Su tuo susidūrė studento iš Vilniaus mama, kuri papasakojo, kad jos sūnus įvažiavo į kitą automobilį ir išsigandęs iš eismo įvykio vietos pasišalino.
„Jis labai gailisi, bijo. Ką daryti? Ar įmanoma kažkaip jam padėti, sumažinti tą atsakomybę, ar pabėgus iš įvykio vietos – jau šaukštai po pietų?
Ir ar nebus taip, kad jam dar priprašys girtumą, nes bus per vėlu įrodyti, kad jis buvo blaivus?“ – teiravosi sunerimusi motina.
Ką daryti pasišalinus iš eismo įvykio vietos?
Pasak advokatų kontoros „Widen“ teisininko Henriko Kulnio, neteisėtai pasitraukus iš eismo įvykio vietos ir siekiant švelniausios atsakomybės, svarbu įrodyti, kad asmuo nuoširdžiai suklydo.
T. y., kad jis racionaliai nesuprato pasitraukęs iš eismo įvykio vietos, o ne slepia administracinio nusižengimo pėdsakus, neblaivumą, vengia pareigos atlyginti padarytą žalą ar kt.
Todėl natūralu, kad viena iš aplinkybių, rodančių asmens nuoširdų suklydimą, gali būti skambutis su pranešimu apie pasitraukimą iš eismo įvykio vietos.
Anot teisininko, apie neteisėtą pasitraukimą svarbu pranešti kaip įmanoma anksčiau, kadangi tai galėtų būti ne tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ir padėtų pagrįsti, kad asmuo nevengia blaivumo patikrinimo, nesiekia užmaskuoti automobilio pažeidimų ir pan.
Kita reikšminga atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti tai, kad asmuo savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą.
Pašnekovo teigimu, lengvinančių aplinkybių gali būti ir daugiau, tačiau tai priklauso nuo kiekvieno individualaus atvejo.
Kas gresia pasišalinus iš eismo įvykio vietos
H. Kulnys nurodė, kad administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos lemia padarytos žalos dydis, t. y., ar jis viršija 750 eurų, ar ne.
Policijos departamento atstovė Jorūnė Liutkienė vardijo, kad pasitraukimas iš eismo įvykio pažeidžiant Kelių eismo taisykles (KET), kai žala neviršija 750 eurų, vairuotojui užtraukia baudą nuo 600 iki 1,1 tūkst. eurų.
Jeigu asmuo neturi teisės vairuoti, bauda didėja iki 850–2 tūkst. eurų.
Jeigu žala vis tik viršija 750 eurų, vairuotojui skiriama 1,1 tūkst.–2 tūkst. eurų bauda. Neturint teisės vairuoti – 2 tūkst.–2,6 tūkst. eurų bauda.
O kitų eismo dalyvių (ne vairuotojo) pasitraukimas iš tokio eismo įvykio užtraukia baudą nuo 150 iki 230 eurų.
Policijos duomenimis, 2024 m. buvo pradėta 6,5 tūkst. tokių administracinių nusižengimų teisėnų. Anot J. Liutkienės, dažniausi atvejai – kai pasišalinama iš automobilio stovėjimo vietos.
Ji pridūrė, kad, pasišalinus iš eismo įvykio vietos ir palikus nukentėjusį asmenį sveikatai ar gyvybei pavojingoje būsenoje, dar gresia ir baudžiamoji atsakomybė, t. y. viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų:
„Tačiau pabrėžtina, kad tai vertintina ir sprendžiama kiekvienu individualiu atveju.“
Teisininkas paminėjo, kad už šiuos nusižengimus dar 1–3 metams gali būti atimta teisė vairuoti. O tiems, kurie vairuoti teisės neturėjo, uždrausti vairuoti transporto priemones 1–3 metams yra privaloma.
Ar pabėgus iš įvykio vietos prirašomas girtumas?
Policijos departamento atstovė patikino, kad girtumas jokiais atvejais nėra automatiškai preziumuojamas – tai turi būti įrodoma remiantis liudytojų parodymais, specialistų išvadomis ir pan.
H. Kulnys antrino, kad aplinkybės ir atsakomybė gali būti grindžiami tik byloje pripažintais įrodymais.
„Taigi, jeigu byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad asmuo pasitraukimo iš eismo įvykio vietos metu buvo neblaivus, ši aplinkybė negali būti konstatuojama.
In dubio pro reo principas įpareigoja visas aplinkybes, kurių negalima patvirtinti ar paneigti, aiškinti administracinio nusižengimo teisenoje atsakomybei traukiamo asmens naudai“, – aiškino teisininkas.
Jis atkreipė dėmesį, kad yra numatyta ypač griežta atsakomybė asmeniui, kuris dėl neblaivumo ar apsvaigimo pažeidė KET, taip sukeldamas nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą ar svetimo turto apgadinimą.
Tokiu atveju dar iki įvykio aplinkybių nustatymo vairuotojui gresia 1,2 tūkst.–1,5 tūkst. bauda. Taigi pasišalinus iš įvykio vietos ir vėliau išaiškėjus, kad asmuo buvo neblaivus, galima sulaukti ir 4,1 tūkst. eurų baudos.
Be to, iš neblaivių asmenų atimama teisė vairuoti ir dar gali būti konfiskuojama transporto priemonė.
Kaip pavyksta neprarasti teisės vairuoti?
H. Kulnys paminėjo, kad dažniausiai pasitraukę iš įvykio vietos asmenys advokato pagalbos kreipiasi siekdami ne sumažinti baudą, bet išvengti teisės vairuoti atėmimo.
Anot jo, dažniausiai geriausio rezultato pasiekia tos bylos, kuriose pavyksta įrodyti, kad asmuo nesiekė nuslėpti blaivumo, išvengti žalos atlyginimo arba objektyviai negalėjo suprasti, kad neteisėtai pasitraukia iš eismo įvykio vietos.
Kaip pavyzdį teisininkas pateikė bylą, kuri buvo nutraukta, nes asmuo dėl ypač didelių transporto priemonės matmenų nepajuto švelnaus kontakto su stovinčia transporto priemone ir dėl to pasitraukė iš įvykio vietos to nežinodamas.
H. Kulnys pridūrė, kad tokiose bylose yra svarbu įvertinti vairuotojo tyčią, taigi vertinamas žalos mastas, kontakto pobūdis, vairuotojo elgesys po eismo įvykio, jo asmenybė ir pan.
Pvz., vienoje byloje vairuotojas dėl viršyto greičio partrenkė pėsčiąjį, išlipęs iš automobilio jo atsiprašė, klausė, ar nereikia pagalbos. Pretenzijų nebuvo, tad vairuotojas nuvažiavo.
Vis tik po kurio laiko jis buvo patrauktas atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, tačiau teismas pažymėjo, kad vairuotojas domėjosi nukentejusiu asmeniu, todėl jam buvo skirta tik bauda – teisė vairuoti nebuvo atimta.
Taigi, jeigu asmuo gali įrodyti, kad buvo blaivus, kad turėjo ypač reikšmingą priežastį pasitraukti iš eismo įvykio vietos, kad nesuprato, jog tai buvo eismo įvykis ir pan., visą tai būtų verta paminėti, apibendrino teisininkas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
