Nepaisydamos glaudžių ekonominių santykių su Kinija, Jungtinės Valstijos ryžosi pademonstruoti tvirtą stuburą ir žengė žingsnį, kurio padarinius buvo galima prognozuoti.
Bet koks karinis trečiųjų šalių bendradarbiavimas su nuo komunistinės Kinijos atskilusiu Taivanu sulaukia audringos Pekino reakcijos, ypač jei kalbama apie ginklų tiekimą Taivano kariuomenei. Salos ginkluotosios pajėgos turi vieną tikslą – atremti galimą Kinijos kariuomenės desantą. Pekinas net neketina pripažinti Taivano nepriklausomybės ir laiko salą neatsiejama Kinijos Liaudies Respublikos dalimi.
Ginklų žvangesys abipus sąsiaurio
„Parduodamos ginklus Taivanui, Jungtinės Valstijos labai rimtai pakenks Kinijos ir Amerikos santykiams“, – redakcijos skiltyje antradienį paskelbė didžiausias Kinijos dienraštis „Ženmin Žibao“. Anot dienraščio, taip amerikiečiai „kišasi į Kinijos vidaus reikalus“, „kenkia šalies nacionaliniam saugumui“, „žeidžia kinų tautinius jausmus“. Dienraštis netgi apkaltino JAV siekiu destabilizuoti padėtį abipus Taivano sąsiaurio.
1949 metais pilietinį karą Kinijoje laimėjus Mao Dzeduno vadovaujamiems komunistams, opozicionieriai įsitvirtino Taivano saloje ir sukūrė čia de facto nepriklausomą valstybę – Kinijos Respubliką. Tiesa, ją pripažįsta vos 23 pasaulio valstybės (daugiausia mažos ir neįtakingos), nes Taivano nepriklausomybės pripažinimas automatiškai reiškia santykių su Kinija blogėjimą.
Per 23 milijonus gyventojų turintis Taivanas sugebėjo sukurti pajėgias ginkluotąsias pajėgas ir nuolat mokosi atremti galimą agresiją iš žemyno. Prieš kurį laiką Kinijos Liaudies Respublikos kariuomenės daliniai (18 tūkstančių karių) surengė didžiulius karinius mokymus vienoje iš Pietų Kinijos jūros salų. Kinijos vyriausybinis laikraštis „China Youth Daily“, rašydamas apie šiuos mokymus, tiesiai šviesiai pareiškė, kad šiais mokymais buvo siekiama „didinti skirtingų Kinijos nacionalinės išsivadavimo armijos rūšių sąveiką“ bei „parodyti Taivano nepriklausomybės šalininkams, kad Kinijos Liaudies Respublika turi galimybių jėga susigrąžinti separatistinės salos kontrolę“. Straipsnyje nepašykštėta ir pratybų detalių. Pavyzdžiui, paskelbta, kad mokymuose dalyvavo „Sovremennyj“ tipo eskadrinis minininkas, naikintuvai Su-30 ir „Kilo“ tipo povandeniniai laivai. Beje, visą šią ginkluotę Kinijai prieš kurį laiką pardavė Rusija.
Tuo pat metu Taivano karinių oro pajėgų lakūnai mokėsi leistis ir kilti nuo autostradų – tam atvejui, jei Kinijos kariuomenė subombarduotų Taivano aerodromus. Lakūnai pilotavo prancūzų gamybos naikintuvus „Mirage 2000-5“, dėl kurių pardavimo Taivanui buvo labai pašliję Pekino ir Paryžiaus santykiai.
Kinija grasina ekonominėmis sankcijomis
Šį kartą Kinijos nepasitenkinimą sukėlė JAV sprendimas parduoti Taivanui solidžią ginklų partiją – 114 raketų zenitinei sistemai „Patriot“, 60 sraigtasparnių „Black Hawk“, du „Osprey“ tipo karo laivus ir kai kurią kitą ginkluotę bei techniką. Derybos dėl šios ginklų siuntos tarp Vašingtono ir Taibėjaus (Taivano sostinės) buvo pradėtos dar 2001 metais ir nebuvo jokia naujiena Pekinui. Barako Obamos administracija, nuolaidžiaudama Kinijai, netgi išbraukė iš kontrakto kai kuriuos punktus – pavyzdžiui, Taivanui buvo atsisakyta parduoti modernių povandeninių laivų projektus ir naikintuvų F-16 partiją, tačiau net šios nuolaidos nesutramdė Kinijos įsiūčio.
Atsakydama į Pekino priekaištus, JAV valstybės departamento atstovė Lora Tišler paaiškino, jog „ginklų pardavimas Taivanui tik padės padidinti jo saugumą ir stabilizuoti padėtį regione“. Kinija grasina „stabilizuotojams“ iš Amerikos atsakyti ekonominėmis sankcijomis. Pekinas jau paskelbė nutraukiąs bet kokį karinį bendradarbiavimą su JAV bei anuliuojąs kontraktus su amerikiečių koncernais, gaminančiais karinę produkciją. Tarp tokių koncernų atsidūrė ir civilinius bei karinius orlaivius gaminanti kompanija „Boeing“, aviacinių variklių gamintoja „United Technologies“ ir daugelis kitų.
Santykių blogėjimas – neišvengiamas
Kaip rašo Didžiosios Britanijos laikraštis „Th e Financial Times“, santykių tarp Pekino ir Vašingtono aštrėjimas yra neišvengiamas. Tai, be kita ko, iliustruoja ir nesenas konfliktas, kai iš Kinijos rinkos dėl nesiliaujančios cenzūros pareiškė pasitrauksianti „Google“ kompanija. Taigi ateityje santykiuose tarp JAV ir Kinijos galima laukti audros.
„Google“ byla parodė, kad tie lūkesčiai, kurių kupinos Jungtinės Valstijos konstravo savo santykius su Kinija po kruvinų įvykių Tenianmenio aikštėje 1989 metais, nepasiteisino. Amerikiečiai sveikino Kinijos ekonomikos liberalizavimą, šalies ekonominį augimą ir tikėjosi, kad ūkio atvirumą lydės ir politinė šalies liberalizacija. Tačiau viena būtų sveikinti gigantišką ir liberalią Azijos ekonominę galybę ir visai kas kita – sveikinti vienpartinę, komunistines vertybes išpažįstančią valstybę, kuri, be to, yra vienintelė reali geopolitinė JAV konkurentė“, – rašo „Th e Financial Times“. Anot laikraščio, Kinija šiandien yra antra pagal didį pasaulyje ekonominė sistema, didžiausia pasaulyje eksportuotoja, tačiau šalyje iki šiol veikia cenzūra, persekiojami valdžios politiniai oponentai.
Geležinė pozicija dėl juanio
Vakariečių tikėjimas, kad yra tiesioginis ryšys tarp laisvos prekybos ir demokratijos, pasirodė naivus. Taip pat amerikiečius labai nervina Pekino dirbtinai nužemintas juanio kursas, kenkiantis amerikietiškų prekių importui ir darantis ypač pigų kiniškų prekių eksportą. Anot kai kurių JAV analitikų, tai jau kainavo darbą šimtams tūkstančių amerikiečių. Kinai atkerta, jog tokie kaltinimai neteisingi, nes ir daugybė JAV kompanijų savanoriškai savo fabrikus perkėlė į Kiniją ir gamina čia produkciją bei kuria darbo vietas. O dėl juanio kurso peržiūrėjimo Kinijos pozicija geležinė: „Mes nepasiduosime jokiam spaudimui šiuo klausimu“, – sausio pradžioje pareiškė Kinijos premjeras Ven Dzibao.
Anot Vokietijos žurnalo „Der Spiegel“, JAV vis dažniau galima išgirsti raginimų apsaugoti šalies gamintojus nuo kinų konkurentų. „Dalis ekonomistų, dar neseniai pasisakiusių už laisvą prekybą, šiandien kelia klausimą apie muitų įvedimą kiniškoms prekėms. Kai kurie tokio pobūdžio žingsniai jau žengti. Siekdamos apsaugoti savo gamintojus nuo konkurentų iš Kinijos, JAV įvedė muitus importuojamoms padangoms ir plienui.“
Barako Obamos administracija stengiasi laikytis lanksčios politikos Kinijos atžvilgiu, tačiau JAV kongrese stiprėja balsai, reikalaujantys griežtesnės pozicijos. Galbūt tai reiškia naujo šaltojo karo pradžią – bent jau ekonominėje sferoje?
