Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje žmonės dalijosi skaudžiomis patirtimis, kai tiesiog prisijungę prie valstybinių institucijų tinklapių, kurie, kaip po to išaiškėjo, buvo netikri, prarado savo pinigus.
Pvz., viena moteris anonimiškai papasakojo, kad jos vyras bandė prisijungti prie „Sodros“ paskyros per savo banką, ir nepastebėjo, kad tai buvo netikras puslapis.
„Taip buvo nulaužti jo visi duomenys ir nuskaičiuoti pinigai (tarsi jis pats padarė pavedimą) į užsienio banką. Kai tik buvo pastebėtas šis pavedimas, buvo pranešta bankui ir parašytas pareiškimas policijai.
Šiandien gavome atsakymą iš banko, atseit pats kaltas ir būk atidus kitą kartą. Gal turite kokių patarimų ir ar išvis įmanoma grąžinti tuos pinigus?“ – prašė pagalbos moteris.
Ji pridūrė, kad policija įspėjo ir dėl visų kitų netikrų valstybinių paslaugų puslapių (pvz., VMI, „eSveikata“), prie kurių prisijungę be pinigų liko daugybė žmonių.
Kada dėl sukčių gali būti atsakingas bankas?
Advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ advokatas Mantas Baigys patikino, kad visos finansų įstaigos Lietuvoje vykdo piniginių operacijų stebėseną.
Taigi, jei piniginė operacija yra įtartina, finansų įstaigą turi teisę (arba tam tikrais atvejais – ir pareigą) sustabdyti mokėjimą.
„Bankai kasmet sustabdo pusę įtartinų mokėjimų. Svarbu kuo greičiau kreiptis į savo banką ir tikėtis, kad piniginė operacija bus sustabdyta (arba buvo sustabdyta paties banko iniciatyva)“ – pabrėžė M. Baigys.
Jis paminėjo, kad dėl sukčių išviliotų pinigų gyventojai kelia ginčus ir su pačiais bankais įrodinėdami, kad bankas laiku nesustabdė mokėjimo operacijos, nors privalėjo.
„Tokiu atveju yra vertinama daug aplinkybių: banko veiksmų teisėtumas, faktinės aplinkybės, nukentėjusio asmens veiksmai ir kt.
Ar pavyks įrodyti banko atsakomybę – kiekviena situacija yra labai individuali“, – kalbėjo advokatas.
Bankui teko grąžinti sukčių pavogtus pinigus
M. Baigys aiškino, kad siekiant rodyti banko atsakomybę rekomenduojama kreiptis į patį banką.
Jei ginčo nepavyksta išspręsti taikiai, galima kreiptis į Lietuvos banką (LB), kuris nagrinėja ginčus su bankais dėl sukčių išviliotų pinigų. O galiausiai ginčas gali persikelti ir į teismą.
Advokatas paminėjo realų pavyzdį, kai LB nagrinėjo gyventojo ginčą su finansų įstaiga dėl prarastų beveik 7 tūkst. eurų.
„LB, įvertinęs individualias aplinkybes, įskaitant ir tai, kad sukčių suklastotą internetinį bendrovės tinklalapį buvo sudėtinga atskirti nuo tikrojo, teikė rekomendaciją atlyginti visus gyventojo patirtus nuostolius.
Ginčui persikėlus į teismą, teismai palaikė LB poziciją ir gyventojui iš finansų įstaigos dėl sukčių atakos priteisė patirtus nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas“, – pasakojo pašnekovas.
Sukčiams pervesti pinigai – kiek pavyksta atgauti?
Pasak M. Baigio, patekus į sukčių pinkles taip pat yra būtina kreiptis ir į teisėsaugos institucijas.
Jei joms pavyksta nustatyti sukčiavimo faktą ir identifikuoti įtariamuosius, jiems galima pareikšti reikalavimus dėl patirtų nuostolių atlyginimo.
„Pagal policijos viešai skelbiamą informaciją, pavyksta išsiaiškinti apie trečdalį visų sukčiavimo atvejų.
Taigi, jeigu pinigai iškeliavo į sukčių sąskaitas, viskas priklauso, ar teisėsaugos institucijoms pavyks ištirti nusikalstamą veiką ir identifikuoti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar jų grupę“, – kalbėjo advokatas.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, per pirmus tris 2025 m. mėnesius sukčiai iš gyventojų ir įmonių siekė išvilioti 9,5 mln. eurų (iš viso – 3247 sukčiavimo atvejai).
Finansų įstaigos užkardė 5,5 mln. eurų (55 proc.), taigi gyventojai jų neprarado. O 4,3 mln. eurų gyventojai išties pervedė sukčiams.
288 tūkst. eurų iš jų (3 proc.) finansų įstaigos grąžino gyventojams, tačiau 4 mln. eurų liko sukčiams (42 proc.).
Daugiausia – net 49 proc. – atvejų sukčiai pinigus išvilioja siųsdami suklastotas SMS žinutes ar el. laiškus.
Kaip atskirti tikrą „Sodra“ svetainę nuo netikros?
Lietuvos kriminalinės policijos biuro vyriausioji komunikacijos specialistė Jelena Sirgėdienė neslėpė, kad 2025 m. žymiai padažnėjo atvejų, kuomet sukčiai naudojasi netikrais institucijų puslapiais, į kuriuos gyventojai jungiasi su e. bankininkystės duomenimis.
Pati „Sodra“ nuolat stebi situaciją, atsižvelgia į žmonių skundus, tikrina, ar pranešimai žiniasklaidoje apie netikrus „Sodros“ puslapius pasitvirtina ir informuoja apie tai gyventojus.
Pasak „Sodra“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Jonaistės Jusionytės, labai svarbu patikrinti ir įsitikinti, kad jungiamasi prie tikros „Sodros“ svetainės, adresu https://www.sodra.lt/lt/.
Ji vardijo, kad prisijungus prie netikro „Sodros“ profilio reikia nedelsiant:
- informuoti policiją;
- įsitikinti, kad paskyra būtų saugi (pasikeisti slaptažodžius, susisiekti su banku ir pan.);
- apie tai pranešti Nacionalinio kibernetinio saugumo centrui, paskambinus tel. 1843 arba užpildžius formą;
- pranešti ir pačiai „Sodrai“, kad ji galėtų aiškintis situaciją ir įspėti kitus.
Kiti sukčiavimo būdai – kaip atpažinti?
J. Jusionytė paminėjo ir kitus sukčiavimo būdus.
Pvz., fišingą (angl. phishing), kuomet sukčiai apsimeta „Sodros“ darbuotoju ir siunčia laiškus, skambina ir pan., siekdami išgauti prisijungimo prie sistemų duomenis ar kitą konfidencialią informaciją.
„Noriu paminėti, kad „Sodra“ nesiunčia grasinančių ar gąsdinančių pranešimų, kuriuose būtų nurodoma, kad atsakyti reikia per 2 ar 3 dienas, o neatsakius gresia sankcijos ar baudos.
Oficialūs „Sodros“ el. pašto adresai baigiasi galūne @sodra.lt, o sistemos plėtiniai – sodra.lt.
Vienintelis „Sodros“ numeris, kuriuo susisiekiame su gyventojais, yra +370 5 250 0883“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Ji paminėjo, kad ir pati „Sodra“ mokosi atpažinti netikrus laiškus, skambučius ir pan., kurių irgi gauna neva iš klientų, nors iš tiesų už jų slepiasi sukčiai.
Tad darbuotojai yra apmokomi juos atpažinti, patikrinti ir iškart apie juos pranešti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
