Skaitytojas Gytis (vardas pakeistas) pasiskundė, kad porą metų mėgino išsireikalauti iš pažįstamo skolą, galiausiai kreipėsi į teismą ir jam tą skolą priteisė.
Vis tik skolininkas tokiu sprendimu buvo labai nepatenkintas ir pervesdamas pinigus per kelis kartus pervedimo paskirtyje Gytį įžeidinėjo ir grasino.
„Ar galiu kažkur dėl to kreiptis? Ar taip elgtis normalu, galima?“ – teiravosi skaitytojas.
Kas gresia už įžeidimus?
Anot advokato Osvaldo Raščiukevičiaus, atsakomybė asmeniui už tai, kad jis paskirtyje įrašė įžeidžiantį, kompromituojantį ar grasinantį žodį, priklauso nuo paties žodžio, susiklosčiusios situacijos, konteksto ir pan.
Jis paminėjo, kad seniau įžeidimas buvo laikomas netgi nusikalstama veika, tačiau nuo 2015 m. baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą netaikoma.
Taigi dabar įžeidimas gali būti laikomas asmens garbės ir orumo pažeidimu ir už tai taikoma civilinė atsakomybė (pvz., priteisiama neturtinė žala).
„Tačiau asmens garbė ir orumas dažniausiai pažeidžiami tuomet, kai apie tai sužino dar bent vienas ar keli pašaliniai asmenys. Tuo metu pavedimą mato tik mokėtojas ir pinigų gavėjas.
Kitaip tariant, įžeidimas nėra paskleidžiamas plačiai ir dėl to žmogus iš esmės jokios apčiuopiamos žalos nepatiria, kad galėtų reikalauti turtinės ar neturtinės žalos iš jį įžeidusio mokėtojo“, – kalbėjo advokatas.
Kada nubaus už grasinimus?
Pasak O. Raščiukevičiaus, išimtis galėtų būti situacija, kai dėl įžeidimo pinigų pervedimo paskirtyje žmogui atsirado nerimas, sutriko miegas, teko kreiptis pas psichologą ir pan.
Tačiau reikėtų įrodyti, kad tai įvyko būtent dėl pavedimo, o tokia situacija yra beveik neįmanoma.
Advokato teigimu, jeigu pavedimo paskirtyje grasinama, už tai greičiausiai taip pat nebus taikoma atsakomybė, kadangi grasinimas turi būti realus ir abu asmenys turi jį suvokti kaip realiai įgyvendinamą.
„Jeigu grasinimas būtų išsakomas susitikus gyvai ir rankose turint ginklą, tuomet tai būtų tas grasinimas, už kurį taikoma baudžiamoji atsakomybė. Civilinė atsakomybė už grasinimus taip pat retai taikoma.
Kadangi tai turėtų būti grasinimai, išreiškiami sistemingai siekiant sukelti žalą, įbauginti, persekioti ir pan. Sutikime, kad „grasintojas“ tai greičiausiai darytų kitais būdais, o ne pavedimo paskirtyse“, – dėstė pašnekovas.
Kiek žalos išeitų prisiteisti?
O. Raščiukevičius vardijo, kad situacijų gali būti įvairių: darbdavys pervesdamas algą įrašė nederamą frazę, vėliau pripažintą priekabiavimu ar mobingu; pervedimo paskirtyje buvo įrašyti pašalinio asmens duomenys, tad gresia atsakomybė už neteisėtą jų atskleidimą; ir pan.
Vis tik advokatui teko susidurti tik su 1–2 tokiais atvejais, kai pavedimo paskirtyje buvo pridedami įžeidžiantys (rusiški) žodžiai.
Jo spėjimu, taip yra todėl, kad dažniausiai žmonės vieni kitus įžeidinėja per žinutes ar skambučius (nebent per visur yra užblokuoti), be to, prisibijo, kad susilauks dėmesio:
„Galiausiai, kyla nedidelė rizika, kad toks pavedimas nebus užskaitytas.“
Tačiau pašnekovas patarė – jei visgi asmuo nuspręstų dėl įžeidimų ar grasinimų pervedimo paskirtyje imtis teisinių veiksmų, reikėtų kreiptis į advokatą, kadangi policija čia niekuo nepagelbės.
Anot jo, advokatas įvertintų galimybes pasiekti rezultatą ir ar verta to imtis, kadangi byla gali užsitęsti metus ir ilgiau, o finansinė nauda būna maža – priteisiamos sumos dažniausiai būna triženklės, o išlaidos advokatui neabejotinai jas viršija.
Už tokius „juokelius“ pervedimuose – rimti nemalonumai
O. Raščiukevičius atkreipė dėmesį, kad, pavedimo paskirtyje užsiminus apie galimą nusikalstamą veiką, mokėtojas gali sulaukti nemalonumų, kadangi bankas tokio pavedimo gali nepatvirtinti ir netgi perduoti informaciją teisėsaugai.
„Akivaizdu, kad, paskirtyje įrašius „už narkotikus“ ar „už naktį“, pašaliniam asmeniui, nežinančiam realios situacijos, iškart kyla įtarimų, kad galimai daroma nusikalstama veika.
Žinoma, galiausiai mokėtojas ir pinigų gavėjas pateiks paaiškinimus ir tuo viskas baigsis. Bet šie asmenys be jokios abejonės patirs papildomų rūpesčių ir laiko sąnaudų aiškindamiesi dėl lengvabūdiško savo poelgio“, – perspėjo advokatas.
Tuo metu „Swedbank“ banko atstovas ryšiams su visuomene Gytis Vercinskas pažymėjo, kad lėšų pavedimas ir jame esanti klientų pateikta informacija (lėšų gavėjas, gavėjo sąskaita, suma, mokėjimo paskirtis) prilygsta oficialiam dokumentui.
Tad jis patarė pervedimo paskirties laukelį pildyti tiksliai ir aiškiai – lygiai taip pat, kaip bet kurią kitą oficialią paraišką ar dokumentą:
„Įrašius mokėjimo paskirtyje žodžius, kurie gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai siejami su bet kokia neteisėta veikla (pvz., kontrabanda ar pan.), kad ir juokais, nepaisant tikrųjų mokėtojo ketinimų, mokėjimo operacijos gali būti stabdomos ir nevykdomos dėl galimos atitikties rizikos.“
O „Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas aiškino, kad bankas mokėjimo operacijų stebėsenai naudoja įvairius raktažodžius, kurie galėtų indikuoti įtartinus, su neteisėta ar rizikinga veikla susijusius mokėjimus (pvz.: prekyba narkotikais, ginklais, žmonėmis, mokėjimai už trečiuosius sankcionuotus asmenis ar kt.).
Tačiau jis pažymėjo, kad mokėjimo paskirties turinys yra tik vienas iš daugelio veiksnių, kurie bankui gali indikuoti įtartiną mokėjimo operaciją.
Kokie pinigų pervedimai kelia įtarimų
„Swedbank“ atstovas atkreipė dėmesį, kad bankai nuolat vykdo operacijų stebėseną ir tam tikrais atvejais ne tik turi teisę, bet ir privalo sustabdyti įtartinas pinigines operacijas:
„Norėdamas nustatyti, ar operacija nėra įtartina ir ar ji atitinka kliento veiklą bei lėšų šaltinį, bankas gali paprašyti kliento pateikti paaiškinimus, papildomus dokumentus.“
„Urbo“ bankas, nustatęs įtartiną mokėjimo operaciją, visų pirma įvertina veiksnius, dėl kurių operacija laikoma įtartina (mokėjimo paskirtis, suma, mokėjimo valstybė, lėšų siuntėjai, gavėjai ir kt.).
„Vertinant mokėjimo operacijas yra tikrinamos banko naudojamos komercinės duomenų bazės ir atviri šaltiniai internete, vertinami kliento istoriniai mokėjimai.
Jei minėtos informacijos nepakanka, bankas gali kreiptis į savo klientą ir paprašyti paaiškinti mokėjimo operacijos tikslą, ryšį su siuntėju / gavėju, pateikti operaciją pagrindžiančius dokumentus“, – aiškino P. Gotautas.
Pasak jo, klientui neįprastai didelė suma ar per palyginti trumpą laiką reikšmingai padidėjęs mokėjimo operacijų kiekis ir apyvarta indikuoja klientui neįprastą dalykinių santykių su banku pobūdį, todėl bankas atlieka tokių operacijų vidinius tyrimus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
