Susidomėjimas sveikais ir natūraliais produktais Lietuvoje pastaruoju metu didėja. Šalyje sparčiai auga ekologinių ūkių plotai, nors prieš kelis metus situacija buvo visiškai priešinga. Gyventojai noriai perka ekologiškai užaugintus produktus, ypač vaisius, daržoves ir mėsos produktus, nors jų kaina įkandama tikrai ne visiems. Paklausa šiuo metu tokia didelė, kad žmonės netgi skundžiasi šių produktų trūkumu. Tv3.lt domisi, kas paskatino tokį susidomėjimą ir kokios ekologiškai užaugintų produktų perspektyvos ateičiai?

Ekologiški produktai (nuotr. Fotolia.com)

Ekologiški produktai (nuotr. Fotolia.com)

Ūkius sertifikuojančios įstaigos „Ekoagros“ duomenimis, Lietuvoje praėjusiais metais ekologinių ūkių plotas išaugo nuo 167 tūkst. iki 220 tūkst. hektarų. Sertifikavimo procesą taip pat baigė viena didžiausių šalies žemės ūkio bendrovių „Agrowill Group“, valdanti pusę išaugusio ploto – net 23,5 tūkst. hektarų.

REKLAMA

Visi ekologiniai ūkiai Lietuvoje turi būti sertifikuoti įstaigos „Ekoagros“. Sertifikatas išduodamas vieneriems metams, o jį išdavusi įstaiga nuolat kontroliuoja produkcijos kokybę, sertifikato ir jo ženklo naudojimą. 

Šiuo metu Lietuvoje yra virš 2 500 sertifikuotų ekologinių ūkių.

Skundžiasi produktų trūkumu

Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė tv3.lt portalui pasakojo, kad atsigavimu pavadinti ekologinių ūkių sparčią plėtrą nebūtų tinkamas žodis. „Ne tas žodis kaip atsigauna, domėjimasis sveika mityba ir sveiku maistu yra gerokai išaugęs“ – tvirtino ji.

Anot pašnekovės, patys ūkininkai nebėra tokie skeptiški vartotojų atžvilgiu. „Anksčiau sulaukdavom ūkininkų skambučių su prašymais paskatinti vartotojus atsigręžti į ekologinę produkciją bei padėti jiems suprasti, kuo šie jie skiriasi nuo įprastų. Dabar situacija iš esmės pasikeitė – skambina ekologiškų produktų vartotojai, kurie skundžiasi, kad pasiūla yra maža ir jie nori, bet neturi kur pirkti“ – susiklosčiusią situaciją komentavo pašnekovė.

Z. Čeponytė pasakoja, jog lietuviai ypatingai domisi ekologiškais vaisiais, daržovėmis ir mėsos produktais. „Pastaruoju metu susidomėjimas mėsos produktais yra ypatingai didelis. Vartotojai jų ieško, bet neranda“ – pasakojo Z. Čeponytė.

Pinigų ekologiškoms prekėms negaili

Dar prieš kelis metus, 2013 metais ekologiniai ūkiai išgyveno tikrą nuosmukį, žmonės visiškai nesidomėjo sveikais produktais. Kas pasikeitė per tokį trumpą laiką?

Z. Čeponytė mano, kad visų pirma – vartotojų įpročiai. „Vartotojai žino, kad daug produktų galima nusipirkti prekybos centre, bet jie nėra tokie sveiki. Žmonės vis labiau kreipia dėmesį į savo sveikatą, todėl rūpinasi savo maisto racionu. Tai vienas iš veiksnių, skatinantis žmones domėtis ekologiniais produktais. Kitas veiksnys – ekonominis gerbūvis, nes žmonės daugiau uždirba ir gali sau leisti pirkti šiuos produktus“ – tv3.lt portalui pasakojo ji.

REKLAMA

Visi žinom, kad ekologinių produktų kainos įkandamos ne visiems ir gerokai skiriasi nuo kitų prekių kainų. „Tačiau vartotojai nori investuoti ir gali įpirkti šiuos produktus. Iš esmės, ekologinių produktų kainų tendencija, tokia pati kaip ir įprastų – jos didėja“ – komentavo Lietuvos vartotojų instituto prezidentė.

Tuo tarpu ūkininkė Danutė Petrušauskienė, ekologinius produktus augina jau dešimtmetį, tačiau išskirti šių metų dėl didesnio susidomėjimo, neskuba. Moteris prisipažįsta – produkcijos poreikis yra, tačiau, anot jos, didžiausia problema - menkas valstybės noras padėti smulkiam ūkiui.

Žmonės labiau domisi sveika mityba

Sveikų ir natūralių maisto produktų gamybos įmonės „Biomaistas“ direktorius Paulius Kisielius tv3.lt portalui pasakojo, kad susidomėjimą natūraliais produktais lėmė žmonių vis labiau vertinama sveika mityba. „Žmonių poreikiai kilo, o pasiūlos buvo mažai. Mes pastebėjome atsigavimą šioje rinkoje, dėl to ir pradėjome prekyba natūraliais produktais“.

P. Kisielius pasakoja, kad jų įmonė gamina produktus be priedų ir jie yra rankų darbo. „Verdame šaltieną, gaminame vyniotinius, kepame zukius, kalakutienos tortus, virtinius, vyniotinius ir koldūnus. Kainos pas mus didmeninės, nes dirbame su mažomis ir privačiomis parduotuvėmis. Lentynos kaina prasideda nuo 12 eurų už kilogramą vyniotinio“ – tv3.lt portalui pasakoja P. Kisielius.

Anot pašnekovo, Vilniaus senamiesčio parduotuvėse kainos yra gerokai didesnės negu kitose vietose, tačiau P. Kisielius konkurencijos šioje rinkoje nepastebi. „Konkurencijos tokiuose produktuose nėra, bet surasti naujų vietų nėra lengva“.

REKLAMA

Ūkininkė Danutė Petrušauskienė mano, kad konkuruoti su parduotuvės produkcija dar yra sunkoka, tačiau prisipažįsta, kad jos produkcija perkama pakankamai gerai. „Dešimt vienetų kiaušinių parduodu už 1,6 eurų ir žmonės perka. Pastaruoju metu sulaukiu nemažai skambučių iš kitų miestų“ – tv3.lt portalui pasakojo ūkininkė.

Žengė į klestinčią rinką

Į ekologinę žemdirbystę šiais metais žengė viena didžiausių Lietuvos žemės ūkio bendrovių – „Agrowill Group“. Įmonės generalinis direktorius Linas Bulzgys tv3.lt portalui pasakojo, kad įmonė siekia tapti vienu iš Europos ekologinės žemdirbystės centrų.

Anot pašnekovo, ekologinių ūkių potencialas dar labai mažai išnaudotas, tačiau tiki, kad ateityje situacija gerės. „Kalbų ir diskusijų apie sveikus produktus tikrai labai padaugėjo, tačiau statistika kol kas nerodo ryškesnių teigiamų pokyčių. Ekologiškų produktų pardavimo apimtys per metus siekia vos 6 – 7 mln. eurų, kai tuo tarpu Estijoje šis rodiklis viršija 20 mln. eurų“ – pasakojo jis.

2014 metais įvykęs grybų auginimo lyderio „Baltic Champs Group“ ir „Agrowill Group“ susijungimas buvo inspiruotas ekologinio ūkininkystės modelio kuriamų verslo galimybių.  Linas Bulzgys teigia, kad Kęstutis Juščius įžvelgė galimybę integruoti grybų auginimą į „Agrowill“ turimus verslus ir tokiu būdu sukurti visiškai naują veiklos modelį. „Šiemet dar ketiname sukurti savo ekologiškų prekės ženklų liniją ir pradėti kai kurių ekologiškų produktų gamybą“ – atskleidžia Linas Bulzgys.

„Agrowill Group“ įžengimą į ekologinį ūkį, VšĮ „Ekoagros“ direktorius A. Makarevičius vertina teigiamai. „Kaip jiems seksis aš nesiimu pronozuoti, tačiau išlaikyti tokį plotą tikrai nėra lengva. Iš jų galima mokytis“ – kalbėjo jis.

REKLAMA

 

Tarptautinės ekologinės žemdirbystės judėjimų federacijos (IFOAM) duomenimis, pasaulyje ekologiniai ūkiai užima 37,2 mln. hektarų žemės. Europos Sąjungos ekologiškų maisto produktų rinka pastarąjį penkmetį vidutiniškai augo po 8% per metus.

Ekologiniai ūkiai Europos Sąjungos valstybėse vidutiniškai užima 5,4 proc. viso dirbamos žemės ploto. Į ES šalių septintuką, kur ekologinė žemdirbystė išplėtota labiausiai, patenka Lietuvos kaimynės – Estija (14, 8 proc.) bei Latvija (10,4 proc.). Lietuvoje ekologinių ūkių skaičius kasmet mažėja, tačiau plečiasi jų užimami plotai.

 

 

 

 

 

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Žada masinį tyrimą dėl Covid-19: aiškinsis, kokį imunitetą sugebėjome įgyti
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
DABAR RODOMA
Vilniaus centre užpultas Anušauskas su žmona: ieško kaltininko
REKLAMA
Asociatyvi nuotrauka (nuotr. TV3)
Artėjanti vasara atneša ne tik pramogas, bet ir darbus. Vienas jų – žolės pjovimas. Sodybose ar soduose įsikūrę tautiečiai dažniausiai šio darbo imasi patys. Tačiau atokesnėms ...
(Andrius Ufartas/Fotobankas)
Dažnai sakoma, kad Lietuvos žemės ūkis išaugina gerokai daugiau produkcijos, nei suvartoja šalies gyventojai. Dėl to dalį produkcijos ir eksportuoja. Tačiau kone kiekvieną ...
Modulinis namas. „Insta house“ nuotr.
Karantino metu nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad beveik dvigubai išaugo susidomėjimas sodybomis ar vasarnamiais. Žmonės domisi kainomis ir galimybėmis turėti ...
Eurai (nuotr. Fotodiena.lt)
Lietuvos darbo užmokesčio fondas, kurį lemia dirbančiųjų skaičius ir jų vidutinės darbo pajamos, balandį buvo beveik 220 mln. eurų (14 proc.) mažesnis nei prieš koronaviruso ...
Tęsiantis karantinui Vilniaus naujų būtų pardavimai beveik sustojo. Balandžio mėnesį buvo parduota 93 procentais mažiau butų negu prieš karantiną, apie tai feisbuke paskelbė NT ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų