REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vėstant ekonomikai su sunkumais susiduria ir bankai. Apžvelgdami Lietuvos makroekonomiką ekspertai neslepia, jog bendra neigiama situacija tiesiogiai daro įtaką ir bankų sektoriui. Siekiant sutvirtinti pozicijas rinkoje, didinamas kapitalas ir net keičiami vardai.

REKLAMA
REKLAMA

Ilgokai raminusių, jog Lietuvai nieko bloga nenutiks, analitikų makroekonominės įžvalgos aštrėja: smarkiai lėtėja JAV, euro zonos ir net kylančios rinkos; euro zonos BVP augimo tempai - ties recesijos slenksčiu; Lietuvos BVP augimo sparta gali sugrąžinti į 2000 metų lygį.

REKLAMA

Kas ketvirtį lėtėjantis BVP augimo tempas turi savo „palydovę“ - viešųjų finansų įtampą. Lito atžvilgiu stiprėjantis doleris trukdo nevaržomai mėgautis naftos pigimo tarptautinėje rinkoje „malonumu“. Šalyje „siaučia“ tiesioginių užsienio investicijų „badas“. Seniai žadėtas subalansuotas 2009 metų biudžetas - neįmanomas.

Krenta bankų pelnas

Lietuvos bankams atėjo ne patys geriausi laikai: daugėja mažesnį nei prieš metus pelną gavusių bankų, paskolų portfelių plėtra lėtėja sparčiau nei tikėtasi, o ateityje bankų pelningumui augti atsiras vis daugiau kliūčių. Tai, apžvelgdamas Lietuvos makroekonomiką, vakar apie bankų bėdas kalbėjo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

REKLAMA
REKLAMA

„Pernai tik vienas šalies bankas uždirbo mažiau nei prieš metus, o šių metų pirmojo pusmečio šalies bankų grynojo pelno rodikliai rodo, kad šiemet mažesnį pelną skaičiuoja jau trys bankai“, - atkreipia dėmesį G.Nausėda.

Faktai

Lietuvos banko duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį mažesnį grynąjį pelną nei tokiu pat metu pernai skaičiuoja bankas „Snoras“ (2007 m. I pusmetį - 30,6 mln. litų, 2008 m. I pusmetį - 17,7 mln. litų), Šiaulių bankas (atitinkamai 20,5 mln. litų ir 15 mln. litų), Danske bankas (15,6 mln. litų ir 13,1 mln. litų).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu didžiųjų bankų trejetuke kol kas rodikliai puikūs. Pirmoje vietoje pagal pusmečio grynąjį pelną įsitaisęs SEB bankas šiemet skaičiuoja 255,5 mln. litų pelną (pernai pirmąjį pusmetį jis buvo 220,4 mln. litų), „Hansabankas“ - 205,8 mln. litų (pernai buvo 144 mln. litų), „DnB NORD“ bankas - 68,6 mln. litų (pernai - 51,4 mln. litų).

Iš mažesnių bankų tik „Nordea“ šiemet (14,7 mln. litų) skaičiuoja didesnį grynąjį pelną nei pernai (9,8 mln. litų).

Praeitą savaitę centrinis Lietuvos bankas SEB bankui leido įtraukti į banko ir jo grupės pirmojo lygio kapitalą 100 proc. šiemet per pirmą pusmetį uždirbto pelno - 255,5 mln. litų. Tai padidino banko kapitalo pakankamumo rodiklį, kuris pakėlė banko patikimumą.

REKLAMA

Blogėja paskolų kokybė

SEB banko parengtame naujausiame periodiniame leidinyje „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ pažymima, kad anksčiau pasiekti įspūdingi komercinių bankų pelningumo ir kiti finansiniai rodikliai tampa stabilūs, o artimiausioje ateityje jie gali net sumažėti.

„Pastebimesnio paskolų portfelio augimo lėtėjimo sulaukėme tik pirmąjį šių metų pusmetį, kai, palyginti su 2007 metais, paskolų klientams apimtis sumažėjo 10 proc. punktų - 35,6 procento. Atsižvelgiant į infliaciją, kuri mažino skolinamų pinigų perkamąją galią tiek vartojimo, tiek investicinių prekių rinkoje, realus paskolų portfelio padidėjimas buvo dar kuklesnis. Artimiausioje ateityje toliau mažėsiančius paskolų augimo tempus „išduoda“ kreditavimo įsipareigojimų apimtis, kuri, pavyzdžiui, antrąjį 2007 metų ketvirtį padidėjo 1,2 mlrd. litų, o analogišką šių metų ketvirtį jau smuktelėjo 0,4 mlrd. litų“, - sakoma SEB banko analitikų parengtoje apžvalgoje.

REKLAMA

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad beveik visi šalies bankai įžvelgia paskolų kokybės blogėjimą - didėja neilgą laikotarpį uždelsusių vykdyti įsipareigojimus skolininkų gretos, daugėja šios srities konsultacijų tarp bankų vadybininkų ir klientų.

Pasak G.Nausėdos, įmonių finansus stipriai apkarpo kylančios darbo užmokesčio bei kitos gamybos sąnaudos, o lėtėjant vidaus rinkos plėtrai, stringa prekių ir paslaugų pardavimai, atsiranda apyvartinių lėšų trūkumas.

Dabartinę namų ūkių finansinę būklę, pasak analitiko, galima apibūdinti teiginiu, kad aukštesnių poreikių atsisakoma. „Senoms paskoloms aptarnauti ir naujoms imti žmonėms lieka mažiau lėšų“, - teigia G.Nausėda.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kalbėdamas apie bankų pelningumo augimo perspektyvas analitikas sakė, jog blogėjant paskolų portfelio kokybei, didės specialiųjų atidėjimų poreikis, toliau lėtės paskolų, lizingo ir kitų finansinių paslaugų plėtra, bankų pelningumo augimui koją pakiš ir palūkanų maržos mažėjimas.

„Tam daugiausia įtakos turėjo auganti infliacija bei dėl įtampos tarptautinėse finansų rinkose smarkiai pablogėjusi likvidumo situacija, ir dėl to bankams išaugusios kredito išteklių kainos ne tik skolinantis iš patronuojančių bankų, bet ir tarpbankinėje rinkoje, taip pat pritraukiant įmonių bei gyventojų indėlius“, - teigia analitikai apžvalgoje.

REKLAMA

Hansabanko“ nebebus

Praeitą savaitę vienos didžiausių JAV finansų grupių „Citigroup“ ekspertai paskelbė prognozę, kad bankų grupę Baltijos valstybėse turintis Švedijos SEB šįmet gali patirti nuostolių Latvijoje ir Estijoje, kitąmet - Lietuvoje, o jo konkurento „Swedbank“ pelnas gali taip pat aptirpti.

„Citigroup“ vertinimais, SEB ikimokestinis pelnas Baltijos šalyse šiemet aptirps iki 1,5 mlrd. Švedijos kronų, o „Swedbank“ pelnas iš „Hansabank“ grupės veiklos sumažės iki 4,2 mlrd. Švedijos kronų.

REKLAMA

Nepaisant visų liūdnų finansinių prognozių, „Hansabankas“ vakar pakeitė savo prekės ženklą į „Swedbank“. Iki 2009 metų rudens planuojama įvykdyti ir juridinio pavadinimo keitimą. Banko duomenimis, tai kainuos apie 10 mln. litų.

Šio banko vadovo Antano Danio teigimu, net jei šiuo metu ekonominė situacija nėra palanki ir bankai uždirba mažiau pelno, investuoti pinigus į ateitį esą labai svarbu, nes tai esąs įrodymas, jog planuojama ilgalaikė veikla šioje srityje.

„Pavadinimą keičiame žingsnis po žingsnio, kad nenukentėtų klientų aptarnavimas. Siekiame, kad ateityje su „Swedbank“ klientais būtų dar lengviau kartu vystyti verslą ar tvarkyti asmeninius finansus“, - aiškino perkrikštyto banko vadovas.

Šio banko Komunikacijos skyriaus vadovė Jorūnė Juodžabalytė tikino, kad pavadinimo ir prekės ženklo keitimas klientams nesukels rūpesčių - visos sutartys, teisės ir įsipareigojimai išliks nepakitę, nereikės pasirašinėti ir naujų sutarčių: sąskaitos, investicijos, paskolos bei kortelės galios ir bankui pakeitus pavadinimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų