Ką daryti, kai burnoje atsiranda opų?

Pirmas žingsnis – dirginimo mažinimas

• Pirmiausiai apribokite labai aštraus, rūgštaus ir kieto maisto vartojimą. 
• Netinkamas sūrus ir karštas maistas – jis papildomai dirgina burnos gleivinę, stabdo pažeidimų gijimą, gali sukelti naujų opelių formavimąsi. 
• Patariama rinktis minkštą ir burnos gleivinės nebraižantį maistą. Tarkime, tinkamos šiltos trintos sriubos, košės, troškiniai. Svarbiausia, kad maistas nebūtų per karštas.
• Kramtant maistą reikia saugoti vietą, kurioje yra opa.
• Negalima opos krapštyti ar liesti. 

Antras žingsnis – tinkamos burnos higienos palaikymas

• Neapleiskite burnos higienos, nes ji šiuo laikotarpiu – dar svarbesnė. 
• Įsigykite naują ir minkštą dantų šepetėlį, o dantis valykite švelniai – per daug nespauskite ir nebrūžinkite. 
• Venkite agresyvių dantų pastų ir burnos skalavimo skysčių. Sudėtyje neturi būti natrio laurilsulfato ir alkoholio bei kitų sudirginti galinčių medžiagų. 
• Burną naudinga praskalauti vandeniu ar burnos skalavimo skysčiu be alkoholio po kiekvieno valgio. 

Trečias žingsnis – vietinių priemonių vartojimas

• Rekomenduojami antiseptinį poveikį turintys burnos skalavimo skysčiai, savo sudėtyje neturintys alkoholio. Juos galima naudoti taip dažnai, kaip reikia arba bent jau po valgių bei prieš miegą. 
• Itin rekomenduojamos medicinos priemonės, ant aftinių opų sudarančios apsaugines plėveles ir tokiu būdu padedančioms joms greičiau gyti. Šiuo atveju verta rinktis Anaftin burnos skalavimo skystį, gelį arba purškalą. Anaftin produktų šeima – tai medicinos priemonės, tinkamos skausmingoms aftoms ir nedidelėms burnos žaizdelėms. Jos gali padėti malšinti skausmą ir švelniai paskatinti žaizdelių gijimą. 
• Esant skausmui galite vartoti vietines nuskausminančias priemones, o jei skausmas stipresnis – ir sisteminius vaistus, pavyzdžiui, paracetamolį ar NVNU. Būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
• Skalavimui tinkami ramunėlių ar šalavijų nuovirai. Galima rinktis ir medetkų žiedų vandenines ištraukas. 

Ketvirtas žingsnis – pasirūpinkite bendra organizmo gerove ir leiskite jam gyti

• Vartokite daugiau skysčių. Geriausia – negazuotas mineralinis vanduo.
• Pasistenkite daugiau ilsėtis ir pasirūpinkite miego kokybe. 
• Jei pastebite, kad opos kartojasi, pasikonsultuokite su gydytoju. Galbūt naudinga įsitikinti, ar nestokojate geležies, cinko bei B grupės vitaminų; ar nėra lėtinių sveikatos sutrikimų bei uždegiminių būklių.
• Bent jau opų gijimo metu venkite alkoholio ir nerūkykite. 
• Valdykite stresą (kiek tai tik įmanoma, mat būtent stresas yra viena svarbiausių aftinių opų susiformavimo ir pasikartojimo priežasčių).

Penktas žingsnis – žinokite, kada jau reikėtų kreiptis į gydytoją arba odontologą

• Konsultacija būtina tuomet, kai opa negyja ilgiau kaip dvi savaites. Sunerimti reikėtų tuomet, kai opa negyja bent dešimt dienų.
• Negalima ignoruoti didelių, labai skausmingų ir itin dažnai susiformuojančių opų. 
• Būtina kreiptis į gydymo įstaigą, jei kartu su burnos opomis atsiranda bėrimų, silpnumas, karščiavimas ar opų atsiranda kitose kūno srityse. 
• Su specialistu verta pasikonsultuoti tuomet, kai opos kartojasi kartu su kitomis sveikatos problemomis. 

PABAIGAI – viena paprasta auksinė taisyklė

• Du esminiai punktai, kuriuos verta atsiminti:
• Jei burnos opelių atsiranda retai ir jos gana greitai gyja – paprastai užtenka vietinės priežiūros;
• Jei burnos opos vis pasikartoja ir tinkamai negyja – būtina ieškoti priežasčių.

Straipsnį parengė: „Berlin Chemie“.