Statistika patvirtina, kad atlyginimai šalyje auga ir daugeliui. Tačiau augant atlyginimams kyla ir kainos, o kartu ir vis opesne problema tampa darbo našumas.

Darbas (nuotr. Fotodiena.lt)

Darbas (nuotr. Fotodiena.lt)

Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus bruto darbo užmokestis šalyje išaugo 8,7 proc.

Lietuvos statistikos departamentas informuoja, kad darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo 2016 liepos 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga ir padidintas darbo užmokestis asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, nuo rugsėjo 1 d. padidintas darbo užmokestis švietimo įstaigų darbuotojams, nuo 2017 m. sausio 1 d. padidinta tam tikrų žemiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginė alga ir kitos priežastys.

Ekonomistai tvirtina, kad jau trečiąjį ketvirtį MMA efekto nebeliks, tačiau atlyginimą ir toliau kels darbo jėgos trūkumas, kuris tampa vis opesne problema.

„Galų gale ir infliacija pakilus labai stipriai Lietuvoje. Jei kainos kyla, žmonės tai jaučia ir reikalauja atlyginimų augimo, nes tada realus uždarbis ir pajamos krenta. Kadangi turime įsibėgėjančią infliaciją ir didžiausią Europoje, viršijančią 4 proc., tai stumia darbuotojus reikalauti didesnių atlyginimų. Sektorių sveikata ir jų augimas, mažėjantis nedarbas, darbo jėgos trūkumas – pagrindiniai dalykai, lemiantys augančius atlyginimus ir ta tendencija ateinančius keletą metų turėtų išsilaikyti“, – sako „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.

REKLAMA

Nors ir pabrėžiama, kad spartus atlyginimų augimas Lietuvai – būtinas, yra keli bet. O tie bet tai našumas, augančios kainos ir žmonės, kuriems visgi atlyginimai nedidėja.

Lietuvos statistikos departamento duomenys  Lietuvos statistikos departamento duomenys Valstybei iššūkis – užtikrinti, kad daugiau žmonių neatsidurtų skurdeNė neabejojama, kad atlyginimų augimas susijęs su kainų augimu. Žmonės daugiau uždirba, gali sau daugiau leisti, o augant paklausa auga ir kaina.„To nereikėtų bijoti, nes tai universalus dalykas ir visose šalyse, kuriose atlyginimai didesni nei Lietuvoje, kainos yra didesnės, su keliomis išimtimis. Bet tokia bendra taisyklė, kuo turtingesnė valstybė, kuo daugiau uždirba, tuo ir kainos aukštesnės. Nuo to nepabėgsime, jei norime būti turtingi reikia turėti omeny, kad ir kainos bus aukštesnės“, – sako R. Grajauskas.Tačiau kaip žinoma, atlyginimai kyla tikrai ne visiems, o kainos visgi – visiems vienodai. R. Grajausko nuomone, tai pagrindinis valstybės uždavinys – užtikrinti, kad ekonomikos augimas pasidalintų kuo lygiau ir nesusikurtų didelė socialinė atskirtis. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)" class="articlePhoto" style="float: none; margin: 10px 0; width: 100%; text-align: center; background: #fff; overflow: hidden;" onclick="showImageBox(this);">
Rokas Grajauskas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Rokas Grajauskas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

„Tai rizika. Ekonomika ne visada auga tolygiai. Vieni sektoriai daugiau, kiti mažiau. Pavyzdžiui, matome Lietuvoje, kad IT sektorius stipriai auga – šiame sektoriuje atlyginimai greičiau auga, bet žemesnės kvalifikacijos darbuotojams tendencija neįsibėgėja. Artimiausioje ateityje Lietuvoje intensyvės robotizacija, gamybos procesų optimizacija ir ta paklausa žemos kvalifikacijos darbuotojų mažės ir ves prie to, kad darbuotojai arba visiškai darbo neteks, arba bus priversti susitaikyti, kad jų atlyginimai mažės arba neaugs.

REKLAMA

Čia atsiranda problema. Tada valstybės vaidmuo yra užtikrinti, kad tie žmonės liktų darbo rinkoje. Tad reikia skirti dėmesio perkvalifikavimui, kad jie liktų darbo rinkoje ir dirbtų tame sektoriuje, kur paklausa auga ir yra darbo vietų. Tai sudėtingas procesas ir galbūt keliantis nepasitenkinimą – reikia mokytis naujų dalykų, keisti specialybę“, – komentuoja ekonomistas,

Taip pat prideda, kad valdžia gali koreguoti mokestinę aplinką mažiausias pajamas gaunantiems, o taip pat ir užtikrinti didesnį pensijų augimą.

„Jei kainos auga, o pensijos ne, tada pensininkams darosi sudėtinga išgyventi. Valstybė turi siekti išlyginti tuos skirtumus, kiek įmanoma labiau, kad nesukurtų ne tik socioekonominių bet ir politinių problemų“, – mano R. Grajauskas.

Problema nr. 1 – našumas

DNB bankų grupės vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka komentuodama atlyginimų augimą taip pat pabrėžia, kad yra netolygumų – atlyginimai labiausiai augo tiems, kurie gauna mažiausias pajamas arba tam tikros profesijos. Tačiau yra tokių žmonių, kurie atlyginimo kilimo nematė 5 ir daugiau metų.

Tačiau pasak jos, didžioji problema ne kainų augimas, o žemas darbo našumas.

DNB vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka (nuotr. asm. archyvo)

DNB vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka (nuotr. asm. archyvo)

„Atlyginimų augimas kelia rūpesčių dėl produktyvumo. Našumo augimas nors pozityvus, kartais mažesnis nei kyla vidutiniškai atlyginimai, o tai reiškia, kad po tam tikro laiko mūsų darbuotojai ir darbdaviai negali konkuruoti rinkoje ir tada pasitraukimas iš rinkos galėtų skaudžiai atsiliepti visai ekonomikai. Iki šiol mokėdavom maždaug pusė tiek, kiek standartinis europietis už paslaugas, bet matome, kad paslaugų sferoje įkainiai itin sparčiai kyla. Už kai ką mokame jau tiek pat, net kartais ir brangiau nei europietiškose išsivysčiusiose šalyse. O pagal darbo užmokestį turime atotrūkį. Tai darbo užmokestis dar turi vietos kur kilti. Turėtume turėti gerokai didesnius atlyginimus, vienintelė problema – našumas“, – įsitikinusi ekonomistė.

REKLAMA

Atlyginimų augimas svarbus ir dėl to, ekonomistės manymu, kad žmonės puikiai išreiškia savo nuomonę keisdami arba darbdavį, arba šalį.

„Iš esmės darbo apmokėjimas Lietuvoje turėtų augti ir gana sparčiai. Vienintelis dalykas, kad jis turėtų augti lėčiau nei našumas, o mes turime atvirkštinį procesą. Jau dabar darbo užmokesčio augimas lenkia našumą. Jis turėtų augti bent apie 5 proc. augti, kad jaustumėmės pakankamai stabiliai. Tuomet mes galėtume generuoti vidutinį atlyginimo prieaugį apie 7 proc. kelis metus iš eilės, bet jei darbo našumas apskritai neauga arba po 0,5–1 proc., o darbo užmokestis apie 10 proc., tai – visiškai nestabili situacija, grėsminga, kurianti ir konkurencingumo problemas, ir tuo pačiu išsiūbuoja pačią ekonomiką“, – sako J. Rojaka.

Našumas – rizika, bet svarbūs ir lūkesčiai

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas taip pat mato riziką Lietuvos ekonomikai dėl mažai augančio darbo našumo. Tačiau nemažą įtaką visai ekonominei aplinkai padaro ir žmonių lūkesčiai.

„Kainų augimo lūkesčiai gali neleisti infliacijai mažėti ir tuo pačiu tai skatins algų augimą, kartais net tam tikrą perteklinį, nes jei kainos auga tai visi nori didesnių algų. Klausimas, kur tai nuves. Mes ir dabar matome, kur tai nuvedė, kad kai kur kainos smarkiai užaugusios. Kodėl? Nes žmonės tikėjo, kad kainos turi būti kiek litais, tiek ir eurais. Tai buvo lūkesčiai ir tai materializavosi, nes tada pamąstyta, kodėl mums tų kainų nepakėlus. Gerai, kad kol kas kol ekonomika važiuoja ir vidaus rinka stipri, paklausa stipri, ir kol užsienio rinkose gera padėtis, viskas tvarkoje, bet bus blogiausia tuomet, kai užsienio rinkos sulėtės, paveiks eksportą, o lūkesčiai gali išlikti ir tada niekas tikrai nebekels algų. Tai gali būti lūžio taškas paveikiantis žmonių reakcijas“, – tv3.lt sako jis.

REKLAMA

T. Povilauskas nurodo, kad šalies ekonomika yra sveikesnė, kai rinkos dalyvių lūkesčiai dėl kainų ir algų būna racionalūs, ne „kosminiai“, o darbo rinkoje yra pusiausvyra tarp darbuotojų ir darbdavių derybinės jėgos.

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas (nuotr. asm. archyvo)

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas (nuotr. asm. archyvo)

„Akivaizdu, kad lūkesčiai priklauso nuo daugelio dalykų, tačiau ir valdžios rankose yra priemonių, galinčių formuoti žmonių lūkesčius darbo rinkoje. Tokie veiksmai kaip spartesnis darbuotojų skaičiaus mažėjimas valstybės sektoriuje, aktyvesnis bedarbių grąžinimas į darbo rinką, mūsų tautiečių susigrąžinimas iš užsienio ar didesnė žmonių iš trečiųjų šalių pasiūla pagerintų darbo rinkos pusiausvyrą ir subalansuotų lūkesčius. Beje, teoriškai algų ir kainų spiralės padariniai yra tuo švelnesni, kuo didesnė konkurencija prekių ir paslaugų rinkoje, o jos Lietuvoje daugelyje verslo sektorių išties trūksta.

Beje, infliacijos lūkesčiai yra palankūs daugeliui įmonių trumpuoju laikotarpiu – kuo žmonės labiau baiminasi kainų augimo, tuo jie daugiau vartoja dabar“, – komentuoja analitikas.

Jis prognozuoja, kad darbo užmokestis antrą metų pusmetį augs šiek tiek lėčiau dėl tiesioginės MMA įtakos išnykimo.

„Nėra abejonių, kad ateinančiais metais MMA vėl didės ir veikiausiai po derybų bus susitarta dėl MMA didinimo 30–40 eurų. Beje, nemažą įtaką ateinančių metų atlyginimų į rankas augimui turės ir tai, ar Seime pasiseks patvirtinti Vyriausybės siūlomus mokesčių pakeitimus, kurių vienas iš svarbiausių punktų yra NPD sulyginimas su minimalia mėnesio alga“, – prideda jis.

REKLAMA

Darbo užmokestis didėjo netolygiai

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. antrąjį ketvirtį darbo užmokestis padidėjo daugelyje ekonominės veiklos rūšių įmonių.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje 2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, labiausiai – 10,8 proc. – padidėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo veikloje, kasybos ir karjerų eksploatavimo – 4,6 proc., žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės – 4,4 proc. Tačiau sumažėjo (1,6 proc.) finansinės ir draudimo veiklos įmonėse.

Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje išaugo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 4,1 proc. (kitos aptarnavimo veiklos) iki 11,8 proc. (didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklos).

Lietuvos statistikos departamento duomenys

Lietuvos statistikos departamento duomenys

Romas
2017-08-27 11:19:24
Alga padidejo 30€. Is ju nuskaite mokesciams10€ ir alga padidejo 20€ o kiek pabrango viskas.jus turit maziausiai 1000€ algas padaryti kaip sau pasidaret norvegiska atlyginima.tai gal vergaukit ir jus uz 400€ kodel nenorit kartu su zmonemis givent tolygiai kuo jus iskirtesni.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
gena 2017-08-30 15:12:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Sistema,kontrole manipulevimas ekonomika,visa tai jau senai vyksta ir kas iskyla i viesuma,tik trupiniai.Yra kas dirba,yra kas priziuri ir dar kas nedirba nekontroliuoja ir pinigus turi.Sena patarle,bet aktuali ir siai dienai.Apeit sistema gan sunkus darbas siai dienai,kai jau viskas kontoliuojama.Valstybe turi vadova,po to zemesne grandis po to dar zemesne grandis ir taip iki paprasto zmogaus.Piramyde,kuria saugo kariuomene,su savo piramyde,polycija,vadovai ir dar velnias tezino kiek yra strukturu su savo piramydem.Mes kiekvienas tokia turim,darbe,seimoje,kaiminysteja.Viska sujungus jau sistema,gerai isstudijuota,aptarta ir piramydes virsuja.Budavo kortu namelis,is kurio patraukus korta,giudavo visas.Laikas ir technologijos pakeite,nameli i lego,jai kaladele susidevejo negriunant ja galima pakeisti.Taciau paprastam zmogui neleidziama,tureti lego,jam paliktas tas senasis modelis,kortu namelis.Praradai,darba susviruoja,seimos financine padetis,esi silpnesnes psichikos,griuna visa aplinka.Tad sugrudo avis i aptvara ir kazkas gyvena su perteklium.Atlyginimai neauga,o perstatomas lego modeliukas.Augant atlyginimams,agtu ir galimybes kazko daugiau isigyti.O statystika rodo kad dauguma zmoniu vis sukiau gala su galu suduria.Zinau ,kad nei as nei daugelis zmoniu cia nieko nepakeis,todel naudoju tik viena buda,manes,NERA.Pasitraukiau is Lietuvos,issideklaravau.Neturiu nieko kas priklausytu mano vardu.Nesinaudoju melu,galiu padarau,negaliu nelendu,viska galyma apeiti kai esi nuo to nepriklausomas.Mes praradom mastyma,nes viskas pakysama.Mes praradom bendaravima,nes nebepazystam salia gyvenancio kaimyno,kuriam gal but sunkiau nei mums,ir tai tapo madinga atsirybot.Mes gyvenam pragaro masynoi ir kiekviena zingsni dedami privalom gerai apgalvot.Tad as esu lietuvis,gyvenu lietuvoi,turiu darba,vaikstau salia Jusu,ir zinau kad pasalpu nera jas reikia,atidirbt,tai vadinama,paskola.atlyginimas neauga,nes viskas brangsta.O susikompromitavusios spaudos net neperku kioskuose.Styprus zmogus kai tyli,greitas,kai neskuba,protingas kai nepamirsta mastymo.Kam mano komentaras pasirodys naivus,dar gyvena sistemoja,kas mes akmeni,gyvenimas grazins 10.Nepamirskim darugu,kaimynu,senu ir skurstanciu zmoniu,kazkurioi vietoi jie nusprende jog,mastymas,nereikalingas.Kiekvinas turim savo istorija.Jieskokim budu kaip nepazeidus istatymo priesintis sistemai,nes tai totaline naikinymo priemone.Tad ne atliginimuose,o dau giliau slypintis 21 amziau blogis.SEKMES.   ATSAKYTI
. 2017-08-27 14:06:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
100% palaikau, susitare nekelia atlyginimu, pas mus gi Lietuva, jokios kontroles ar atsakomybes, imones daro ka nori ir kaip nori...   ATSAKYTI
. 2017-08-27 13:57:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Eilinis svaigimas ir migla, tas pats variantas kaip po euro ivedimo niekas ale nepabrango, mol niekas nepabrango cia tik jums taip atrodo - zodziu esame laikomi uz visiskus debilus kurie skaiciu nemato parduotuveje... dirbu dviejose darbuose, moku dviguba kaip uz du zmones privalomaji sveikatos draudima(visiskas apiplesimas, atvira ir iteisinta vagyste) noriu kazkaip isgyventi Lietuvoje todel dirbu du darbus o apie kazkoki atlyginimu kelima galiu tik pasapnuoti... Kaip atsibodo visas sitas melas...   ATSAKYTI
jonas 2017-08-27 11:49:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
pezejimas apie maza darbo nasuma.dazniausia tai darbdavio problemos-nesugebejimas organizuoti darbo imones veiklai pagerejus atsiranda daug nauju vadtbininku-nieko nesugebanciu ir trukdanciu vienas kitam.per didelis noras greitai praturtetisugalvota sistema kaip zmogu priversti daug daugiau dirbti jam nekeliant darbo uzmokesco-taip vadinamas laikinis atlyginimas su normom kurios neprognozuojamai dideja
tad beda del darbo nasumo yra paciu darbdaviu problema.nors tai visos musu valdzios problema.   ATSAKYTI
red 2017-08-27 11:45:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
kam algas kelti, jei net per zinias vienas sake, atsives zmoniu is Baltarusijos, Ukrainos.    ATSAKYTI
Romas 2017-08-27 11:19:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Alga padidejo 30€. Is ju nuskaite mokesciams10€ ir alga padidejo 20€ o kiek pabrango viskas.jus turit maziausiai 1000€ algas padaryti kaip sau pasidaret norvegiska atlyginima.tai gal vergaukit ir jus uz 400€ kodel nenorit kartu su zmonemis givent tolygiai kuo jus iskirtesni.   ATSAKYTI
2017-08-27 11:16:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Lietuvos verslininkas anžmogis yra,jis nori greit praturtėti,ir būti kaip užsenio verslininkai kurie praturtėjo per daugelį metų tik.Daugiau kaltesni Lietuvos verslininkai nei seimas,jie kaip susitare atlyginimų nekelia.KAIP VERSLININKAS LIETUVIS,TAIP SUKČIUS,NEMOKUS,IR VIS RĖKENTIS KAD JAM TRUKSTA PINIGŲ.Kol žmonės nesukils tol niekas ir nesikeis.   ATSAKYTI
hm 2017-08-27 10:01:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
O jeigu yra taip, kad LT ir taip didelis našumas????? Ir jis seniai nubėgęs algoms į priekį 2009-2012 m kai algos išvis nekilo???? Tai gal tai tiesiog išsilyginimo procesas vyksta ir grižimas į savo vėžes ???    ATSAKYTI
Taigis 2017-08-27 17:04:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Būtent taip ir yra. Žmonės plėšosi darbe iš paskutiniųjų, išnaudojimas nežmoniškas. Tiek pat jėgų darbe įdėdami, su tuo pačiu našumu, užsienyje uždirba nepalyginamai daugiau. O kas dėl kainų ryšio su algų didėjimu, tai nelabai atitinka tiesą. Tie, kas gauna ir dabar geresnes algas, tie ir dabar perka ką nori, jiems ar padidės alga ar ne jokio skirtumo vartojimui nepadarys. Padidėjus minimaliai algai ir pensijoms, vartojimas tik šiek tiek padidėja, nes tai yra nežymus padidėjimas, o ir tokių žmonių skaičius ne toks jau didelis. Pastebėjau, kad parduotuvėse vis daugiau matau žmonių įdėmiai skaitančių kainas ir ilgai besirenkančių prekes. Tai rodo, kad kainos kyla neatsižvelgiant į paklausą, o tiesiog nuosekliai, kaip pagal grafiką. Jei būtų priklausomybė nuo algų didėjimo, tai žmonių, kruopščiai besirenkančių kuo pigesnes prekes vis mažėtų, o ne kaip dabar.  
2017-08-27 08:10:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Man alga nekilo. Mano draugui ji pakilo 100€. Kiek vidutiniškai man pakilo alga? Ogi 50€.   ATSAKYTI

Top Video

Dietistas atskleidė, kodėl stengiasi nevartoti pieno produktų
DABAR RODOMA
Dietistas atskleidė, kodėl stengiasi nevartoti pieno produktų
DABAR RODOMA
Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
32 Valančiūno taškai neišgelbėjo „Grizzlies“
DABAR RODOMA
Kulvinskytė prakalbo apie šeimos pagausėjimą: to laukia visa šeima
DABAR RODOMA
Bijojo judėti net automobilyje: „ledo bombos“ talžė automobilio langą
DABAR RODOMA
Vyras nufilmavo, kaip degalinė apgavo ir priskaičiavo daugiau už kurą
DABAR RODOMA
Paviešinta: apsvaigintą moterį nusitempė nepažįstamas, o apsauga nieko nesiėmė
DABAR RODOMA
In memoriam Vitalijus Cololo: draugai ir bendražygiai apie mirusį vyrą
DABAR RODOMA
„X faktoriuje“ – pirmoji kritika Gerdai: teisėjai pasakė, ko nori iš jos
DABAR RODOMA
Paviešintas įžūlus moters poelgis parduotuvėje: ją teisė 4 milijonai internautų
REKLAMA
Atostogos (nuotr. facebook.com)
Jau netrukus į kiekvieno namus pasibels gražiausios metų šventės – Kalėdos ir Naujieji metai. Kol vieni rūpinasi dovanomis ir šventinio stalo vaišėmis, kita dalis tautiečių ...
Pinigai (nuotr. Fotodiena.lt)
Panašu, kad pigiausiu S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos pasiūlymu susiviliojusi Kauno savivaldybė galėjo nusipirkti katę maiše. Turkijos statybų bendrovės „Kayi ...
Naudoti automobiliai
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienį pritarė taršių automobilių mokesčiui. Už tai balsavo penki valdantieji, o trys parlamentarai iš opozicijos buvo ...
Eurai (nuotr. Fotodiena.lt)
Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Baltijos valstybėse per metus mažiausiai pakilo Lietuvoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija ...
(nuotr. Fotodiena.lt)
„Sodra“ tėvams, globėjams ar seneliams, gaunantiems vaiko priežiūros išmokas, jas šį mėnesį išmokės du kartus. Gruodžio 16 dieną juos, kaip įprastai, turėtų pasiekti išmokos ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay

Top Video

Dietistas atskleidė, kodėl stengiasi nevartoti pieno produktų
DABAR RODOMA
Dietistas atskleidė, kodėl stengiasi nevartoti pieno produktų
DABAR RODOMA
Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
32 Valančiūno taškai neišgelbėjo „Grizzlies“
DABAR RODOMA
Kulvinskytė prakalbo apie šeimos pagausėjimą: to laukia visa šeima
DABAR RODOMA
Bijojo judėti net automobilyje: „ledo bombos“ talžė automobilio langą
DABAR RODOMA
Vyras nufilmavo, kaip degalinė apgavo ir priskaičiavo daugiau už kurą
DABAR RODOMA
Paviešinta: apsvaigintą moterį nusitempė nepažįstamas, o apsauga nieko nesiėmė
DABAR RODOMA
In memoriam Vitalijus Cololo: draugai ir bendražygiai apie mirusį vyrą
DABAR RODOMA
„X faktoriuje“ – pirmoji kritika Gerdai: teisėjai pasakė, ko nori iš jos
DABAR RODOMA
Paviešintas įžūlus moters poelgis parduotuvėje: ją teisė 4 milijonai internautų
Per šimtas dalyvių mitinge ragino neprivatizuoti Kauno centrinio pašto
DABAR RODOMA
Per šimtas dalyvių mitinge ragino neprivatizuoti Kauno centrinio pašto
DABAR RODOMA
Kaimynė papasakojo apie lemtingą akimirką, kai rado negyvą kūdikį Klaipėdoje
DABAR RODOMA
Taršių automobilių mokestis Seime tampa žaisliuku: vėl keičia idėją
DABAR RODOMA
Neteisėtos priemokos: gydymo įstaigos dvigubai uždirba iš pacientų ir ligonių kasų
DABAR RODOMA
17-mečio žūties Panevėžyje sutapimas: paleidus įtariamąjį – dar vienas nužudymas
DABAR RODOMA
Pirmą kartą tokia operacija Lietuvoje: ateityje leis išvengti drastiškų pasekmių
DABAR RODOMA
Lengvina sąlygas imigrantams iš rytų gyventi ir dirbti Lietuvoje
DABAR RODOMA
Klaipėdos Kalėdų akcentas – jau miesto centre
DABAR RODOMA
Išgirskite: Cololo dukra tėčiui padovanojo paskutinę dainą
DABAR RODOMA
„Dienos komentare“ – Dainius Dundulis
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų