Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pastaruosius metus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teritorijai šiaurėje skiria itin daug dėmesio ir lėšų. Čia buvo atnaujintos dešimtys sovietinių karinių bazių ir statomos naujos, išbandomi naujos ginkluotės rūšys ir dislokuojama vis daugiau kariuomenės. Vakarų šalyse nerimaujama, kad jau labai greitai Rusija pabandys ir čia perimti visišką kontrolę.

Pastaruosius metus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teritorijai šiaurėje skiria itin daug dėmesio ir lėšų. Čia buvo atnaujintos dešimtys sovietinių karinių bazių ir statomos naujos, išbandomi naujos ginkluotės rūšys ir dislokuojama vis daugiau kariuomenės. Vakarų šalyse nerimaujama, kad jau labai greitai Rusija pabandys ir čia perimti visišką kontrolę.

REKLAMA

Arktis – tas pasaulio regionas, kuriame klimato kaitos pokyčiai matyti aiškiausiai. Kasmet čia iškrenta vis mažiau sniego, lieka vis mažiau ledo ir nyksta vis daugiau gyvūnų. Kartu su liūdnomis ekologinėmis viso to pasekmėmis, šie pokyčiai pateikia ir eilę ekonominių galimybių, juk po ledynais slypi milžiniški naftos ir dujų resursai. Maža to, tirpstantys ledynai suteikia galimybę šiose vietose vystyti aktyvesnę laivybą visus metus.

Didžiausią įtaką šio regiono ateičiai turi 1996-aisiais įkurta Arkties taryba, turėjusi užtikrinti bendradarbiavimą tarp šalių dėl regiono plėtros ateities, ypač aplinkos saugojimo. Jos narės yra Danija (įskaitant Grenlandiją ir Farerų salas), Islandija, Kanada, Norvegija, Rusija, JAV, Suomija ir Švedija.

REKLAMA

Rusija, turinti suverenias teises į didžiąją Arkties ekonominio išnaudojimo dalį, užtikrinančią jai 20 proc. šalies eksporto ir 10 proc. BVP, agresyviai pretenduoja į dar didesnę teritoriją.

Neseniai buvo prabilta ne tik apie tarptautinių susitarimų keitimą ir Rusijos sienų „peržiūrėjimo“, bet ir apie „istorinės teisybės atstatymą“.

Žinant, kad V. Putinas pažadėjo, kad Rusija „išmuš dantis“ tiems, kad „norės atsikasti Rusijos teritorijos“, nors ir kalbėjo ne konkrečiai apie Arktį, bet suponuoja, kad ginčai dėl naujai įsisavinamų teritorijų bus mažų mažiausiai labai aršūs ir išprovokuos ne vieną konfliktą.

REKLAMA
REKLAMA

Kova dėl Arkties šleifo

Arkties regionas jau tampa tarptautinės įtampos šaltiniu dėl konkurencinės jo energijos šaltinių kovos. JAV geologinės tarnybos duomenimis, po Arkties ledynais slypi apie 22 proc. neišžvalgytų angliavandenilių telkinių resursų. Net 84 proc. jų yra Arkties vandenyne ir tik 16 proc. – Arkties valstybių kontroliuojamose sausumos teritorijose, poliarinio rato ribose.

Suomijos Arkties centro profesorius Timo Koivurova „Deutsche Welle“ pasakojo, kad klimato pokyčiai Arktyje vyksta dvigubai greičiau nei vidutiniškai likusiame pasaulyje. Pasak jo, su Arktimi besiribojančios valstybės pirmiausiai tame mato ekonominę galimybę, juk Arkties teritorija yra turtinga ištekliais, o dabar jų išgavimas gali būti ir ekonomiškai naudingas.

JAV Arkties instituto ekspertas Malte Humpertas dar 2019-aisiais pasakojo, kad Arktis turi didesnę svarbą Rusijai už likusias Arkties valstybes: „Apie 10 proc. Rusijos BVP yra sukuriama Arktyje, tuo metu kai už Rusijos ribų Arktyje naftos ir dujų išgavimas šiuo metu faktiškai neegzistuoja“.

REKLAMA
REKLAMA

Rusijai dabartinių resursų užteks 50-100 metų

Rusijos gamtos išteklių ministerijos vadovas Aleksandras Kozlovas pateikė oficialias valdžios prognozes, kiek užteks pagrindinių gamtinių išteklių – naftos ir dujų – atsargų. Pasak jo, pagal dabartinius gavybos mastus naftos Rusijai užteks 59 metams, o dujų – 103 metams. Tiesa, jis pažymi, kad šie skaičiavimai teisingi su dabartinėmis technologijomis, o šioms tobulėjant trukmė gali augti.    

Jo teigimu, dar „kažkur yra telkiniai, kurie atsilaisvina, o yra tokių, kurie dar nėra pilnai išnaudojami“. „Bet kokiu atveju reiktų vystyti geologinę žvalgybą, įskaitant ir sunkiai pasiekiamose vietose. Mums iškelta užduoti apkrauti Šiaurės jūrų kelią“, – pažymėjo A. Kozlovas.

Rusijos ministras taip pat pastebėjo, kad šalis susiduria su naujų telkinių žvalgybos problemomis dėl sankcijų. Užsienio partnerės Rusijai nesuteikia galimybių pasinaudoti tam tikromis technologijomis, kas didina sunkiai išgaunamos naftos gavybos savikainą, tikino jis.

REKLAMA
REKLAMA

„Šaltasis karas 3.0“

Pastaruoju metu Arkties regione augantis karinis dalyvavimas leidžia ekspertams įžvelgti prasidedančią naują strateginę kovą. Rusijos kariuomenės manevrus 2018-aisiais, šalia vykstant iš anksto suplanuotoms Nyderlandų bei Didžiosios Britanijos karinėmis pratyboms, olandų generolas Jeffas Mac Mootry pavadino „Šaltuoju karu 3.0“.

„Jungtinės Valstijos siekia išplėsti savo dalyvavimą Tolimojoje Šiaurėje konkuruodama su Rusija ir Kinija“, – 2019 m. sakė JAV karinio jūrų laivyno sekretorius Richardas Spenceris.

Rusija ne tik turi dešimtis atnaujintų karinių bazių, laiko Arktyje savo atominius povandeninius laivus, o neseniai dislokavo strateginius bombonešius, bet ir kažkodėl atsitempė į užpoliarę tankus.

2018-aisiais, tuometinis JAV pakrančių apsaugos tarnybos vadas Paulas F. Zukunftas pažymėjo Rusijos karinę viršenybę regione.  

„Jeigu stebėti Arkties situaciją kaip šachmatų partiją, tai (rusai) paskelbė mums matą jau pačioje pradžioje,“ – niūrias prognozes pareiškė P. F. Zukunftas.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, JAV jau sureagavo į pokyčius Arktyje. Praėjusiais metais buvo atnaujinta karinė strategija skambiu pavadinimu „Grįžimas dominuoti Arktyje“. Pagrindinis akcentas juose yra skiriamas karinėms technologijoms ir ginkluotei, galinčioms veikti ekstremaliomis Arkties šalčio sąlygomis, o taip pat ir infrastruktūros, užtikrinsiančios karinį dominavimą kūrimas.

Lyg to būtų maža, be Arkties tarybos šalių į kovą dėl resursų įsitraukė ir „netoli Arkties esančia valstybe“ pasivadinusi Kinija.

Situacija Arktyje sunkina ne tik besigviešiantys jos turtų šalių vadovai. Problema dar ir teisinė – mat sienos Arktyje tarp valstybių yra labiau sutartinės ir sąlyginės negu nusistovėjusios. Dar šį mėnesį Rusija kreipėsi į JT komisiją dėl kontinentinio šelfo sienų, pateikdama reikalavimą ženkliai išplėsti jos ekonominę zoną.

Jeigu JT sutiks su Rusijos mokslininkų argumentais, Rusija įgis išskirtines teises vystyti veiklą daugiau nei 705 tūkst. kv. kilometrų plote. „CBC News“ pastebima, kad Rusija bando oficialiai paskelbti savo valdoma teritorija faktiškai visą Arkties vandenyną ir priartėti prie pat Danijos ir Kanados ekonominių zonų. „Anksčiau nė viena valstybė nesigviešė kaimynų. Dabar gi iškilo situacija, kuomet Rusija pareiškė teises į visą Kanados ir Danijos kontinentinį šelfą“, – televizijai CBS pasakojo Kalgario universiteto profesorius Robertas Hubertas.

REKLAMA
REKLAMA

Maža to, jeigu JT patvirtins Rusijos reikalavimą, Maskva galės faktiškai savo nuožiūra nustatinėti laivybos taisykles Šiaurės jūrų kelyje.

Kadaise Vladimiras Putinas yra pasakęs, kad „Rusijos sienos niekur nesibaigia“ ir dabartiniai Rusijos veiksmai Arktyje parodo, ką reiškia šis požiūris visam pasauliui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų