• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tiek įsidarbinus naujoje vietoje, tiek dirbant sename darbe gali tekti dalyvauti mokymuose, pagilinti jau esamas arba įgauti naujų žinių, reikalingų konkrečiam darbui. Vis tik ar už laiką, skirtą mokymuisi, turi būti mokamas atlyginimas?

Tiek įsidarbinus naujoje vietoje, tiek dirbant sename darbe gali tekti dalyvauti mokymuose, pagilinti jau esamas arba įgauti naujų žinių, reikalingų konkrečiam darbui. Vis tik ar už laiką, skirtą mokymuisi, turi būti mokamas atlyginimas?

REKLAMA

Vilnietė Izabelė (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) papasakojo, kad įsidarbino naujame darbe, tačiau pirmą savaitę jai vyksta apmokymai, tad dirbti nereikia.

„Kasdien po kelias valandas turiu eiti į ofisą, ten mane apmoko, parodo, kaip viskas veikia, ir paleidžia. Bet už tą savaitę darbovietė nežada man nieko mokėti, nes juk neva ateinu tik kelioms valandoms ir nedirbu.

REKLAMA
REKLAMA

Bet atsiprašau – aš kasdien einu ir mokausi, kad po to jums geriau dirbčiau. Ar už tai man neturėtų priklausyti kažkoks atlygis? Juk savaitė – gana ilgas laikas, o pragyventi irgi reikia“, – skundėsi Izabelė.

REKLAMA

Ar už mokymus turi būti mokamas atlyginimas?

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) visų pirma atkreipė dėmesį, kad prie darbo laiko priskiriamas ne tik tas laikas, kai darbuotojas atlieka savo tiesiogines pareigas pagal darbo sutartį, bet ir kai darbuotojas yra darbdavio žinioje.

Pvz., dalyvauja mokymuose darbdavio pavedimu, keliauja į darbdavio nurodytą laikiną darbo funkcijos atlikimo vietą ir kt.

REKLAMA
REKLAMA

Taigi, pasak inspekcijos, jei darbuotojas mokymuose dalyvauja darbdavio pavedimu, toks mokymų laikas yra įskaitomas į darbo laiką ir turi būti apmokamas darbuotojo darbo užmokesčiu.

Darbdavys neturi teisės nemokėti ar nuspręsti mokėti mažesnį darbo užmokestį už laiką, kai darbuotojas yra apmokomas dirbti ar darbdavio pavedimu dalyvauja darbdavio nurodytuose mokymuose“, – pabrėžė VDI.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kokia alga priklauso už mokymus?

VDI atstovai pažymėjo, kad visi darbuotojo apmokymai turi vykti tik sudarius rašytinę darbo sutartį.

Joje ir susitariama dėl užmokesčio dydžio, kuris turi būti mokamas ir apmokymų metu.

Vis tik inspekcija paminėjo, kad šalims nėra draudžiama susitarti dėl kitokio darbo užmokesčio mokėjimo apmokymų / mokymų metu, bet ir toks darbo užmokestis turi atitikti Darbo kodekso nuostatas.

REKLAMA

T. y. negali būti mažesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalusis atlygis. O, jei darbas yra kvalifikuotas, alga turi būti didesnė nei minimalus atlygis.

„Darbo sutartyje jau sulygtas darbo užmokestis gali būti keičiamas tik darbuotojo rašytiniu sutikimu, įforminant darbo sutarties pakeitimą“, – pridūrė pašnekovai.

Kaip įrodyti, kad už mokymus nebuvo sumokėta?

Pasak VDI, jei darbdavys nesumokėjo darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo užmokesčio (ar sumokėjo mažiau nei priklauso) už laiką, kai darbdavys apmokė darbuotoją ar nusiuntė jį į mokymus, darbuotojas turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją.

REKLAMA

Tokiu atveju darbuotojas gali reikalauti ne tik nesumokėto atlygio, bet ir delspinigių priteisimo.

Vis tik, inspekcijos teigimu, tam reikia turėti įrodymus: tai gali būti darbdavio rašytinis nurodymas dalyvauti mokymuose el. paštu, SMS žinutėmis ir pan.

Jei rašytinių įrodymų nėra, tinka pokalbio su darbdaviu įrašas, liudytojų parodymai ir kt. 

Specialistai patikino, kad pokalbio su darbdaviu įrašas galėtų būti pripažintas leistinu įrodymu tuo atveju, jei pokalbio įrašą darbuotojas daro siekdamas įrodyti darbdavio netinkamą elgesį, darbuotojo teisių pažeidimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jų, jei darbdavys siunčia darbuotoją į mokymus, tokie mokymai turėtų būti pažymėti darbo laiko apskaitoje, kurios kopiją darbuotojas turi teisę gauti.

O darbo laiko apskaitos žiniaraščių kopijos ar net paties darbuotojo savarankiškai vedama darbo laiko apskaita galėtų būti įrodymas, kad tokie mokymai vyko. 

Darbdaviams – tūkstantinės baudos

VDI aiškinimu, atvejai, kai už mokymus darbuotojas negauna algos, yra priskiriami darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimams.

REKLAMA

Už tai darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims gresia 300–1450 eurų baudos. Jei pažeidimas kartojasi, baudos kyla nuo 1450 iki 3000 eurų.

O už tyčinį pažeidimą darbdaviui ar kitam atsakingui asmeniui gali tekti susimokėti 2700–6000 eurų baudą.

Inspekcijos atstovai pažymėjo, kad darbuotojo apmokymas nesudarius darbo sutarties yra laikomas nelegaliu darbu, už kurį numatyta labai griežta atsakomybė atskirai tiek įmonei, nei jos vadovui.

REKLAMA

Juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui už nelegalų darbą skiriamos 1500–5000 eurų baudos. Jei tai – pakartotinis pažeidimas, baudos kyla iki 5000–6000 eurų.

Kaip skaičiuojamos baudos darbovietei

Tuo metu juridinis asmuo (įmonė) už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį dar atskirai turi sumokėti baudą nuo 3 iki 12 minimaliųjų mėnesinių algų (MMA).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taigi, jei 2025 m. MMA siekia 1038 eurus, už vieną nelegaliai dirbusį asmenį ir darbovietei, ir vadovui skiriama bauda gali siekti nuo 3 114 iki net 12 456 eurų.

Jeigu šis pažeidimas pasikartoja per pastaruosius 2 metus, bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį auga nuo 6 iki 24 MMA. O tai yra nuo 6 228 iki 24 912 eurų.

„Nepaisant darbdaviui paskirtos baudos, papildomai darbdavys privalo sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą (už faktiškai dirbtą laikotarpį), ne mažesnį kaip 3 MMA dydžiai (tai būtų 3 114 eurų).

REKLAMA

Taip pat papildomai darbdaviui gali būti taikomi Užimtumo įstatyme numatyti apribojimai. Pvz., apribojimai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, apribotos teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, įpareigojimas grąžinti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą“, – vardijo VDI.

Už išbandymą darbe – kompensacija

Ta pati atsakomybė darbovietei ir jos vadovams gresia ir tais atvejais, kai darbuotojai kviečiami „išmėginti savo jėgas“ naujame darbe, bet už atliktą darbą jiems nesumokama.

REKLAMA

Advokatų kontoros „Widen“ vadovaujantis partneris, advokatas Tomas Bagdanskis naujienų portalui tv3.lt yra sakęs, kad tokių atvejų, kai nepasirašius darbo sutarties darbuotojas būna išbandomas, praktikoje pasitaiko gana dažnai.

„Kodėl taip elgiamasi? Siekiama išvengti Darbo kodekso reikalavimų, kurie įpareigoja argumentuoti, kodėl darbuotojas netiko darbdaviui, taip pat išvengiama ir mokėjimo už tą dieną.

REKLAMA
REKLAMA

VDI praktika yra gana vienareikšmiška: tai – nelegalus darbas“, – aiškino T. Bagdanskis.

Pasak jo, jei darbuotojas, pvz., 1 ar 2 dienas dirbo neva taip išmėgindamas naują vietą, bet už tai negavo jokio atlygio, jis taip pat gali iš darbdavio prisiteisti minėta 3 MMA dydžio kompensaciją (3 114 eurų).

„Šiuo aspektu praktika tik formuojasi, nes kyla klausimas: kaip už vieną darbo dieną – 3 MMA? Bet tokių atvejų jau turime“, – patikino advokatas.

REKLAMA
uzsienio saliu, normaliose imonese apmoka viska mokymus, uz tavo padaryta ir atlikta darba, tik bauduvos rsp ziuri kaip nemoketi, nusuktiir dar labiau apgauti zmogu. Vagiu ir banditu salis..
Tai begti, kol nepradejo dirbti is tokios vietos....
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame


TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų