Paviešino, kurie maisto produktai Lietuvoje daug prastesnės kokybės nei Vokietijoje

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atlikto tyrimą, kurio metu atskleidė, kad Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų žinomų gamintojų maisto produktų sudėtis skiriasi. Net 23-jų iš 33-jų tirtų – prastesnės kokybės.

Parduotuvėje (nuotr. Fotolia.com)
3

Atrinkti Vilniuje ir Berlyne parduodami maisto produktai. Iš 33 skirtingų pavadinimų maisto produktų – 6 gyvūninės kilmės (žuvies, pieno, mėsos gaminiai) ir 27 negyvūninės kilmės produktai: sausi pusryčiai, kava, arbata, kakava, sausainiai, šokoladai, gaivieji gėrimai, majonezai, padažai, bulvių traškučiai, kūdikių maistas ir šokoladinis kremas.

Pavyzdžiui, sausainiuose „Milka Chocolate cookies“ 3 proc. mažiau šokolado sudėtyje parduodant Lietuvoje, sojų gėrime „Alpro soya original“ su kalciu – sudėtyje 2 maisto priedai Lietuvoje, o Vokietijoje tik vienas. Tiek šaltojoje persikų arbatoje „Nestea“, tiek persikų sk. gėrime „Lipton“ Vokietijoje naudojamas sudėtyje tik cukrus, o Lietuvoje parduodant – cukrus, fruktozė, steviolio glikozidas.

Spraginti auksinių kukurūzų dribsniai „Kellogg‘s Corn flakes“ neturi pridėtinių vitaminų parduodant Vokietijoje, o Lietuvoje parduodant yra. Bulvių traškučiuose „Lay‘s salted“ Vokietijoje parduodant yra naudojamas saulėgrąžų aliejus, Lietuvoje – saulėgrąžų ir palmių.

Daugelio pamėgtoje „Nutella“ su lazdyno riešutais Vokietijoje parduodant sudėtyje yra 7,5 proc. nugriebto pieno miltelių, o Lietuvoje - 6,6 proc. nugriebto pieno miltelių/išrūgų miltelių. Tiriant jogurtą „Activia“ su braškėmis išskirta, kad Vokietijoje yra 9 proc. braškių skonio, egzistuoja skonių skirtumas, skiriasi spalva. Lietuvoje naudojama 8,2 proc. braškių bei tirštikliai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos, dažikliai.

REKLAMA

Vokietijoje parduodamame tuno pjausnyje „Rio Mare“ nėra kvapiųjų medžiagų, o Lietuvoje yra salierų ir svogūnų kvapiųjų medžiagų. 

Parduodamoje kavoje „Nestle Nescafe Gold“ Lietuvoje nustatytas daug didesnis kofeino kiekis.

(3 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Paviešino, kurie maisto produktai Lietuvoje daug prastesnės kokybės nei Vokietijoje

Pateikiama išvada, kad Vokietijoje galima įsigyti labiau natūralesnės sudėties produktų – mažiau maisto priedų, saldiklių ir kitų priedų.

„To pačio prekės ženklo parduodami Lietuvos rinkai ir Vakarams yra skirtingi. Vyresni žmonės prisimena, kad kai į komandiruotę važiuoja vyrai ir žmonos prašo parvežti žinodami, kad nors ženklas tas pats, Austrijos ar Vokietijos rinkoje bus produktas kokybiškesnis. Apie 80 proc. vartotojų mano, kad pirkdami garsaus prekinio ženklo produktą negauna tos kokybės, kokią gauną Vokietijoje pirkdami žmonės. Tyrimas tą ir įrodė.

Gaila, kad būdami 12 metų Europos Sąjungoje vis dar turime tokią problemą. ES deklaruoja bendrą vartotojų interesą, bet praktikoje neužtikrina tų vertybių. Mūsų ir kitų šalių priekaištus girdėjo ir Europos Komisija. Manau, kad ES europiniu lygmeniu tai turėtų reglamentuoti.

2018 m. ES pradės išsamų tyrimą ir tikimės, kad įmonėms bus uždrausta tiekti skirtingos receptūros produktus į skirtingas rinkas“, - kalbėjo Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Jo teigimu, Lietuvoje parduodami prastesnės sudėties produktai buvo visiems žinoma vieša paslaptis, tačiau šalis iki šiol nieko nedarė.

„Mes turėjome daugiau problemų ir vartotojai turėjo daugiau problemų. (...) Tai buvo vieša paslaptis ir Slovakija tą klausimą pradėjo kelti, neturėdama tyrimų. Mes niekur nepavėlavome. Europos komisarai tik dabar sureagavo, nes mato, kad tai kelia ne viena šalis narė, o kelia nemaža dalis šalių narių“, - tvirtino B. Markauskas.

REKLAMA

Tvirtina, kad kokybę užtikrina

Reaguodami į tyrimo rezultatus, „The Coca-Cola Company“ išplatino komentarą dėl jų gaminamos ir tiekiamos produkcijos, įskaitant ir tyrimo rezultatuose minimą „Nestea“ šaltąją arbatą.

Pasak „Coca-Cola Baltics“ viešųjų reikalų ir komunikacijos vadovės Neles Normak, „Coca-Cola“ yra įsipareigojusi gaminti ir visiems vartotojams tiekti tik aukštos kokybės saugius gėrimus. Produktai gali skirtis tik dėl skirtingų vartotojų skonių ar skirtingų vietinių ingredientų.

„Be to, visa mūsų produkcija Europos Sąjungoje ir daugiau nei 200 pasaulio šalių gaminama laikantis itin griežtų standartų bei gamybos ir tiekimo procesų. Nors tam tikrais atvejais turime pritaikyti mūsų gėrimų receptus pagal vietos vartotojų skonį, vietinius ingredientus ar atsižvelgiant į vietinį reguliavimą, naujus produktus pristatome tik įvertinę vartotojų pageidavimus ir laikantis aukštų standartų.

Mūsų „Nestea“ šaltosios arbatos visose šalyse gaminamos pagal tą patį receptą, nežymiai gali skirtis tik pavieniai ingredientai, naudojami atsižvelgiant į konkrečios šalies vartotojų poreikius ir pomėgius.

Pavyzdžiui, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse „Nestea“ arbatose yra sumažintas pridėtinio cukraus kiekis pasitelkiant natūralios kilmės saldiklius (steviją), tuo tarpu Vokietijoje naudojamas tik pridėtinis cukrus.

Galime užtikrinti, kad mūsų įsipareigojimas tiekti aukštos kokybės, saugius, vartotojams prieinamus ir jų mėgstamus gėrimus yra tvirtas ir ilgalaikis“, - komentuoja Nele Normak.

Žvilgsnis krypsta į įmonių politiką

Loreta Mačytė, VMVT Maisto skyriaus vedėjos pavaduotoja, tvirtina, kad tie ištirti produktai yra saugūs ir kokybiški, tačiau rasta skirtumų ir gana akivaizdžių.

REKLAMA

„Pavyzdžiui, Activia“ jogurte iš pirmo žvilgsnio galima manyti, kad Lietuvoje parduodamas jogurtas daug geresnis – uogų daugiau, spalva raudonesnė. Deja, tai tik toks apgaulingas įvaizdis, nes pasirodo tame jogurte įdėta dažiklių, kad jis būtų patrauklus vartotojui. Tada iškyla klausimas, kokie vartotojų lūkesčiai, ar jie tikisi tokio pačio produkto, kaip įsigyto kitose šalyse, toje pačioje Vokietijoje, ar gauna kokį gauna. Ar vartotojams svarbu, ar ne, ta skirtinga kokybė, parodė apklausa – 77 proc. vartotojų pasisakė, kad jiems svarbu ir nori gauti vienodą kokybę. Mes toli gražu nebeesame ta šalis ir tie vartotojai, kurie negalėtų įpirkti gero ir kokybiško produkto“, - kalbėjo ji. 

Žemės ūkio ministras pridėjo, kad galbūt šalia reikėjo ir kainų palyginimo, tada būtų matyti, koks tikrasis įmonių tikslas.

„Sudėtis ir kokybė yra kompanijų politikos reikalas ir galima tik spėlioti, ar tie skirtumai rasti – naudojamos pigesnės medžiagos, pigesni ingredientai – jais siekiama produktą atpiginti. Gaila, kad nėra ir kainų palyginimo, tada gal matytume aiškesnį įrodymą. Nes, jei tai pigiau pagamintas produktas, bet kaina nesiskiria, tai korporacijų noras uždirbti daugiau.

Bet yra ir vartotojų pasitikėjimo klausimas. Jei matau garsios pasaulinės kompanijos produktą imu jį neabejodamas, kad jis geras. Tai gali būti piktnaudžiavimas savo prekės ženklu“, - teigia ministras.

„Šiuo atveju tikiuosi, kad kompanijos sureaguos anksčiau, nei bus pabaigtas Europos Komisijos tyrimas. Kad ateityje išvengtume tokių nutikimų, reikėtų visgi to reglamentavimo, bet kalbant, kada vartotojas nebebus apgaudinėjimas, nemanau, kad reikės laukti 2019 metų. Bet jei ne, tai mes reikalausime, kad būtų atlyginama už vartotojų klaidinimą“, - prideda B. Markauskas.

REKLAMA

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris praėjusią savaitę pareiškė, kad valstybių narių institucijoms reikia suteikti daugiau įgaliojimų užkirsti kelią prastesnės kokybės maisto produktų pardavimui kai kuriose ES šalyse.

Vidurio ir Rytų Europos valstybės - Lenkija, Slovakija, Čekija, Vengrija ir Bulgarija ne kartą perspėjo dėl jų šalyse parduodamų prastesnės kokybės produktų. Šalys norėtų, kad toks gamintojų elgesys būtų uždraustas.

Pagal ES taisykles įmonės atskirose valstybėse narėse gali nevaržomos keisti produkto ingridientus, jeigu juos aiškiai nurodo ant pakuotės.. Produktų gamintojai teigia, kad šios pretenzijos - nepagrįstos ir atskirose rinkose skiriasi skoniai, o ne turinys.  


Rašyti komentarą...
S
Stanislovas
2017-09-19 10:06:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
Manau, kad greitu metu niekas nepasikeis.
Atsakyti
0

J
Juk
2017-09-19 09:43:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ne tik Lietuvoj, kaip galima suprasti iš pavadinimo, bet visose centrinės ir rytų Europos šalyse.
Atsakyti
0

a
2017-09-19 10:22:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
tai kodėl valdžios žmonės vadina kremliniais tuos , kurie abejoja ES demokratija? Juk buvo aišku iš karto, kad Vakarų Europai mes esam patogus atliekų konteineris.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (14)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų