Paveiks tūkstančius gyventojų: ar naujos europinės algos užteks padoriai pragyventi?

Šiuo metu Lietuvoje minimali mėnesinė alga nustatoma atsižvelgiant į vidutinį šalies darbo užmokestį. Tačiau ši tvarka turės būti pakeista priėmus naują ES direktyvą. Nustatant minimumą pagal ją, tektų atsižvelgti, kokia suma leidžia padoriai pragyventi. Lietuvos darbuotojų ir darbdavių atstovai į pasiūlytą direktyvą žiūri kritiškai.

(Fotobankas)

„Sodros“ duomenimis, daugiau kaip 130 tūkst. Lietuvos darbuotoja gauna atlyginimą, kuris neviršija minimalios mėnesinės algos (MMA). Dabar tai yra 607 eurai, o nuo kitų metų turėtų būti 642 eurai neatskaičius mokesčių.

Pagal Darbo kodeksą, kiekvienais metais MMA tvirtina Vyriausybė, gavusi Trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas.

Trišalę tarybą sudaro darbuotojų, darbdavių ir valdžios institucijų atstovai. Dar prieš kelerius metus siekiant depolitizuoti šį klausimą, jie susitarė dėl minimalios algos dydžio skaičiavimo.

Pagal šį susitarimą, MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc., o taip pat turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių vidurkį.

Paprastai kalbant, kuo daugiau uždirba visi Lietuviai ir kuo minimalios algos, palyginti su vidutinėmis, yra didesnės kitose ES šalyse, tuo ir mūsų MMA turėtų būti didesnė. Vis dėlto kasmet susitarti dėl konkretaus jos dydžio Lietuvoje yra itin sudėtinga – nesutarta ir šiemet, tad jį vienašališkai nustatė Vyriausybė.

REKLAMA

Profesinės sąjungos siekia kuo didesnės MMA darbuotojams, o darbdavių atstovai – kuo mažesnės, kad verslui neaugtų sąnaudos darbo užmokesčiui.

Dėl skirtingų interesų dažniausia nesutariama, kokius konkrečius dydžius dėti į formulę – pvz., skaičiuoti VDU su priedai ir priemokomis ar be jų, su algomis individualiose įmonėse ar be jų, iš kurių ES valstybių duomenų vesti lyginamąjį vidurkį.

Kokios algos reikia normaliam pragyvenimui

Vienoks ar kitoks atlyginimų minimumas yra nustatytas visose ES valstybėse narėse. 21-oje šalyje jis įtvirtintas teisės aktais, o 6-iose valstybėse narėse (Danijoje, Italijoje, Kipre, Austrijoje, Suomijoje ir Švedijoje) – užtikrinama kolektyvinėmis sutartimis.

Visgi, kaip teigia Europos Komisija (EK), daugelyje valstybių narių darbuotojams teikiama MMA apsauga yra nepakankamai derama. Taigi siekdama spręsti šią problemą ji pasiūlė direktyvos Dėl adekvačios minimalios algos Europos Sąjungoje projektą.

Kaip pabrėžia EK, jame valstybės narės nėra įpareigojamos įvesti MMA, taip pat nenustatomas ir bendras jos dydis. Tačiau valstybėse, kuriose minimumas yra nustatytas teisės aktais (taigi ir Lietuvoje), turėtų nustatyti sąlygas, kad jis būtų deramo dydžio.

REKLAMA

Pristatydama pasiūlymą direktyvos projekto, EK pirmininkė Ursula von der Leyen tikino, kad jis yra svarbi žinia, kad darbuotojų orumo turi būti paisoma ir krizės metu.

„Matome, kad pernelyg didelei daliai žmonių dirbti nebeapsimoka. Darbuotojai turėtų turėti galimybę gauti deramą minimalųjį darbo užmokestį ir gyventi oriai. <...> Geresnės darbo ir gyvenimo sąlygos apsaugos ne tik mūsų darbuotojus, bet ir darbdavius, kurie moka deramą darbo užmokestį, ir tai bus teisingo, įtraukaus ir atsparaus atsigavimo pagrindas“, – pranešime cituojama pirmininkė.

Nauji minimalūs kriterijai

Iki galutinio priėmimo nauja direktyva dar gali keistis. Tačiau jeigu pagrindinės nuostatos išliks, Lietuvai teks pakeisti MMA nustatymo tvarką.

Direktyva įpareigos valstybes nares imtis priemonių, kad nustatant ir atnaujinant MMA dydį, būtų laikomasi kriterijų, kurie padėtų pasiekti padorių darbo ir gyvenimo sąlygų, socialinės darnos.

Pagal direktyvą valstybės galėtų pačios nustatyti sau įprastus kriterijus, tačiau tarp jų turėtų būti mažiausiai keturi elementai juose būtų privalomi.

Tai yra: 1) MMA perkamoji galia, įvertinant pragyvenimo išlaidas, taip pat mokesčių lengvatas ir socialines išmokas; 2) bendras algų lygis ir jų pasiskirstymas; 3) darbo užmokesčio augimo tempas; 4) darbo produktyvumo pokyčiai.

Direktyva įpareigotų valstybes nares reguliariai ir laiku keisti MMA dydį. Kita vertus, joje numatyta ir galimybė tam tikroms darbuotojų grupėms taikyti mažesnę MMA nei įprastinė.

Gali ne didėti, bet net mažėti?

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė džiaugėsi, kad dėl MMA buvo pasiūlyta priimti būtent direktyvą, o ne kitos rūšies teisės aktą. Tačiau ji kritikavo projekto turinį, esą direktyva ne tik nepadėtų padidinti MMA Lietuvoje, bet gal net suteiktų prielaidų jį mažinti.

REKLAMA

Inga Ruginienė

„Liūdnas vaizdas, nes mes tikėjomės ambicingesnio dokumento ir teikėme visiškai kitokius pasiūlymus. Pagrindinis mūsų lūkestis buvo nustatyti minimalią pajamų ribą gyventojui, norėjome kalbėti apie tikslius skaičius. Tą ir siūlėme, kad MMA būtų mažiausiai 50 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Kad jau būtų užbrėžta raudona riba, kurios liesti nevalia, o po to, kas virš – šalis galėtų varijuoti pati.

Tačiau šiame dokumente, deja, šito nėra. Tiesiog parašyta, kad šalis metodiką nustato pati. Iš esmės Lietuvai tai nieko nereiškia, nes mes ją ir taip turime“, – komentavo pirmininkė.

Anot jos, darbuotojų atstovams visiškai nesuprantami ir keisti yra minėti keturi elementai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama nustatant MMA.

„Pavyzdžiui, „konkurencingumas“ yra toks argumentas, kurį naudoja darbdaviai, kai norima atlyginimus sumažinti. Kitas dalykas – našumas. Net patyrę Europos ekonomistai nesutaria, kaip tą našumą skaičiuoti, tam naudoja skirtingą metodiką. Kol neturime vieningos metodikos jam išmatuoti, keista dėti jį į kriterijų“, – aiškino I. Ruginienė.

Ji kritikavo ir tai, kad direktyvoje siūloma lyginti MMA su bruto darbo užmokesčiu (neatskaičius mokesčių). 

„Tai visiškai nelogiška. Lietuva pralaimi pagal šį kriterijų, nes mes turime sujungtus darbuotojo ir darbdavio mokesčius, tad mūsų priskaičiuoti atlyginimai yra dirbtinai didesni. Be to, kiekviena ES šalis turi skirtingą metodiką bruto atlyginimui nustatymui. 

Taigi, kaip gali lyginti nesulyginamus dalykus? Geriau kalbėti apie neto atlyginimą į rankas. Mūsų požiūriu, minimumo lyginimas su darbo užmokesčio į rankas pokyčiu būtų objektyvesnis“, – kalbėjo konfederacijos vadovė.

REKLAMA

Ji taip pat kritikavo nuostatą, kad nustatant MMA reikėtų atsižvelgti į gyventojams tenkančias mokesčių lengvatas ir socialines išmokas. 

„Tai daugių daugiausia keistas, nes kiekviena šalis turi visiškai skirtingą sistemą. Klausimas retorinis: ar tai reiškia, kad mokėdama tėvams vaiko pinigus Lietuva įgauna galimybę jiems mokėti mažesnę MMA?

Kas iš tikrųjų įvertins tas visas socialines išmokas ir visas sistemas ir kokį poveikį jos turės minimumo nustatymui, kokie tie kriterijai, kaip mes žemai galėsime pagal juos kristi?“ – spėliojo pašnekovė.

Galiausia ji apgailestavo, kad direktyvoje nieko nekalbama apie minimalų atlygį savarankiškai dirbantiems asmenims.

„Dokumentas parodė, kad nueita klasikiniu populistiniu keliu. Jis bus patogus visoms interesų grupėms. Jis lyg ir kalba apie kažką, bet ir apie nieką. Tiesiog skirtas užkimšti kai kurioms interesų grupėms burnas ir užsidėti varnelę, kad klausimas išspręstas“, – apibendrino I. Ruginienė.

Darbdaviai taip pat nepatenkinti

Šiuo metu Trišalei tarybai vadovaujanti ir joje darbdaviams atstovaujanti asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė taip pat kritikavo direktyvą ir įspėjo, kad jos įgyvendinimas kai kurioms šalims gali turėti neigiamų pasekmių.

Rūta Skyrienė

„EK pasiūlyta direktyva dėl Europos Sąjungos lygiu nustatomo minimalaus mėnesinio atlyginimo asociacijai „Investors’ Forum“ kelia nemažai abejonių. Juk direktyva griežtai apibrėžia gaires šio atlygio nustatymui ir įpareigoja jų laikytis. 

REKLAMA

Suprantant kokios kultūriškai ir ekonomiškai skirtingos yra Europos sąjungos valstybės, manome, kad tai turėtų būti rekomendacijos, kuriomis šalys galėtų remtis įvertinusios savo rinką ir grėsmes ekonomikai“, – komentavo direktorė.

Jos teigimu, dėl direktyvos nelankstūs ir apibrėžti sprendimai kontroliuotų rinką, jos konkurencingumą kitų šalių atžvilgiu.

„Ekonomiškai jautresnes šalis tikėtina galėtų pastumti į šešėlį, jei minimalus atlygis neatitiktų galimybių, nekalbame jau apie tai, kad kai kuriuos verslus gal net tektų uždaryti.

Siekiant užtikrinti sąžiningą minimalų atlygį, turime stiprinti dialogą su socialiniais partneriais, tartis ir rasti sprendimą, kuris bus geriausias konkrečiai šaliai ir jos žmonėms bei ekonomikai“, – aiškino R. Skyrienė.

Papildyta 13:30 val.

Pasirodžius šiai publikacijai, savo poziciją dėl EK pasiūlytos direktyvos pateikė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Ministerija nurodo, kad Lietuvoje MMA nustatymas iš esmės atitinka EK keliamus kriterijus: tariamasi su socialiniais partneriais, vadovaujamasi stabiliais ir aiškiais kriterijais, minimalioji mėnesio alga atnaujinama reguliariai, informacija apie minimalią mėnesio algą ir kam ji gali būti mokama yra plačiai prieinama ir yra aiški visuomenei.

„Vis tik, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomone, Lietuva turėtų laikytis pozicijos, kad direktyva galimai pažeidžia valstybių narių kompetenciją reguliuoti darbo užmokestį nacionaliniu lygmeniu. Tai neatitinka Europos socialinių teisių ramsčio principo, kad darbo užmokestis nustatomas ne tik skaidriai ir nuspėjamai, bet ir paisant nacionalinės praktikos“, – teigiama ministerijos atsiųstame komentare.

REKLAMA

Esą direktyvoje teigiama, kad daliai valstybių narių nuostatos dėl minimalios mėnesio algos būtų netaikomos paliekant joms sprendimo galimybes nacionaliniu lygmeniu. Taigi iš esmės pripažįstama, kad sprendimai nacionaliniu lygmeniu yra efektyviausia praktika.

„Kyla abejonių dėl direktyvos rečitalyje netiesiogiai nustatomų minimalios mėnesio algos „grindų“ – 60 proc. bruto darbo užmokesčio medianos ir 50 proc. bruto vidutinio darbo užmokesčio. Lietuvoje tai reikštų, kad 2020 m. minimali mėnesio alga siektų 690 eurų „ant popieriaus“. Tai reikšmingas padidėjimas, kuris Lietuvai gali būti „ne pagal galimybes“. 

Visiškai pripažįstama, kad kolektyvinių susitarimų plėtra geriausiai padeda užtikrinti teisingą darbo užmokestį darbuotojams, tačiau 70 proc. aprėptis nepanaši į minimumą. 

EK ragina valstybes nares iki minimumo sumažinti minimalaus mėnesio atlyginimo variacijas skirtingoms grupėms, mūsų nuomone, tokių variacijų iš viso turėtų būti atsisakoma“, – nurodo ministerija.


Rašyti komentarą...
V
Vitas
2020-10-30 06:32:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
Darbdaviai patys uzdirba europietiskus atlyginimus is klientų plėšia europietiška kainą, o vat alga europietiška mokėti nenori
Atsakyti
-2

M
Malakauskis
2020-10-30 08:53:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lietuvoj alga yra kaip europine pasalpa ten gauna daugiau pasalpos negu cia dirbantis algos tai kokie skirtumai isivaizduojat ir kainos cia dar didesnes labai brangu paemus viskas cia yra butinai turi kristi kainos kitaip labai daug zmoniu anapilin iskeliaus
Atsakyti
-1

V
Vitalinis
2020-10-30 07:42:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lenino raštų neužtenka, kad suprastum ekonomikos svertus. Miela Ruginiene, gal jūs kokį ekonomikos vadovėlį vakarais pasiskaitykit, dar geriau - pastudijuokit ekonomiką ar verslą. Manau, rėmėjų greitai rasit.
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (17)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų