Statistikos departamento naujausi duomenys parodė, kad praeitais metais apie 650 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Per metus tokių lietuvių skaičius net padidėjo, tačiau ekonomistai ragina atkreipti dėmesį, kad tai nereiškia, jog visi šie žmonės gyvena skurde. Paprasčiausiai dirbančiųjų pajamos auga, o išmokas gaunančiųjų – ne.

Skurdas (nuotr. 123rf.com)

Skurdas (nuotr. 123rf.com)

Skurdo rizikos lygis 2017 m. šalyje pasiekė 22,9 proc. Tai vienu procentu daugiau nei 2016 metais. Skurdo rizikos riba 2017 m. buvo 307 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 644 EUR – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Absoliučiame skurde gyvenančiųjų skaičius mažėja

Lietuvos ekonomistai paaiškina, kad ties skurdo rizikos riba daugiau lietuvių atsidūrė dėl to, kad sparčiai augo atlyginimai.

„Beveik 10 proc. augant vidutiniam darbo užmokesčiui, natūralu, kad skurdo riba kyla aukštyn ir tie darbuotojai, kurie dirba, kurie gauna vis didesnį darbo užmokestį, jie nėra prie skurdo ribos. Tačiau asmenys neturintys darbo, gyvenantys iš socialinių išmokų, kai kurie viešajame sektoriuje dirba ir negauna didesnio darbo užmokesčio, tai gali atsidurti ties skurdo riba. Tai iš esmės parodo didėjančią pajamų nelygybę tarp tų, kurie turi darbą ir gauna pajamas ir tų, kurie gauna socialines išmokas“, – tv3.lt komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

REKLAMA

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat tikina, kad šie skaičiai tik parodo didėjančią pajamų nelygybę šalyje. Maža to, ekonomistų teigimu, ne tik gaunamos pajamos apsprendžia, ar žmogus atsidurs realiame skurde.

„Tai yra santykinai mažos pajamos su šalies vidurkiu: sparčiai didėjo darbo užmokestis, o žymiai lėčiau augo pensijos, įvairios išmokos, paramos formos. Tačiau materialaus skurdo rodiklis, kuris rodo absoliutų skurdą Lietuvoje, yra mažėjantis. Žmogaus gyvenimą ir kiti dalykai apsprendžia: sukauptas turtas, išlaidų lygis. Yra begalės istorijų, kai iš pensinio amžiaus gyventojų dešimtinės tūkstančių sumos išviliojamos“, – sako Ž. Mauricas.

Žygimantas Mauricas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Žygimantas Mauricas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Be to, nereikėtų pamiršti, kad dalis statistikoje atsispindinčių žmonių, papildomai gauna ir šešėlines pajamas. Tad, pasak ekonomisto, tik oficialiai jų pajamos nėra didelės: registruojasi į Darbo biržą, kad nereikėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo, o pašonėje dar gauna papildomų pajamų.

Pasak N. Mačiulio, iš tiesų absoliučiame skurde, kuomet negali įpirkti nei mėsos, žuvies ar kitų pirmo būtinumo prekių, gyvena 13 proc. Lietuvos gyventojų. Šis rodiklis nėra ženkliai nutolęs nuo Europos Sąjungos vidurkio – 9 proc.

„Lygiai taip pat ir vidutines pajamas gaunantys gali gyventi daug prastesnėje padėtyje, nes turės daug finansinių įsipareigojimų ir negali kartais pirmo būtinumo prekių įsigyti. Lygiai taip pat pensininkas, turintis savo nekilnojamojo turto, gal gaudamas paramos iš šeimos narių, turėdamas savo ūkį ir užsiaugindamas daugelį maisto produktų, gali gyventi visai neblogai ir tikrai neturėti didelių problemų dėl pirmo būtinumo išlaidų“, – prideda ekonomistas Nerijus Mačiulis.

REKLAMA

Skurdas skandina vienišus tėvus su vaikais

N. Mačiulio teigimu, valstybė savo socialine ir ekonomine politika turi reaguoti į sparčiai kylantį darbo užmokestį privačiame sektoriuje, taip atitinkamai inicijuodami pokyčius ir viešajame.

Nerijus Mačiulis

Nerijus Mačiulis

„2018 metų skurdo rizikos rodikliai jau sumažės. Tai galima beveik garantuoti, nes nuo šių metų gana ženkliai padidėjo vidutinė senatvės pensija. Ne paslaptis, kad didelė dalis pensininkų, ypač tų, kurie gauna mažesnę nei vidutinę senatvės pensiją, jie yra prie skurdo ribos ir kylant tai skurdo ribai, vis didesnė dalis pensininkų atsiduria žemiau. Tai, kad šiemet vidutinė senatvės pensija apie 15 proc. didėja kilstels aukščiau juos“, – mano ekonomistas.

Ekonomistas Ž. Mauricas pastebi dvi išeitis, kaip mažinti atsiradusią nelygybę. Pirmiausia žmonėms patiems reikia suteikti daugiau galimybių dalyvauti aktyviai ekonominiame šalies gyvenime – investuoti į žmonių išsilavinimą, profesinį parengimą, psichologinę būklę, kovą su priklausomybėmis.

„2018 metų duomenys jau bus geresnis, bet dar nepakankamai, nes mažai skiriame socialinei apsaugai. Ne tiek pensijai mažai skiriame, kiek skurdžioms šeimoms. Jei vaikai augs skurde, daugiau šansų, kad išsilavinimo gero negaus. Šitą reikia suvokti ir lėšų daugiau skirti. Tai du keliai: daugiau lėšų skirti socialinei apsaugai ir įtraukti į ekonominį gyvenimą daugiau žmonių.

Išmokoms Lietuva skiria viena mažiausiai visoje ES, nedarbo draudimo praktiškai Lietuvoje nėra. Vidutinei klasei net yra nesmagu eiti į Darbo biržą ir imti išmoką, nors žmogus mokėjo mokesčius. Be to labai maža nedarbo išmoka mokama ir mokama pakankamai trumpą laiką. Nedarbo išmoka apie 80 proc. buvusio darbo užmokesčio siekia tokiose šalyse kaip Šveicarija, Danija. Mokama mažėjančia tvarka, bet pakankamai ilgai – apie metus laiko – kad žmogus turėtų laiko persikvalifikuoti ir pagalvoti“, – komentuoja Ž. Mauricas.

REKLAMA

Lyginant Lietuvą su Estija ir Latvija, jis paragina atkreipti dėmesį į skirtingas visuomenės grupes, Nors bendras skurdo rizikos lygis Lietuvoje didesnis, štai pensininkų ties šia riba daug daugiau Estijoje nei Lietuvoje. Tačiau 0–17 metų amžiaus vaikų skurdas Lietuvoje beveik 10 proc. didesnis nei Estijoje.

Skurdo rizikos lygis

Skurdo rizikos lygis

Dėl to ekonomistas primena, kad patys pensininkai turėtų rūpintis, kad ateityje gautų didesnę pensiją – tai yra tikėtis ne valstybinės didelės pensijos, o papildomai taupyti, ar turėti kitų ekonominių veiklų.

„Vidutinė pensija ir ateityje sieks iki 60 proc. tai pagal naudojamą Eurostato metodiką, tai jau yra skrudo rizikos riba ir vis tiek didesnė dalis pensininkų bus žemiau skurdo rizikos. Šito nepakeisi, jei neturės jie papildomų pajamų. Tai arba skatinti senjorų įsitraukimą didesnį į darbo rinką, arba taupyti jau dabar, kad ateityje būtų papildomos pajamos. Pavyzdžiui, dauguma skandinavų pensininkų dirba, o valstybinės pensijos dydis palyginti su gauta alga, procentiškai Šveicarijoje net mažesnis nei Lietuvoje.

Tad reikėtų akcentuoti didelį vienišų tėvų skurdo lygį Lietuvoje. 50 proc. tokių šeimų žemiau skurdo ribos, tai nėra rodiklis, kuriuo galėtų girtis Lietuva. Kažką su tuo Lietuva turėtų daryti, su socialinėmis išmokomis. Vaikas yra visuomenės rūpestis, kokią išauginsi jaunąją kartą, tokia ir bus visuomenė Lietuvos. Reikia materialiai daugiau patenkinti, kad galėtų augti geresnėje aplinkoje“, – mano ekonomistas Ž. Mauricas.

Skurdo rizikos lygis

Skurdo rizikos lygis

Statistikos departamento duomenimis, tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,5 proc., tarp bedarbių – 61,5 proc., tarp senatvės pensininkų – 36,7 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2016 m., nepasikeitė, bedarbių asmenų – padidėjo 1 procentiniu punktu, o senatvės pensininkų – padidėjo 6,1 procentinio punkto.

BybiuLietuva
2018-08-13 16:16:36
Ar sitie supisti gandonai buvo nueje paziureti kur randasi maisto bankas ?????
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Lietivis 2018-08-13 23:18:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Musu sali valdo apseklintojai.   ATSAKYTI
viktoras 2018-08-13 21:18:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Kad pencininku daugėja gal būt, o kad jie gyvena visi virš skurdo ribos tai tikra nesamonė,turtingu tikrai daugėja.   ATSAKYTI
jo 2018-08-14 09:37:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Iš pensijos tikrai nepraturtėsi, o, kad ji maža tai aišku turėtų būti didesnė. Kokį stažą turi tiek ir gauna, kiek mokesčių sumokėjo, kiek dirbo tiek ir užsidirbo nereikėjo "rūsiuose dirbti" gerai gyventi ir norėti dabar už nelegalų darbą gauti pensiją - kurią mes dirbantieji mokame, o darbo yra tik norinčių dirbti nėra.  
Jurate 2018-08-13 18:36:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Gauni 300 .o dirbi už du.jokio vokelio nėr.nepatempi nedirbk.o metat netol 60.ką daryt.....   ATSAKYTI
Viltis 2018-08-13 18:34:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kas per bredas,yra ir toliau dar daugiau bus skurstančiu,iš kokios skiles tikia info!?kretinai!!!   ATSAKYTI
2018-08-13 18:25:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Vat ydomu iš kokios skylės jie traukia šitas nesąmones.išeikit y gatves pasivaikščioti,tada šnekėkit vėjus   ATSAKYTI
Nijole 2018-08-13 18:20:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tragedija Lietuvoje,o jie tokius niekus kalba!!!    ATSAKYTI
Artas 2018-08-13 17:49:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Nedaugeja, nes jie jau baigia ismirti nuo bado.   ATSAKYTI
BybiuLietuva 2018-08-13 16:16:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ar sitie supisti gandonai buvo nueje paziureti kur randasi maisto bankas ?????    ATSAKYTI

Top Video

Praeities žvalgas. Lietuvis apsilankė apleistoje Estijos pionierių stovykloje: vaizdai sukėlė gailestį
DABAR RODOMA
Praeities žvalgas. Lietuvis apsilankė apleistoje Estijos pionierių stovykloje: vaizdai sukėlė gailestį
DABAR RODOMA
Farai. Ne iš kelmo spirta pardavėja tapo didvyre – lietuvės gudrybė sustabdė vagišių
DABAR RODOMA
Farai. Vairuotojo elgesys pareigūnus išvertė iš koto: mašina nevažiavo, o vyras „vairavo“
DABAR RODOMA
Pasidalijo, ką mama išdarinėjo lėktuve: dukrai teliko rausti iš gėdos
DABAR RODOMA
Pamačius, kaip bandoma išvažiuoti iš automobilių aikštelės aplinkiniai susiėmė už galvų
DABAR RODOMA
Košmaras autobuse: nufilmuota, kas dėjosi viduje per siaubingą avariją
DABAR RODOMA
Internautai negali patikėti savo akimis: neatskiria, kuri yra dukra, o kuri – mama
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Po 12 metų kartu Dianos gyvenimas virto pragaru: istorija – pamoka kiekvienam
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Gimtadienio šventė porai virto pragaru: atėmė keturis vaikus, tarnybos reikalauja tūkstančių
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Skambinas įvardijo skyrybų su Krysko priežastį: galutinis taškas padėtas tik dabar
REKLAMA
Nerijus Numavičius (nuotr. BFL)
Dalis verslininkų Mindaugo ir Gintaro Marcinkevičių viešų teiginių apie buvusį verslo partnerį, vienos didžiausių Lietuvoje vadinamosios „VP grupės“ pagrindinį akcininką Nerijų ...
Oro uostas (Tomas Lukšys/Fotobankas)
Europoje fiksuojant vis daugiau Koronaviruso užsikrėtimo atvejų, planuojantys keliones pradeda domėtis kitomis alternatyvomis: galimybe keisti kryptį, datą, ar visiškai ...
Lėktuvas Vygintas Skaraitis/Fotobankas
Turistai gali prašyti kelionių organizatorių nutraukti sutartį ir grąžinti pinigus už kelionę į Kiniją ar šiaurės Italijos savivaldybes, netaikant sutarties nutraukimo ...
Lietuva – Čekija akimirkos (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Lietuva-Čekija rungtynių transliacija sumušė šių metų krepšinio žiūrimumo rekordą Europos vyrų krepšinio čempionato atrankos rungtynės, transliuotos per TV3, tv3.lt portalą ir ...
Valstybinė mokesčių inspekcija (Fotodiena/Justinas Auškelis)
Prašymus atgauti dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) už auklių, būsto ir automobilių remontininkų paslaugas užpildžiusiems gyventojams valstybė grąžins apie 1 mln. eurų. ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų