Klaipėdietė Aldona (vardas pakeistas) naujienų portalui tv3.lt pasipasakojo, kad jau 8 metus dirba savo mėgstamą, ramų darbą. Ji neseniai sulaukė pensinio amžiaus, tačiau vis dar jaučiasi galinti dirbti ir nemato prasmės išeiti.
„Bet darbdavys pradėjo mane labai spausti. Neva pati turiu pasirašyti prašymą ir išeiti, „ilsėtis“. Ką aš veiksiu tuose namuose? O ir pensija nebus tokia, kaip dabar alga. Bet jis nerimsta. Kaip suprantu, pats manęs dėl to atleisti negali?
Bet vis tiek manipuliuoja ir neatstoja. Bet, jei pati išeisiu, ar gausiu kokių išmokų iš jo, ar jis nieko man nesumokės už tiek metų darbo?“ – svarstė Aldona.
Ar gali išmesti iš darbo dėl pensijos?
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pabrėžė, kad darbuotojas negali būti atleistas darbdavio iniciatyva vien dėl to, kad sulaukė senatvės pensijos amžiaus.
Tačiau, jei dėl pensijos iš darbo nori išeiti pats darbuotojas, jis turi rašyti prašymą darbdaviui ir apie išėjimą įspėti ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas.
Advokatų kontoros „Vilys, Meškys ir partneriai“ partneris ir advokatas dr. Edvinas Meškys pridūrė, kad minėtas 5 d. d. terminas gali būti ir trumpesnis, jei darbdavys su tuo sutinka:
„Tai neretai nutinka, kai darbuotojas iš anksto išreiškia norą nebetęsti darbo santykių po senatvės pensijos amžiaus, tad nutraukimą įforminti galima nors ir tą pačią dieną.“
Anot VDI, jei darbuotojas mano, kad darbdavys jį atleido neteisėtai, pirmiausia gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją su rašytiniu prašymu, reikalaudamas pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu.
Jei priimamas darbuotojui palankus sprendimas, atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu ir darbuotojas grąžinamas į buvusį darbą.
Be to, darbdavys darbuotojui turi išmokėti jo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už metus.
Taip pat darbdavys turi atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Jeigu komisijos sprendimu darbuotojas į pirmesnį darbą negrąžinamas, darbuotojui dar priteisiama kompensacija.
Ar išėjus į pensiją priklauso išeitinė išmoka?
VDI primena, kad išeitinės išmokos mokėjimas ir dydis priklauso nuo darbo sutarties nutraukimo priežasties.
Jeigu darbo sutartis nutraukiama abiejų šalių susitarimu, išeitinė išmoka darbuotojui nėra privaloma, bet šalys gali susitarti dėl jos mokėjimo ir dydžio.
Jeigu darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui:
- 1 vidutinį jo atlyginimą, jei darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei metus;
- 2 vidutinius jo atlyginimus, jei darbo santykiai tęsėsi ilgiau nei metus.
E. Meškio aiškinimu, senatvės pensijos amžius yra svarbi priežastis nutraukti darbo sutartį, todėl darbdavys privalo išmokėti išeitinę išmoką, tačiau darbuotojas būtinai turi nurodyti, kad išeina būtent pagal Darbo kodekso 56 str. 1 d. 4 punktą.
Jei darbdavys atsisako išmokėti išeitinę išmoką, darbuotojas turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir pateikti įrodymus, kad pagrįstai prašo išeitinės išmokos.
Pvz.: pensijos pažymą, darbo sutartį, dokumentus apie darbo trukmę; papildomus įrodymus apie darbdavio atsisakymus el. paštu ar kitokiu formatu.
Kada išeitinės ir ilgalaikio darbo išmokų negausite?
Specialistai atkreipė dėmesį, kad išeitinė išmoka nepriklauso, jei su darbdaviu yra sudaryta terminuota sutartis (pvz., tik metams) ir darbuotojas ją nutraukia anksčiau.
Arba, kai asmuo išeina į išankstinę pensiją (nesulaukęs pensinio amžiaus).
E. Meškys paminėjo, kad pensijos kaip svarbios priežasties išeiti iš darbo darbuotojas negalėtų nurodyti ir tuo atveju, jei jis įsidarbino jau būdamas pensininku.
Tuomet jis iš darbo išeitų be išeitinės išmokos, nes pensija nebūtų svarbi priežastis.
„Tokiu atveju darbo sutartis gali būti nutraukiama pagal bendrąją tvarką – įspėjus darbdavį prieš 20 kalendorinių dienų ir nemokant jokios išeitinės išmokos. Darbuotojui išmokamas tik darbo užmokestis ir kompensuojama už neišnaudotas atostogas.
Priešingu atveju darbuotojas galėtų piktnaudžiauti – grasinti pasitraukimu iš darbo ir reikalauti palankesnių sąlygų, žinodamas, kad bet kada gali išeiti ir gauti išmoką“, – nurodė advokatas.
Tuo metu ilgalaikio darbo išmokos, skiriamos už 5 ir daugiau darbo metų toje pačioje darbovietėje nepriklauso, jei asmuo išeina iš darbo dėl pensijos.
Esą ilgalaikio darbo išmoka (siekianti 77,58 proc. 1–3 vidutinių asmens algų) mokama tik tada, kai darbo sutartį be darbuotojo kaltės savo iniciatyva nutraukia darbdavys.
Kada dar galite išeiti iš darbo su išmokomis?
E. Meškio teigimu, senatvės pensija nėra vienintelė svarbi priežastis, dėl kurios darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį įspėdamas prieš 5 d. d. ir gaudamas išeitinę išmoką.
Darbuotojas tą gali padaryti, jeigu prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 d. iš eilės arba jei prastova sudaro daugiau kaip 45 d. per pastaruosius 12 mėn.
Svarbi priežastis išeiti iš darbo yra ir darbuotojui 2 mėn. iš eilės neišmokamas visas jam priklausantis atlyginimas arba jei 2 mėn. darbdavys nevykdo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos.
Darbuotojas išeiti iš darbo su išeitinėmis gali ir tuo atveju, jei nebegali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo.
Taip pat dėl to, kad slaugo šeimos narį (vaiką, tėvą, motiną, sutuoktinį) ar kartu gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Pasak advokato, visais atvejais darbuotojas turi pateikti reikiamus įrodymus: „Pvz., jei darbo santykius norima nutraukti dėl ligos, būtina pateikti tokią ligą įrodančią pažymą.
Jei dėl artimojo slaugymo – šias aplinkybes įrodančius dokumentus. Jeigu dėl senatvės pensijos – tikėtina, kad darbdavys duomenis turės, tačiau gali būti naudinga pateikti informaciją iš „Sodros“.
Kada dirbant toliau gaunama pensija didėja?
Tuo metu „Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič pastebi, kad dirbančių pensininkų dalis auga.
Ji vardijo, kad 2010 m. dirbo apie 9 proc. senatvės pensijos gavėjų, 2023 m. jų buvo apie 12 proc., šiais metais – 12,5 proc.
Taigi iš visų 629 tūkst. senatvės pensijos gavėjų šiuo metu dirba apie 79 tūkst.
M. Kozič patikino, kad darbas jokios įtakos pensijai neturi. O, jei dirbantis pensininkas dar moka valstybinio socialinio draudimo įmokas, jo pensija kasmet perskaičiuojama ir didėja, kadangi toliau kaupiamas stažas.
Kitaip yra su išankstinės pensijos gavėjais – jie negali dirbti ir gauti jokių draudžiamųjų pajamų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
