jis kreipiasi dėl jų suteikimo.
Darbo kodeksas nenumato jokių išimčių, kurios leistų darbdaviui neišleisti darbuotojo į artimojo laidotuves, nepriklausomai nuo įmonės darbo specifikos, sezoniškumo ar personalo trūkumo“, – vardijo R. Girtavičiūtė.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) aiškino, kad darbdavys tokiu atveju privalo suteikti nemokamas atostogas iki 5 kalendorinių dienų.
Vis tik nėra aiškiai nurodyta, į kieno tiksliai laidotuves darbuotojai turi būti išleidžiami. Tačiau, inspekcijos vertinimu, šeimos nariai yra vaikai, tėvai (įtėviai), sutuoktiniai.
Kiti specialistai šį sarąšą papildo ir sugyventiniais, sutuoktinių tėvais, broliais, seserimis ir jų sutuoktiniais.
VDI paminėjo, kad darbdaviai galėtų gerinti darbuotojų padėtį ir mirus artimajam suteikti apmokamas atostogas:
„Tokių atostogų rūšis, suteikimo sąlygos ir trukmė turėtų būti nurodomi darbdavio vietiniuose (norminiuose) teisės aktuose.“
Ar galima nepaklusti ir į darbą neateiti?
Pasak R. Girtavičiūtės, darbuotojas turi įstatymu garantuotą teisę dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse, todėl negali būti nubaustas ar atleistas vien dėl to, kad pasinaudojo šia teise.
Taigi, jei darbdavys vis dėlto atsisako suteikti nemokamas atostogas ir darbuotojas neatvyksta į darbą laidotuvių dieną, toks nebuvimas neturėtų būti traktuojamas kaip pravaikšta.
„Kilus ginčui, darbuotojui svarbu turėti įrodymus, kad jis pateikė prašymą suteikti atostogas (pvz., raštu ar elektroniniu paštu) ir dokumentus, patvirtinančius artimojo mirtį (pvz., mirties liudijimą ar jo kopiją).
Tai įrodo, kad darbuotojas veikė teisėtai, o darbdavys pažeidė jo teises“, – atkreipė dėmesį teisininkė.
VDI antrino, kad darbdavys turėtų atsižvelgti į darbuotojo pateiktą prašymą ir jo nebuvimo darbe priežastis.
Nors nėra nurodyta, kiek laiko prieš darbuotojas turi pranešti, kad dalyvaus laidotuvėse, abi pusės turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti ir nepiktnaudžiauti teise.
Ką daryti dėl laidotuvių gavus pravaikštą?
R. Girtavičiūtės teigimu, jei darbdavys nepagrįstai atsisako suteikti atostogas, darbuotojas turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją arba teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
„Tokiu atveju darbuotojas gali reikalauti ne tik konstatuoti pažeidimą, bet ir pateikti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, jei dėl darbdavio veiksmų patyrė itin skaudžių padarinių.
Pvz., neteko galimybės atsisveikinti su artimuoju laidotuvėse“, – komentavo teisininkė.
Jos aiškinimu, jei darbuotojas dalyvauja laidotuvėse ir neatvyksta į darbą, o darbdavys pažymi pravaikštą, darbuotojas gali reikalauti darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo.
Jei darbdavys dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (pravaikštos) jį atleidžia iš darbo, darbuotojas Darbo ginčų komisijoje (ar teisme) gali reikalauti atleidimo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą (jei to siekia).
Kokios išmokos priklauso mirus artimajam?
Be to, svarbu nepamiršti, kad mirus artimajam priklauso ir įvairios išmokos, paramos ir pensijos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) svetainėje rašoma, kad mirus žmogui jo artimieji ar įmonės gali pretenduoti į įvairias išmokas.
Vienkartinę 560 eurų laidojimo pašalpą gali gauti laidotoves organizavęs (fizinis ar juridinis) asmuo, jei per 12 mėn. kreipiasi į savo ar mirusio asmens savivaldybę.
Laidojimo pašalpa nemokama, kai laidojama valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų lėšomis.
Į savo ar mirusiojo savivaldybę per 12 mėn. nuo mirties galima kreiptis ir dėl paramos užsienyje mirusių Lietuvos piliečių palaikams parvežti, kuri neturi viršyti 3 780 eurų.
Paramą gali gauti palaikų parvežimą organizavęs su velioniu gyvenęs asmuo arba jo artimas giminaitis (jei tokių nėra, tada – pusbrolis, pusseserė, dėdė, teta, sūnėnas, dukterėčia, svainiai), jei jo vidutinės pajamos neviršija 663 eurų.
Be to, jei mirusiajam priklausė pensija, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, pareigūnų ir karių valstybinė pensija, jį laidojančiam asmeniui išmokama vieno dydžio mėnesio suma.
Jei liko neišmokėtų sumų už ankstesnį laikotarpį, įskaitant ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, profesinės reabilitacijos ir nedarbo išmokas, jos išmokamos paveldėtojams.
Našlių ir našlaičių pensijos
Anot SADM, jeigu asmuo prieš mirtį buvo įgijęs teisę gauti (arba gavo) senatvės ar negalios (netekto darbingumo / invalidumo) pensiją, arba buvo įgijęs minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai, jo sutuoktinis ir vaikai gali gauti našlių ir našlaičių pensijas.
Norėdami gauti našlių pensiją turite kreiptis į „Sodrą“ ir atitikti bent vieną iš šių sąlygų:
- esate sulaukęs senatvęs pensijos amžiaus;
- tapote nedarbingu ar iš dalies darbingu dar iki sutuoktinio mirties arba 5 metus po jos, arba slaugydami jo vaikus, kuriems buvo nustatytas neįgalumas.
Našlių pensija, kurios bazinis dydis šiemet siekia 42,29 euro, yra mokama kas mėnesį iki gyvos galvos, iki dar kartą susituokiant ar iki netekto dalyvumo pabaigos.
Tuo metu našlaičių pensija priklauso vaikams iki 18 metų, studijuojantiems – iki 24 metų, o netekusiems 45 proc. ir daugiau darbingumo – iki 24 ar 26 metų.
Našlaičių pensija siekia 50 proc. mirusiojo negalios (netekto darbingumo, invalidumo) ar senatvės pensijos dydžio, ji yra mokama kas mėnesį.
Jeigu našlaičių pensijos skiriamos dviem ir daugiau vaikų (įvaikių), 100 proc. mirusiojo pensijos dydžio suma padalijama lygiomis dalimis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
